Gabūs vaikai: kaip atpažinti ir ar verta kelti į aukštesnę klasę nei priklauso?

„Apie gabius mokinius vokiečių psichologas W. Sternas dar 1916 m. pažymėjo: „Keista, kad iki dabar mūsų įvertinimas ir pagalba buvo skirti tiems, kurie turi negalią, bet ne tiems, kurie turi viltį“, – taip temą apie gabius vaikus, jų atpažinimą ir šuolius per klases pradėjo Kėdainių „Ryto“ progimnazijos psichologė Jūratė ŽURAVLIOVIENĖ.

Psichologas Gintautas KATULIS pastebėjo, jog gabius vaikus dažnai atpažinti labai sunku. O Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSP) Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyr. specialistė Loreta GRAŽELIENĖ pabrėžė, jog, norint vaiką perkelti į aukštesnę klasę, praleidžiant vienerius mokslo metus, „mokykla įvertina mokinio mokymosi pasiekimus pati, tačiau vertėtų vaiko psichologiniam pedagoginiam įvertinimui bei konsultacijai kreiptis į Pedagoginę psichologinę ar Švietimo pagalbos tarnybą, kuri turi vaiko psichologinio įvertinimo instrumentus (metodikas). Tarnybos specialistai pateikia išsamesnę informaciją apie vaiko raidą“.

Perkėlimų nebuvo, bet šešiamečių ateina kasmet

„Potencialą turinčių mokinių progimnazijoje turime tikrai daug – apie 23 proc. Todėl jau seniai skiriame ypač daug dėmesio šių mokinių atpažinimui ir ugdymui. Progimnazija dalyvauja projekte „Mokinių akademinių gebėjimų atpažinimo ir jų ugdymo kokybės plėtra“. Šio projekto rezultatai – mokinių gebėjimų atpažinimo ir vertinimo instrumentai, taip pat specialieji moduliai, praturtinantys ir pagilinantys lietuvių kalbos, matematikos ir gamtamokslių dalykus, progimnazijoje sėk­mingai naudojami“, – sakė progimnazijos psichologė.

[quote author=“J. Žuravliovienė“]Šie vaikai skiriasi nuo bendraamžių daug geresniais samprotavimo gebėjimais, geresniu, lankstesniu matematiniu loginiu mąstymu. Šių vaikų atmintis yra talpesnė, jie greičiau apdoroja įvairią informaciją, lyginant su bendraamžiais, yra labai kūrybingi.[/quote]

Anot jos, psichologai teigia, kad kiekviename asmenyje slypi bendras ar specifinis potencialas tam tikrai sričiai, kurį reikia laiku ir tiksliai atpažinti bei išvystyti. Kiekvienas vaikas turi gebėjimų, tačiau rekomenduojama patikslinti, kokios srities ir kokio lygio.

„Todėl mokinius, kuriuos atrenkame, vadiname mokiniais, turinčiais didelį mokymosi potencialą. Šie vaikai skiriasi nuo bendraamžių daug geresniais samprotavimo gebėjimais, geresniu, lankstesniu matematiniu loginiu mąstymu. Šių vaikų atmintis yra talpesnė, jie greičiau apdoroja įvairią informaciją, lyginant su bendraamžiais, yra labai kūrybingi“, – gabių vaikų savybes vardijo J. Žuravliovienė.

Nors, psichologės teigimu, beveik ketvirtadalį progimnazijos moksleivių galima būtų priskirti prie gabių, tačiau nepasitaikė nė vieno atvejo, kad tėvai prašytų perkelti savo vaiką viena klase aukščiau nei jam priklauso. Vis tik į pirmas klases su PPT rekomendacijomis kiekvienais metais atvykdavo mokytis 1–2 šešiamečiai.

Ne visi dalykai gabuoliams sekasi puikiai

Įprasta manyti, jog vaikas yra gabus, kai jam puikiai sekasi visi dalykai. Tačiau J. Žurav­liovienė su tuo nesutinka.

„Negalima teigti, kad vaikas negabus, jei jam puikiai sekasi matematika, lietuvių kalba, tačiau jam nepatinka muzikos ar šokių pamokos. Gabūs vaikai pasižymi tam tikrais socialinės-emocinės raidos ypatumais, tokiais kaip raidos netolygumas arba asinchroniškumas: dažnai bendrieji intelektiniai gebėjimai skiriasi nuo fizinių gebėjimų ar socialinės-emocinės raidos. Šis aspektas yra svarbus parenkant tokius gabaus vaiko ugdymo būdus kaip paankstintas mokymas ar ,,klasių peršokimas“, – kalbėjo pašnekovė.

Gabūs vaikai, anot jos, – tai ne tik sėkmingai besimokantys vaikai. Todėl svarbu atskirti vidutinių gabumų, tačiau labai motyvuotą, gerai besimokantį nuo itin gabaus, bet dėl vienų ar kitų priežasčių nerealizuojančio savo galimybių vaiko. Taigi gabus vaikas neturi asocijuotis su „moksliuko“ įvaizdžiu.

Kada palankiausias laikas būtų pereiti į aukštesnę klasę praleidžiant vienus metus, – pradinėse ar vėliau – J. Žuraliovienė teigė, jog pasakyti vienareikšmiškai būtų sunku, nes kiekvienas vaikas yra individualus ir kiekvienas atvejis yra skirtingas.

„Progimnazija užtikrina in­di­vidualius mokinių poreikius atitinkantį formalųjį ir neformalųjį ugdymą, bendrąsias pradinio ir pagrindinio ugdymo programas papildant specialiais matematikos, lietuvių kalbos ir gamtos mokslus praturtinančiais ir pagilinančiais moduliais, – pažymėjo psichologė. – Kad mokiniai pasiektų optimalių rezultatų, progimnazija sudaro jiems tinkamas sąlygas, talentui ir ypatingiems gebėjimams vystyti skiria ypatingą dėmesį, taiko efektyvius darbo su gabiais mokiniais metodus, skatina, palaiko ir didžiuojasi jų pasiekimais (progimnazijoje vyksta mokinių pagerbimo šventė „Sėkmės raktas“, rajono savivaldybė skyrė piniginius prizus už pasiekimus net 15 progimnazijos mokinių, jie aktyviai dalyvauja rajoniniuose, respublikiniuose, tarptautiniuose konkursuose, tarptautiniuose projektuose, kurių metu gali ne tik pasitikrinti savo gebėjimus, bet ir išbandyti save, jiems skiriamos konsultacijos, neformaliojo ugdymo užsiėmimai)“.

Gabumas įgytas ar įgimtas?

Psichologas Gintautas Katulis pastebi, jog gabų vaiką atpažinti nėra lengva – kartais yra labai matoma, o kartais – ne.

„Turbūt priklausytų nuo to, kaip mes apsibrėžtume. Pavyzdžiui, anksčiau į gabius vaikus žiūrėdavome kaip aukštu intelekto koeficientu pasižyminčius, akademiškai gabius vaikus. Jie greitai geba įsisąmoninti informaciją, ją apdoroja, – kalbėjo pašnekovas. – Dabar požiūris keičiasi ir įeina tokie dalykai kaip motyvacija, gebėjimas išlaikyti dėmesį, dirbti ilgiau ir apibrėžimas sudėtingėja. Todėl atpažinimas kartais taip pat labai sudėtingėja.“

[quote author=“G. Katulis“]Jiems kažkur kažkas nepatiko ir jie tada savo gabumus, intelektą, kūrybiškumą naudoja tam, kad pagadintų reikalus.[/quote]

Katulis taip pat sutinka, kad gabumas gali būti ne tik įgimtas, bet ir įgytas.

„Pavyzdžiui, yra labai lengvai atpažįstami gabūs vaikai, jie vadinami sėkmingais, kurie gerai mokosi, yra motyvuoti, lengvai įsitraukia, lengvai su visais bendrauja, supranta, geba bendrauti su vyresniais – iškart matosi, kad vaikas išskirtinis.

Naujesnėje sampratoje apibrėžiama, kad jeigu vaikui pavyksta pasižymėti plačiu žodynu, greitai įsisąmoninti informaciją, jis yra motyvuotas, suinteresuotas, galintis skirti dėmesio ir nepavargsta nuo to, ne per prievartą spaudžiamas, tai gali būti, kad jis gabus iš savęs, bet neatmestina, kad tai gali būti ir įgyta. Stengiantis, mokantis žmogus su žemesniu intelektu tikrai gali beveik visomis savybėmis pranokti tą, kuris turi aukštesnį intelektą“, – pasakojo psichologas.

Gabumai, paslėpti po destruktyviu elgesiu

Katulis sutinka, kad gabiems vaikams nebūtinai būdingas moksliuko įvaizdis. Dažnai net atvirkščiai – gabieji dažnai stengiasi savo gabumus užmaskuoti netinkamu elgesiu.

„Jeigu aš turiu aukštą intelektą, bet nesu suinteresuotas populiarumu ir nenoriu pasirodyti moksliuku, tai gali būti, kad aš juos akademiškai užmaskuosiu ir išreikšiu kitais būdais. Ypač dažnai tai pasitaiko tarp merginų. Vaikui būti gabiu yra socialiai gėda, nenori, kad jam būtų primestas tas įvaizdis (moksliuko). Todėl gabuolis, slepia savo gabumus, t. y. vos ne specialiai pradeda prasčiau mokytis, destruktyviau elgtis, kad aplinkiniai nepagalvotų, kad jis yra kažkoks išskirtinis. Kiti gabūs vaikai eina prieš sistemą. Jiems sistema yra tiesiog per daug nuvalkiota, blanki, nebeįdomi, jie jaučia, kad jų potencialas neatsiskleidžia. Jie tada pradeda prieštarauti mokytojams, priešgyniauti, varyti ant sistemos. Ir gali būti, kad tas labai užknisantis mokinys iš tiesų turi didelių gabumų ir talentų. Taigi yra įvairių gabumų pasireiškimo būdų“, – dėstė pašnekovas.

Jis taip pat pastebėjo, kad klasės kultūra taip pat lemia daug dalykų ir yra kultūrų, kur „neapsimoka“ būti išsišokančiai protingu ar investuoti save į mokslus. Tada tie gabumai gali nueiti kitomis kryptimis. Arba gali būti nepatenkintas mokytojų, sistemos kokybe, jausti, kad tai neprilygsta jo suvokimui. Tada dažniausiai jie labai susinervina, jiems būna daug frustracijos, kurią kažkaip išlieja. Tuomet atrodo, kad jie negabūs, nors iš tikrųjų jie paprasčiausiai yra pikti.

„Perspaudus“ gali būti neigiamos pasekmės

Paklaustas, kaip su tokiais gabuoliais elgtis mokykloje ir ar vertėtų juos kelti į aukštesnę klasę nei jiems priklauso, G. Katulis sakė, jog tai yra labai atviras ir diskutuotinas klausimas.

„Reikėtų labai pažiūrėti vaiko interesus. Iš praktikos pastebiu, kad kartais tėvai labai nori, kad jų vaikas būtų gabus, bet jis nebūtinai toks yra. Ir, kaip sako, į jį tiek visko dedama – jėgų, laiko, spaudimo – jis mokosi gerai, bet nebūtinai turi turėti įgimto gebėjimo akademikai. Tokiu atveju įmetus jį į dar aukštesnę, sunkesnę klasę, kur jis bus visiškai pasimetęs, ateityje gali labai neigiamai atsiliepti“, – perspėjo psichologas.

Kokios gali būti neigiamos pasekmės?

„Iš vienos pusės – tiesiog per daug spaudimo, kai jis neturi natūralaus noro ir ypatingo pašaukimo tam, kad gerai mokytųsi ar būtų akademiškai stiprus. Bet tėvai įmeta į tam tikrus rėmus, kad taip turi būti, tada vaikai pervargsta, perdega. Mokykloje vis dar gali atrodyti, kad viskas gerai, bet viduje tos nuslopintos, nuvargintos emocijos glūdi ir po to gali pasireikšti depresija, alkoholizmas ar kitos problemos, kur visas užslopintas emocijas tenka padėti“, – neigiamas tėvų spaudimo pasek­mes vardijo G. Katulis.

Katulis: „Jie yra puikūs trukdymo ekspertai“

Vis tik jeigu jau tikrai jaučiama, kad vaikas yra gabus ir jis pats nuoširdžiai jaučia, kad turi pranašumą (paprastai jie jaučia patys), tada, anot specialisto, jau kita kalba.

„Galima kreiptis į gabių vaikų mokyklą, kokį nors psichologijos ar psichiatrijos centrą, pasidaryti intelekto testą, pasikonsultuoti, kiek galima objektyviau įsivertinti ir pasižiūrėti galimybes. Tačiau aš labai rekomenduočiau atsižvelgti ir į vaiko interesus. Ar jį iš tikrųjų veža akademika ar ta veikla, kur jis gabus. Ar nėra taip, kad tai veža tėvus ir dėl to turi vežti ir vaiką. Šioje temoje kaskart neišvengiamai atsiranda subjektyvumas. Visi mes norim, kad mūsų vaikai būtų gabūs. Dažniausiai poreikį jaučia pats vaikas. Jis taip pat jaučia, kad jam mokykloje neįdomu, per lengva, nori labiau gilintis, klasiokai per lėti, gali trukdyti pamokas, būti nusivylęs. Tikrai jaučiasi, kad jis ten neįsikomponuoja, bet ne dėl to, kad per sunku, o dėl to, kad per lengva“, – pabrėžė G. Katulis.

Jis taip pat neatmeta galimybės, kad dėl savo netinkamo ar destruktyvaus elgesio gabus vaikas gali užsitraukti ir mokytojų antipatiją. Dėl to jie gali bandyti slopinti vaiko gabumus, jų „nepastebėti“.

„Ypač taip gali būti su tais gabiais vaikais, kurie yra nusiteikę prieš sistemą, padaužos. Jiems kažkur kažkas nepatiko ir jie tada savo gabumus, intelektą, kūrybiškumą naudoja tam, kad pagadintų reikalus. Jie yra puikūs trukdymo ekspertai. Jie gali būti labai aukšto lygio padaužos: padaužų lyderiai ir pan. Tada mokytojai labai lengvai ras priežasčių, kodėl jiems tas moksleivis nepatinka ir gali būti, kad bandys tai patvirtinti, – atkreipė dėmesį psichologas. – Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad turėjau vieną jaunuolį, kuris, kaip įtariu, buvo gabus. Bet jo gabumai buvo nukreipti ne į mokyklą ir ne į produktyvumą, o kaip tik į tuos labiau neigiamus dalykus. Ir jis dabar labai kietas gatvės vaikas.“

Pašnekovo nuomone, tėvai tokiu atveju turėtų nuoširdžiai bendrauti, galbūt susitikti su specialistais, padiskutuoti apie jų individualų atvejį.

„Iš to noro, kad vaikas būtų gabus, kartais tikrai galima sumaišyti, kur padauža-gabuolis, o kur tik padauža. Mes to nežinome, todėl turėtume rimtai pastudijuoti, paanalizuoti kiekvieną atvejį atskirai. Dažniausiai tokie pasikalbėjimai atskleidžia tuos dalykus“, – sakė pašnekovas.

Papildomų testų perkėlimui nereikia

Kokiu atveju mokinys gali būti keliamas į aukštesnę klasę, pasak ŠMSM atstovės Loretos Graželienės, nustato ministro patvirtinta Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarka.

 [quote author=“L. Graželienė“]Jeigu vaikas itin gabus, tai tikėtina, kad ir aukštesnėje klasėje jis nesunkiai darys pažangą.[/quote]

„Jeigu mokykla turi įrodymų, kad mokinio mokymosi pasiekimai yra aukštesni, nei nustatyti aukštesniojo lygio mokymosi pasiekimai bendrosiose programose, mokinys gali būti keliamas į aukštesnę klasę praleidžiant klasę ir baigti ugdymo programą sparčiau“, – sakė vyr. specialistė.

Jos teigimu, teisės aktai nenustato, kad būtini kokie nors papildomi testai ar mokinio mokymosi pasiekimų patikrinimai. Dėl pasiekimų vertinimo formų ir būdų nusprendžia pati mokykla.

„Kiekvieną konkretų atvejį vertina mokykla ir, vadovaudamasi mokyklos susitarimais, atsižvelgdama į konkretaus mokinio situaciją, kartu su mokinio tėvais išsprendžia iškilusius klausimus. Svarbu, kad mokiniui būtų sudarytos tinkamos sąlygos ugdytis ir daryti pažangą, – pažymėjo L. Graželienė. – Tarkim, mokykla, vadovaudamasi mokyklos ugdymo planu, gali gabiam mokiniui parengti individualaus ugdymo planą ir juo vadovaudamasi organizuoti jo ugdymą. Jeigu vaikas itin gabus, tai tikėtina, kad ir aukštesnėje klasėje jis nesunkiai darys pažangą.“

Kokiu mokslo metų laikotarpiu mokinį perkelti į aukštesnę klasę, sprendžia mokykla. Anot pašnekovės, tai priklauso nuo konkrečios situacijos, pvz., nuo to, kada gaunamas mokinio tėvų ar mokinio prašymas, kokios galimybės įvertinti mokinio pasiekimus ir kt. Paprastai keliamas mokslo metų pabaigoje, kada mokykla turi reikiamus įrodymus, kad mokinio pasiekimai yra aukštesni, nei numatyti bendrosiose programose.

„Tėvams siūlytume viską gerai apsvarstyti, pasikalbėti su mokytojais, su kitais specialistais, pvz., mokyklos psichologu. Labai svarbu įvertinti ne tik mokinio žinias, pasiekimus, bet ir jo raidą. Kada tėvams suteikiama reikiama informacija ir pagalba, tėvai pasitiki mokykla, tariasi, paprastai visada randami optimaliausi sprendimai“, – įsitikinusi ŠMSM vyr. specialistė.

Ji taip pat teigė, jog ir paprastą pamoką galima praturtinti įdomiomis, kitokiomis užduotimis – gabiems vaikams, kurie nuobodžiauja pamokoje, ugdyti yra sukurti specialieji moduliai. Juos kūrė Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro mokytojų ir psichologų ekspertų komanda.

„Specialieji moduliai – tai tam tikros tematikos susisteminta užduočių grupė aukštesniųjų gebėjimų turintiems vaikams. Moduliai yra atvirai prieinami kiekvienam mokytojui, mokiniui ir tėveliams bei drąsiai gali būti naudojami pamokoje, vadovaujantis pateikiamomis rekomendacijomis. Pateikiame nuorodą, iš kur galima parsisiųsti modulius ir rekomendacijas“, – siūlė L. Graželienė.