Susidūręs su gyvenimo pamatus išjudinančiais iššūkiais, žmogus naujoje šviesoje atranda bendrystės dovaną. Tai savo pavyzdžiu liudija trejus metus gyvuojančios onkologinėmis ligomis sergančiųjų žmonių asociacijos „Švęsk gyvenimą“ suburti kraštiečiai, emocinę stiprybę susigrąžinę bendraminčių apsuptyje. Veiklūs, energingi ir pozityvumu degantys asociacijos nariai neseniai užbaigė projektą, kurio metu savaitgalio stovykloje išradingai stiprino kūną ir sielą. Dalyvavo stovykloje Asociacija […]Skaityti daugiau
Ypatingą ryšį išsaugoję bendraklasiai: „Mes kaip bičių avilys, kurio neišardysi“
Popietė Kėdainių „Senamiesčio“ progimnazijoje. Vienoje klasėje triukšmas toks, kad net aidi koridorius. Garsias šnekas lydi dar skambesnis juokas. Nors vasara, bet suolai pilni mokinių. Tiesa, šiems mokiniams jau per septyniasdešimt ir paskutinis skambutis jiems nuaidėjo prieš 55-erius metus. „Kai susitinkam, mes vėl būnam tie patys jaunuoliai. Gal dėl to jausmo ir norisi vis susirinkti?“ – svarsto […]Skaityti daugiau
Ar vienas žmogus gali pakeisti miesto kultūrinį ritmą? Adomo Stančiko istorija rodo, kad gali. Net ir vieno žmogaus asmeninis sprendimas gali tapti bendruomenę telkiančia jėga, kuri sukuria erdvę vietos žmonėms atrasti savo talentus, įveikti nepasitikėjimą, drąsiai kelti klausimus ir patirti, kaip kultūra augina kūrybiškumą, mąstymą ir vieningumą. Kėdainiuose tai įvyko, kai prieš metus į šio […]Skaityti daugiau
30 metų „Atžalyne“: Gintaras Petrulis apie ramybę audrose ir ugdymo
Kėdainių senamiestyje, kur Šv. Jurgio bažnyčios bokštai stiebiasi į dangų, o Radvilų gatvės grindinys saugo šimtmečių paslaptis, prasidėjo ir vieno ryškiausių krašto pedagogų – Gintaro Petrulio – kelionė. Liepos 17-oji Kėdainių švietimo bendruomenei buvo diena, kai oficialiai užsivėrė vienas prasmingiausių skyrių „Atžalyno“ gimnazijos istorijoje. Po trijų dešimtmečių prie šios, iš pradžių vidurinės mokyklos, o vėliau […]Skaityti daugiau
Iš rankų ir širdies šilumos gimstantis grožis ir bendrystė
Žmogus yra visoks: gelmėje – vandenynas, paviršiuje – nešlifuotas deimantas, viduje – išgrynintas tarsi aukso grynuolis, daugiasluoksnis kaip pati žemės pluta. Manome, kad pažįstame kitą žmogų, tačiau realybėje apie jį žinome tik tiek, kiek jis pats leidžiasi būti pažintas, o devyniasdešimt procentų jo esmės lieka neįžvelgiami. Gyvenimo scenoje esame tarsi artistai, atliekantys vaidmenis su didžiule […]Skaityti daugiau
Prof. A. Bumblauskas: „Kėdainiai turėjo savo genijų ir tai buvo Česlovas
„Nevėžio slėnis, matyt, pelnytai laikomas Lietuvos širdimi ir gražiausia jos vieta“, – Kėdainių rajone esančius Šetenius, Nobelio literatūros premijos laureato Česlovo Milošo gimtinę, skambiai pristato čia atvykstančiuosius pasitinkantis užrašas. Ar galėjo vaizdingas, tačiau labai mažas taškas žemėlapyje kada nors būti laikomas Lietuvos centru? Kas geografinėms vietoms uždeda didybės karūną: įstabūs gamtos objektai, žmogaus rankomis sukurti […]Skaityti daugiau
Nemokamas elektronikos ir buitinės technikos išvežimas Kauno apskrityje: Kėdainiuose, Jonavoje,
Vietos daiktams kaupti, panašu, niekada nepritrūksta. Garažai, rūsiai, sandėliukai, ūkiniai pastatai ar sodybos dažnai tampa „namais“ seniems šaldytuvams, dujinėms viryklėms, neveikiantiems televizoriams ir kitai nebenaudojamai technikai. Vieni planuoja ją sutvarkyti „kai atsiras daugiau laiko“, kiti svarsto, kaip viską išvežti neturint tinkamo transporto. Tačiau anksčiau ar vėliau kyla tas pats klausimas – kur dėti elektros ir […]Skaityti daugiau
Labūnavos Oninėse dzūkaitė dairėsi jaunikio (FOTOGALERIJA)
Paskutinį liepos savaitgalį jau šešis dešimtmečius svetingieji labūnaviškiai sukviečia Onas – ne tik savas, laukia ir su dovanomis išlydi visas šiuo skambiu vardu apdovanotas moteris. Oninių linksmybės vietos gyventojus bei svečius šeštadienį sutraukė į Labūnavos vasaros estradą. Čia netrūko muzikos, šokių, dainų, sveikinimų, ant laužo gamintų vaišių bei geros nuotaikos, o visus viengungius pasitempti privertė […]Skaityti daugiau
Lietuvių tautosakoje Šventa Ona tituluojama duonos ponia, nes liepos pabaigoje minimos Oninės žymi naujo derliaus pradžią – ką tik nukulti grūdai užgimsta pirmuoju duonos kepalu. Tokia Ona – darbšti, energingo būdo ir meistriškai kepdavusi duoną – gyvena ir Labūnavoje. Onutės BUTKIENĖS kasdienio stalo kepiniais gardžiuodavosi ne tik šeima – daugybė jos rankomis paruoštų duonos kepalėlių […]Skaityti daugiau
Algimantas Lūža – žemaitis, kuris Isos slėnį fotografuoja savaip
Yra žmonių, su kuriais pradedi kalbėtis ir nejučia pamiršti, kad tai – interviu. Pokalbis ima tekėti savaime, šokinėja nuo juoko iki rimties, nuo žemaitiško užsispyrimo iki visai filosofiškų minčių apie gyvenimą, gamtą ir žmogų joje. Toks yra susitikimas su Algimantu Lūža – veterinarijos gydytoju, kuris gydo ne tik gyvūnus, bet ir, regis, žmogaus santykį su […]Skaityti daugiau
Nors šiais laikais Kėdainiai geriausiai žinomi kaip uoliai plėtojamos pramonės bei žemdirbių kraštas, vis tik išmonės, autentiškų užmojų ir darbštumo mūsų žmonėms nestinga ir kitose srityse. Kėdainiečiai drąsiai veržiasi būti pirmosiomis kregždėmis net gaivinant priešistorines lietuvių tradicijas. Tokių entuziastų dėka atokūs mūsų rajono kampeliai tampa stulbinančiu atradimu ir visokiausių gėrybių pasiūlos persisotinusiems didmiesčių gyventojams. Kai […]Skaityti daugiau
Pernaraviškės rankose šiaudai virsta menu, o juostose įausta meilė gyvenimui
Šviesus, besišypsantis jos veidas jau seniai traukė mano dėmesį. Tai asmenybė, žavinti įvairiapusiškumu ir plačiu požiūriu į pasaulį – moteris, mokanti džiaugtis kiekviena akimirka ir dosniai besidalijanti pozityvia energija bei gera nuotaika su kiekvienu sutiktuoju. Susipažinkite su šia įkvepiančia kūrėja iš arčiau. Radviliškyje gimusi Kėdainių krašto dailės draugijos narė Aušra Teišerskytė-Steponkienė savo nerūpestingą vaikystę praleido […]Skaityti daugiau
Laurynas Adomaitis: iš provincijos tylos – į scenos šviesas
Išgirdę garsią pavardę, susidūrę su talentingu ir daug pasiekusiu žmogumi, paprastai nevalingai susidarome nuomonę, jog jis turėtų būti kilęs iš didmiesčio, kur geriau pasiekiamas išsilavinimas, kultūra, pramogos… Ir labai nustembame, jei jis – provincijos laisvės bei ramesnio gyvenimo užaugintas vaikas. Laurynas Adomaitis – filosofijos mokslų daktaras, vertėjas, daugybės kultūrinių ir mokslinių publikacijų autorius, o šiuo metu […]Skaityti daugiau
Truskavos miestelio šventė subūrė bendruomenę: lietus nesugadino geros nuotaikos
Liepos 4-ąją Truskavoje nuaidėjo tradicinė miestelio šventė, subūrusi gausų būrį vietos gyventojų, kraštiečių ir svečių iš įvairių Lietuvos kampelių. Nors oras šiemet nelepino, lietus nesutrukdė mėgautis švente – žmonės rinkosi prie scenos, dalyvavo veiklose, bendravo ir kartu kūrė jaukią šventinę atmosferą. Šventinėje programoje pasirodė Truskavos ir aplinkinių vietovių mėgėjų meno kolektyvai. Gerą nuotaiką dovanojo „Daumantų […]Skaityti daugiau
Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos filiale „Liepa“ beveik niekada neužsidaro durys. Skaitytojai čia užsuka ne tik knygų, bet ir pasibūti, pasikalbėti, nes čia kiekvienas išklausomas. Bibliotekininkė Inga Paškevičienė mažiesiems yra kaip antra mama – Liepų alėjos kvartalo vaikai bibliotekoje žaidžia, skaito ir čia net atsiveda gyvūnėlius, kad būtų smagiau. Šurmulys Ingos nevargina, atvirkščiai, […]Skaityti daugiau
Iš kaimo – į LRT eterį: šešiolikmetė, kurios balsą išgirdo
Justina Jakaitytė: „Svajoti reikia atsargiai, nes svajonės tikrai pildosi“ Kai dauguma šešiolikmečių vos prabudę ima į rankas telefoną ir panyra į socialinių tinklų srautą, Justina Jakaitytė daro tai, kas jos kartai beveik nebūdinga – įsijungia radiją. Kiekvieną rytą. Klausosi naujienų, pokalbių, laidų vedėjų balsų, klausimų ir atsakymų. Klausosi pasaulio. Galbūt todėl nieko keisto, kad vieną […]Skaityti daugiau
Režisieriaus namų svetainėje alsuoja lėlių teatro dvasia
Lėlių teatro režisierius ir dailininkas Vitalijus Mazūras gyvena kūrybingai, nepaisydamas garbaus amžiaus. Jo ir lėlių teatro aktorės žmonos Nijolės svetainėje kartais šurmuliuoja darželinukai, mat pora rodo spektaklius. Tik vasarą namuose alsuoja ramybė, kurios pagautas 92 metų Vitalijus tapo paveikslus. Šeimos namuose Vilniaus senamiestyje pasijutau lyg lėlių teatro užkulisiuose, nes būtent svetainėje laikomos dekoracijos, kaukės, Vitalijaus […]Skaityti daugiau
Vilainių seniūnijoje įsikūrusi Lančiūnava šiandieną yra puoselėjama ne vieno darbštaus žmogaus rankomis. Vasaros metu kaimą puošia idealiai nupjauta žolė ir kruopščiai išpuoselėti gėlynai prie daugiabučių namų bei viešosiose erdvėse. Prie jų stovintys suoleliai kviečia prisėsti pailsusį, o gal pasikviesti kaimynę puodeliui arbatos ar pasitikti čia užsukančius buvusius technikumo mokinius bei keliautojus. Lančiūnavos grožis kuriamas ilgus […]Skaityti daugiau
Nors vasara daugeliui asocijuojasi su poilsiu ir atsipalaidavimu, atliekų rūšiavimo įpročiai atostogų metu išlieka aktualūs. Vis dėlto 2026 m. gegužę tyrimų bendrovės „Spinter Research“ gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad daliai gyventojų išvykus iš namų rūšiuoti tampa sudėtingiau. „Vis daugiau žmonių rūpinasi ne tik tuo, kur keliauti, bet ir kaip […]Skaityti daugiau
Bažnyčių žemės klausimas: nuoskauda, kuriai, atrodo, kelio atgal nebėra
Lietuvos katalikų parapijos jau daugiau nei tris dešimtmečius gyvena restitucijos šešėlyje. Atkūrus nepriklausomybę Bažnyčiai buvo grąžinta dalis sovietmečiu nusavinto turto – bažnyčios, koplyčios, kai kurie pastatai. Tačiau šimtmečius parapijų ekonominį pagrindą sudariusios žemės liko už restitucijos ribų. Šiandien parapijos klebonai, juristai ir mokslininkai sutaria dėl vieno – istorinis nuoskaudų taškas tebėra atviras, tačiau teisinė tikrovė […]Skaityti daugiau
Teatro legendai svetimas išpuikimas ir pinigų vaikymasis
Ilgametį teatro aktorių su jaunimu sujungė nauji spektakliai Gali būti, jog 85 metų Saulius Sipaitis – vyriausias šalyje aktorius, dirbantis teatre. O gal net ir rekordininkas, nes Valstybiniame jaunimo teatre vaidmenis kuria nuo jo įkūrimo – nuo 1965 metų. Aktoriaus kūrybinis kelias primena, kad teatras ir kinas nėra tik pramoga, bet ir visuomenės ugdymo priemonė, […]Skaityti daugiau
Stanislovas ABROMAVIČIUS Istoriniai šaltiniai teigia, kad pirmą kartą Šėtos miestelio vardas paminėtas dar 1362 m., pastatyta pirmoji bažnyčia. Tai paskatino miestelio augimą, kuriame XVIII a. jau buvo turgus. Deja, Šiaurės karo metu švedų buvo beveik visas sudegintas… Atsistatė, o nuo 1777 m. jau čia veikė parapinė mokykla, perstatyta bažnyčia. Vietos gyventojai dalyvavo sukilimuose prieš caro valdžią, prisidėjo prie lietuviškos spaudos platinimo […]Skaityti daugiau
Kėdainių muzikos mokyklos mokytoja Neringa Prascevičienė ir pati vaikystėje joje mokėsi skambinti fortepijonu bei dainuoti. Dabar Neringa puoselėja jaunuosius talentus. Vienas jos mokinių, vienuolikametis Vytis Aleknavičius, šįmet tapo „Dainų dainelės“ laureatu. Neringą pažįsta visi Kėdainiai, nes ji – bendruomenės šviesulys, o jos balsingieji mokiniai kuria geras emocijas visų švenčių metu. Visuomet gyvybinga ir energinga N. […]Skaityti daugiau
Kiekviena iki mūsų dienų išlikusi Kėdainių rajono mokykla yra tikras vietos bendruomenės atkaklumo paminklas. Šviesi, erdvi, atvira visiems apsilankantiems – tokia yra ir Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinė mokykla, šiemet švenčianti 249-ąją sukaktį. Ši ugdymo įstaiga išdidžiai neša unikalaus klajojančio menininko, palikusio giliausią pėdsaką Surviliškio apylinkėse, vardą. Ją drąsiai galima vadinti „šlamančia, žaliuojančia mokykla“, mat iš […]Skaityti daugiau
Liudas Mikalauskas: „Kai pats tapau tėčiu, į savo tėvą pažvelgiau
Trijų atžalų – 12-metės Gintarės, 8-erių Jono ir dvejų pagrandukės Miglės – tėtis žinomas operos solistas, tryliktą kartą šiais metais į Paberžę sugrįžtančio Tarptautinio muzikos festivalio, skirto Tėvui Stanislovui atminti, meno vadovas Liudas MIKALAUSKAS tėvystę vadina viena didžiausių malonių, kokią vyrui yra lemta patirti. Vis tik ryškia charizma ir tiesiu humoru publiką pavergęs vienas mylimiausių […]Skaityti daugiau
Kai svetimi tampa savais: moteris, daugiau kaip 30 metų sauganti
Tas bauginantis žodis – senatvė. Nepažįstu žmogaus, kuris trokštų greičiau pasenti. Žinau daugybę tokių, kurie laukia užtarnauto poilsio – pensijos, kad pagaliau kasryt nebereikėtų skubėti į darbą, tačiau pasenti anksčiau laiko netrokšta niekas. Daugelis senatvę lygina su rudeniu, kai gamta apsinuogina, tampa pažeidžiama ir trapi. Arba su žiemos šarma, kai smilkiniuos pražysta ledo gėlės. O […]Skaityti daugiau




