Artėjant šventėms, pasitaiko sakinių, susijusių su tam tikrais, ne kasdien vartojamais žodžiais, pvz., dažnas suabejoja, kada rašyti Kalėdos, kada kalėdinis, kaip taisyklingai – naujametis ar naujametinis, kada tinka santrumpa šv. iš mažosios, kada reikėtų didžiosios Šv., o galbūt šios santrumpos išvis nereikia? Kada rašyti Kalėdos, kada kalėdinis Tais atvejais, kai nusakomas tam tikras daiktas ar […]Skaityti daugiau
„Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“ rašoma: „adventas keturių savaičių laikotarpis prieš Kalėdas“. Kadangi tai ne šventės, o laikotarpio pavadinimas, žodis adventas rašomas mažąja raide. Plg. kitus išskirtinės reikšmės neturinčius religinius pavadinimus: gavėnia, šabas, ramadanas; dangus, rojus, skaistykla; krikščionybė, judaizmas, budizmas, islamas ir pan. Kaip kirčiuojamas žodis „adventas“? Žodis adveñtas yra 2 kirčiuotės V. adveñtasK. adveñtoN. adveñtuiG. adveñtąĮn. adventùVt. Adventè Parengė savivaldybės kalbos tvarkytoja Rūta ŠvedienėSkaityti daugiau
Kaip reikia rašyti: bankas „Bigbank“ ar tiesiog „Bigbankas“? Abu variantai geri. Jei prieš simbolinį pavadinimą nėra parašyto nomenklatūrinio ar gimininio žodžio (pvz., bankas, bendrovė ir pan.), tokie pavadinimai (jei įmanoma) linksniuojami, pvz.: „Swedbanko“ lankytojai, „Saulutės“ prekės, reikia užbėgti į „Kėdbusą“. Tačiau jei prieš simbolinį pavadinimą yra nomenklatūrinis ar gimininis žodis, nelinksniuojama, pvz.: banko „Swedbank“ lankytojai, […]Skaityti daugiau
Lietuvių kalba Lietuvoje yra konstitucinė vertybė, todėl pavardės turi būti suteikiamos taikant teisės aktų nuostatas, atsižvelgiant į lietuvių kalbos tradicijas. Moteris Lietuvoje gali pasirinkti pavardę su tradicine priesaga -ienė ( -(i)uvienė) arba tik su galūne –ė. Vyriškosios giminės formos pavardės suteikimas moteriai prieštarauja lietuvių kalbos dėsniams, kartu ir lietuvių moterų pavardžių darymo principams. Tokia vyriška […]Skaityti daugiau
Dalyvis sekantis, sekanti nevartotinas reikšmėmis: 1. „šis, ši, šitoks, šitokia, toks, tokia“ (prieš išvardijimą), pvz.: Vilniuje šiuo metu veikia sekančios (taisoma: šios, tokios) parodos: […]; 2. „štai kas; štai kodėl“ (prieš aiškinimą), pvz.: Atsakydamas į jūsų raštą pranešu sekantį (taisoma štai ką, tai): […]. Dalyvis sekantis, sekanti taip pat vengtinas reikšmėmis „kitas, tolesnis, ateinantis, artimiausias“, pvz.: Statybas numatoma pradėti sekančiais metais (taisoma kitais, ateinančiais metais). Krepšininkai jau pateko į sekantį lygos Skaityti daugiau
Verslo, politikos ir visuomenės veikėjams dažnai tenka sakyti viešas kalbas. Įvairiuose renginiuose galima išgirsti visokių pasisakymų. Tai, kad vertinant žmogų vienas iš svarbiausių kriterijų yra kalba, sunku būtų paneigti. Apie kalbėtoją pirmiausia sprendžiama pagal tai, kaip sklandžiai, raiškiai ir įtikinamai jis kalba. Vieša kalba turi didelį poveikį visuomenei – paprastai kalbos sakomos norint pritraukti žmonių […]Skaityti daugiau
Daug atvejų šis žodis vartojamas netaisyklingai. Pagrindinė taisyklė: prieveiksmis pilnai netinka tomis reikšmėmis, kuriomis nevartojamas būdvardis pilnas. Sakinys „Jis pilnai sutiko su šia nuomone“ netaisyklingas. Reikia taip: Jis visiškai sutiko su šia nuomone Sakinys „Tikrintojai pilnai ištyrė pareiškimą“ netaisyklingas. Reikia taip: Tikrintojai nuodugniai, išsamiai ištyrė pareiškimą. Sakinys „Stengiamės kuo pilniau patenkinti gyventojų poreikius“ netaisyklingas. Reikia taip: Stengiamės kuo geriau patenkinti gyventojų poreikius. […]Skaityti daugiau
Čia pat lapkritis, kažkada senovėje gruodiniu, lapkrėsiu, vėliniu, vėlių mėnesiu vadintas. Sako, jei lapai ilgiau užsibūna medžio viršūnėje, o ne ant žemutinių šakų, tai rodo būsiant nelabai rūsčią žiemą. Lapkritis – visų darbų pabaiga, kai tarsi kartu su paskutiniu derliumi iš globotų laukų grįžta protėvių vėlės. Lapkričio pradžioje – net dvi šventės. Lapkričio 1-oji – […]Skaityti daugiau
1988 metų lapkričio 18 dieną Aukščiausioji Taryba pripažino lietuvių kalbą valstybine – tuometė Konstitucija buvo papildyta straipsniu, įteisinančiu lietuvių kalbos vartojimą viešojo gyvenimo srityse. Simboliška, kad tą pačią dieną buvo sugrąžinti ir kiti valstybingumo simboliai – trispalvė ir „Tautiška giesmė“. Lietuvių kalba valstybine pirmą kartą paskelbta prieš šimtmetį – 1922-ųjų Konstitucijoje, antrą kartą – praėjus 66-eriems metams. […]Skaityti daugiau
Kaip programų „Microsoft“, „Linux“ ir pan. pavadinimus vartojame, taip ir „Skype“. „Facebook“, „Twitter“ – socialiniai tinklai, t. y. interaktyvios interneto struktūros (interneto svetainės), vienijančios tam tikrą bendrų interesų turinčių narių grupę, kuri ir kuria konkrečios svetainės turinį, ir virtualiai tarpusavyje bendrauja automatizuotomis konkrečios svetainės priemonėmis. „Skype“, „Facebook“, „Twitter“, „Google“ yra tikriniai svetimžodžiai, sukurti kitoje šalyje, ateinantys į lietuvių kalbą iš kitos […]Skaityti daugiau
Brūkšnelis rašomas tarp dviejų (ar daugiau) geografinių, topografinių ir pan. objektų pavadinimų, kurie pavadina vieną objektą šiais atvejais: a) kai sudėtinis pavadinimas sudarytas iš dėmenų, žyminčių atskirus objektus, iš kurių sudaromas naujas darinys, pvz.: Alkos-Erlos pelkė, Jurzdikos-Kauprio pelkė, Labanoro-Pabradės giria; Garmišas-Partenkirchenas, Meklenburgas-Pomeranija, Šampanė-Ardėnai, Šiaurė-Pa de Kalė, Hendrikas-Idas-Ambachtas,Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas; b) kai sudėtinis pavadinimas sudarytas iš atskirų […]Skaityti daugiau
Brūkšnelis rašomas tarp dviejų (ar daugiau) anksčiau savarankiškais buvusių vienetų oficialių pavadinimų, kurie pavadina vieną jungtinį objektą: a) juridinių subjektų pavadinimų, pvz.: UAB „Švyturys-Utenos alus“, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“; b) politinių partijų pavadinimų, pvz.: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga; c) sporto komandų pavadinimų, pvz.: „Aistės-LSU“, „Šviesa-Eglė“, „Dragūnas-Viesulas“, „Granitas-Karys“, „Sūduva-Mantinga“, „Šiauliai-Universitetas“, „Gintra-Strektė-Universitetas“. Parengta pagal „Lietuvių kalbos rašyba. Taisyklės, komentarai, patarimai“, V., 2022.Skaityti daugiau
Brūkšnelis rašomas tarp asmenvardžių: a) dviejų pavardžių, kuriomis įvardijamas vienas asmuo, pvz.: Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, Salomėja Bačinskaitė-Bučienė, Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Juozapas Ambraziejus-Ambrozevičius, Janina Jonaitytė-Jonhson; b) pavardės ir slapyvardžio ar pravardės, pvz.: Julija Žymantienė-Žemaitė, Liudvika Didžiulienė-Žmona, Jonas Mačiulis-Maironis, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Vincas Mykolaitis-Putinas, Vincas Mickevičius-Krėvė, Juozas Tumas-Vaižgantas, Antanas Žukauskas-Vienuolis. Slapyvardis, kaip ir pavardė, gali būti sudarytas iš […]Skaityti daugiau
Apdovanojimų pavadinimai rašomi pagal bendrąsias taisykles, atsižvelgiant į tai, koks yra pavadinimas – tiesioginės reikšmės ar simbolinis. Dažniausiai vartojami valstybinių apdovanojimų gimininiai žodžiai rašomi iš mažosios raidės (ne sakinio pradžioje): ordinas, medalis, grandinė, kryžius, žvaigždė, pasižymėjimo ženklas. Aukščiausiųjų valstybinių apdovanojimų tiesioginės reikšmės pavadinimų pirmasis žodis ir kiti sudaromieji tikriniai žodžiai rašomi iš didžiosios raidės, pvz.: […]Skaityti daugiau
Daug atvejų šis žodis vartojamas netaisyklingai. Pagrindinė taisyklė: prieveiksmis pilnai netinka tomis reikšmėmis, kuriomis nevartojamas būdvardis pilnas. Sakinys „Jis pilnai sutiko su šia nuomone“ netaisyklingas. Reikia taip: Jis visiškai sutiko su šia nuomone Sakinys „Tikrintojai pilnai ištyrė pareiškimą“ netaisyklingas. Reikia taip: Tikrintojai nuodugniai, išsamiai ištyrė pareiškimą. Sakinys „Stengiamės kuo pilniau patenkinti gyventojų poreikius“ netaisyklingas. Reikia taip: Stengiamės kuo geriau patenkinti gyventojų poreikius. Pasakymas […]Skaityti daugiau
Gražiausių lietuviškų Kėdainių įmonių, įstaigų pavadinimų konkurso laureatų apdovanojimas. Renginyje: Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojo, respublikinio konkurso sumanytojo Donato Smalinsko pranešimas „Verslininkai – keisčiausių ir originaliausių įmonių pavadinimų lenktynėse“. Susitikimas su legendiniu žmogumi ‒ Juozu Šalkausku ‒ Lietuvos žurnalistu, redaktoriumi, fotografu, radijo diktoriumi, spaudos apžvalgininku, skaitovu, renginių vedėju! Kėdainių muzikos mokyklos mokinių pasirodymas. Kada? Gegužės […]Skaityti daugiau
Veiksmažodis apspręsti nevartotinas lėmimo, priežastingumo santykių nurodymo reikšme. Sakytina ne Finansinės galimybės apsprendžia, kokią sporto šaką geriau pasirinkti, o Finansinės galimybės lemia, kokią sporto šaką geriau pasirinkti ar Nuo finansinių galimybių priklauso, kokią sporto šaką geriau pasirinkti; Kurortų plėtrą apsprendžia (taisoma lemia) tam tikri veiksniai: demografija, gamtiniai, finansiniai ištekliai, teisės aktai ir kt. (arba Kurortų veikla priklauso nuo demografijos, gamtinių, finansinių išteklių, teisės aktų ir kt.) ir pan. […]Skaityti daugiau
Žodžio talpinti reikšmė – daryti, kad tilptų, sugrūsti. Dažniausiai vartojama su priešdėliu su-: sutalpinti žmones (į kambarį), sutalpinti nutarimą (į vieną lapą). Dabartinės kalbos žodynas pateikia šiuos pavyzdžius: Dobilus vos sutalpinome į daržinę, Kaip nors talpinsimės, kad ir vargingai. Nereikia vartoti šio žodžio šiaip laikymo ir pateikimo reikšmėmis: Dokumentus talpinti (= laikyti) tam nepritaikytose patalpose draudžiama. Tai matyti iš žemiau talpinamos (= […]Skaityti daugiau
Apie žodžio Velykos kilmę Tai mūsų rytų kaimynų baltarusių žodis velikij „didžiulis, didysis“, velikij denj, pažodžiui „didžioji diena“. O baltarusiai, teigiama, jį pasiskolino iš graikų. Iš pradžių lietuviai vartojo vienaskaitinę formą velyka. Latviai šią šventę vadina lieldienas „didelė diena“. Anglų Easter, vokiečių Ostern vartojami Velykų pavadinimai yra kilę iš kažkokios pagoniškos pavasario šventės. Rusų pascha […]Skaityti daugiau
Nes žodis „metai“ yra daugiskaitinis, t. y. neturi vienaskaitos. Juk nepasakysi „metas“ skaičiuodamas metus. Kaip nepasakysi nei „marškinys“, nei „rungtynė“. Pagrindiniai skaitvardžiai – vienas, du, trys … devyni – vartojami su tais daiktavardžiais, kurie turi ir vienaskaitą, ir daugiskaitą. O vadinamieji dauginiai skaitvardžiai – vieneri, vienerios, dveji,dvejos, abeji, abejos, treji, trejos ir t. t. – vartojami […]Skaityti daugiau
Lietuviškos kabutės yra tokios – „ABC“, t. y. apačioje devynetukai, viršuje – šešetukai. Amerikietiškoje kompiuterio klaviatūroje lietuviškų kabučių nėra, tačiau kabutes ir bet kurį kitą simbolį galima surinkti kodais: atidaromųjų kabučių kodas Alt 0132, uždaromųjų – Alt 0147. Žinoma, galima kabutes rasti ir simbolių rinkinyje. Brūkšnelis rašomas tarp dviejų (kartais ir daugiau) sintaksiškai lygiaverčių žodžių, […]Skaityti daugiau
Žodžio talpinti reikšmė – daryti, kad tilptų, sugrūsti. Dažniausiai vartojama su priešdėliu su-: sutalpinti žmones (į kambarį), sutalpinti nutarimą (į vieną lapą). Dabartinės kalbos žodynas pateikia šiuos pavyzdžius: Dobilus vos sutalpinome į daržinę, Kaip nors talpinsimės, kad ir vargingai. Nereikia vartoti šio žodžio šiaip laikymo ir pateikimo reikšmėmis: Dokumentus talpinti (= laikyti) tam nepritaikytose patalpose draudžiama. Tai matyti iš žemiau talpinamos (= […]Skaityti daugiau
Panašu, kad jei dar nesakome vaikui „paimk pinigų kefyro pirkimui ir piniginę pinigų sudėjimui“, tai greit sakysime, nes kažkodėl kalboje reikia nereikia vis labiau įsigali veiksmažodinių daiktavardžių naudininkai. Vietoj „pirkimui“, „perdirbimui“, „išsinešimui“ ir pan. gerokai gražiau, paprasčiau ir trumpiau rašyti ar sakyti „pirkti“, „perdirbti“, „išsinešti“ ir pan. Ne „gaminį grąžino perdirbimui“, o „perdirbti“. Ne „pastatą […]Skaityti daugiau
Parengta pagal VLKK svetainės inf. Lietuvos „Carito“ svetainėje rašoma: „Caritas – tai tarptautinė katalikiška organizacija, visame pasaulyje vykdanti humanitarinę veiklą ir padedanti vargstantiems, nepriklausomai nuo jų rasės, religijos, lyties ir tautybės. Caritas savo veikloje remiasi Katalikų bažnyčios socialiniu mokymu, akcentuojančiu žmogaus orumą.“ Lot. caritas – 1. brangumas; 2. trūkumas, stygius; 3. prk. 1) meilė, pagarba, […]Skaityti daugiau
Kėdainių r. savivaldybės inf. Dešimt gražiausių lietuviškų pavadinimų – „Ant saldžių debesų“, „Drabužių linija“, „Grūdenis“, „Jaukūs kvapai“, „Kaip gerai“, „Laisvos vištos“, „Maisto ratai“, „Miesto rainiukai“, „Nukąstas mėnulis“, „Skaičiai žemdirbiams“ – Kėdainių įmonių ir įstaigų gražiausių lietuviškų pavadinimų konkurso komisija (pirmininkė vyr. specialistė (kalbos tvarkytoja Rūta Švedienė) atrinko iš 120-ies registruotų 2022 metais akcinių bendrovių, mažųjų […]Skaityti daugiau
rinkosaikste.lt Vasario 17 d. 16 val. Kėdainių r. sav. Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje, III a. (Didžiosios Rinkos a. 5), vyks VU Filologijos fakulteto docento Antano Smetonos paskaita „Kalbinė agresija ir žodžio laisvė“. Renginys skirtas Lietuvių kalbos dienoms. Žodis kaip daiktas − juo galima ir paguosti, ir pagirti, ir paskatinti, bet galima ir sumenkinti, ir sužlugdyti, […]Skaityti daugiau
© 2020, rinkosaikste.lt. Visos teisės saugomos.