Naujieji metai – gražus jaunikaitis su knyga rankoje, sausis – didžiojo rago mėnuo Naujųjų šventė – antrosios Kūčios? Anksčiau Lietuvoje savitų, gamtos virsmų padiktuotų specialių apeigų Naujųjų metų šventei neturėta, tiesiog kartotas saulėgrįžos šventės vyksmas. Pati šventė įvairiose Lietuvos vietose vadinta skirtingai – riebiosiomis Kūčiomis, Kūčelėmis, Kūčiukėmis, mažosiomis Kūčiomis, Pakūčiais, antrosiomis Kūčiomis. Skirtingai nuo tikrųjų […]Skaityti daugiau
Lietuvos Raudonasis Kryžius – valstybės pagalbininkė humanitarinėje srityje, kurios veiklos tikslas – apsaugoti žmonių gyvybes ir orumą, palengvinti žmogiškąsias kančias ir teikti pagalbą nelaimės ištiktiems žmonėms Lietuvoje ir už jos ribų. Draugijų pavadinimų Raudonasis Kryžius ir Raudonasis Pusmėnulis abu žodžiai rašomi didžiosiomis raidėmis, pvz., Raudonojo Kryžiaus ligoninė, Raudonojo Kryžiaus draugija, Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimas. „Caritas – tai tarptautinė katalikiška […]Skaityti daugiau
Dabar vadinam ir Kalėdų Seniu, ir Kalėdų Seneliu, o tautosakoje galima rasti pavyzdžių su Seniu Kalėda. Štai etnologas prof. Libertas Klimka knygoje „Tautos metai“ (2008) rašo: Rytų Aukštaitijoje tarpušvenčiu į kiekvienos trobos duris pasibelsdavo Senis Kalėda. Jis toks: apsirengęs išvirkščiais kailiniais, su kupra, pasiramsčiuoja dideliausia krivule. Būdavo dar lydimas būrio „avinėlių“. Sodybos šeimininkus Senis pasveikindavo iškilminga prakalba: „Aš […]Skaityti daugiau
Apie žodžio Kūčios reikšmę ir rašybą Kūčios vartojamos dviem reikšmėmis: 1. Kalėdų išvakarių diena (rašoma iš didžiosios raidės – Kūčios); 2. Kalėdų išvakarėse valgoma vakarienė (rašoma iš mažosios raidės – kūčios) (žr. el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“, http://www.lki.lt/dlkz/). Didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“ (http://www.lkz.lt/) teikiama dar viena kūčių reikšmė – „virti nugrūsti kviečiai, valgomi Kalėdų išvakarėse su miešimu“ (miešSkaityti daugiau
„Žiemos laiku“ ar „žiemą“? Laiko trukmei reikšti taisyklinga vartoti tiek įnagininką laiku (polinksnio reikšme), tiek galininko linksnį, jie yra lygiaverčiai normos variantai, pvz.: Žiemos laiku (arba Žiemą) dienos trumpos. Nakties laiku (arba Naktį) ligoniui pablogėjo. Kaip rašyti: „priežiemis“ ar „priešžiemis“? Rašytina priešžiemis (žodžio dalys: prieš – priešdėlis, žiem – šaknis ir is – galūnė) – tai laikas prieš žiemą.Susidūrusios priešdėlių ir šaknies priebalsės rašSkaityti daugiau
Nė pabrėžtinai neigia bet kokio savarankiško žodžio ar žodžių junginio reikšmę, pvz.: Iki šiol negauta nė vieno skundo. Nesiskolinau nė karto gyvenime. Nei vartojamas poriniame jungtuke, kai neigiami keli dalykai, pvz.: Nedžiugino jos neišviesi saulė, nei giedras dangus. Nei šviečia, neišildo. To aš dar nebuvau neimatęs, nei girdėjęs. Nepajuto nei šalčio, neidrėgmės. Negalim nieko neipakeisti, neipridėti, nei atimti. Kvailys, nebūdamas nei gražSkaityti daugiau
Kėdainių r. savivaldybės inf. Kėdainių žemės vardyno faktai iš dalies atspindi buvusių ir esamų gyventojų tapatybę, pasaulio suvokimą, gyvenimo būdo išraišką, istorinę, geografinę, socialinę, ekonominę ir kultūrinę regiono atmintį, raštuose fiksuotus buvusius, iš kartos į kartą perduotus (perduodamus) ir esamus lokalinius vardus, kai kurių vardyno formų kilmę, raidą ir kaitą, vartojimo tradicijas ir linkmes. Lietuvių […]Skaityti daugiau
Penktadienį, lapkričio 8 dieną, 16 val. Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centre Arnetų name vyks literatūrologo, humanitarinių mokslų daktaro, Lietuvos rašytojų sąjungos nario doc. dr. Marijaus Šidlausko paskaita EITI KALBOS TIESUMU… Renginį organizuoja Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyrius. Renginys nemokamas.Skaityti daugiau
Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM Lietuva) įkurto Migracijos informacijos centro „MiCenter“ paskelbti užsieniečiams gražiausio lietuvių kalbos žodžio rinkimai baigėsi. Daugiausia balsų surinko ir gražiausiu žodžiu išrinktas žodis močiutė. Už šį žodį savo balsą atidavė kiek daugiau nei ketvirtadalis balsavusiųjų (25,4%). Antroje vietoje liko – ačiū (23,4%), trečioje – laisvė (20,3%). „Esame maloniai nustebinti tokio Lietuvoje gyvenančių […]Skaityti daugiau
Neseniai išleistas Lietuvių kalbos instituto vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Ritos Miliūnaitės sudarytas trumpas XXI a. lietuvių kalbos naujadarų žodynėlis „Naujadarai, kurie gali praversti“. Knygoje aprašomi šie naujadarai: kasdienai: asmenukė, atiduotuvė, atodėka, balkonininkas, balkonininkystė, brukalas, dainykla, darbostogos, daugiaveika, dūzgės, grotažymė, ilgaskaitis, įvėrinys, jausmaženklis, klubinėti, klubinėtojas, krikštadėžė, kuprinėti, kuprinėtojas, laisvadarbis, mautas, melagiena, pabarstukai, patiktukas, saulavežys, skaniukas, startuolis, sumestinukas, […]Skaityti daugiau
Kėdainių M. Daukšos viešoji biblioteka ir jos padaliniai jungiasi prie vėl organizuojamo ir Lietuvoje didžiulio populiarumo sulaukusio Nacionalinio diktanto. Konkurso rengėjas VšĮ Pilietinės minties institutas bei šio projekto partneriai kovo 15 d. 11 val. (penktadienį) kviečia lietuvių kalbos mylėtojus rašyti Nacionalinį diktantą, kuris bus transliuojamas per LRT radiją bei portale LRT.lt. Kėdainiečiai ir rajono gyventojai šiandien […]Skaityti daugiau
Kada vartotinas ir kada ne sangrąžinis veiksmažodis „rastis (randasi, radosi)“? Sangrąžinis veiksmažodis rastis, randasi, radosi vartotinas reikšmėmis: 1. „darytis, atsitikti“: Kas rados vaikui, kad serga? 2. „tapti“: Kai nuėjau už bernelio, radaus juodbruvėlė; 3. „pradėti būti, rodytis“: Po lietaus daug grybų randasi. Jam jau pilvas randasi. Žiema randasi (prasideda). Iš kur tu čia radaisi (atkeliavai)? Bernas radosi, ir ištekėjau (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“). Veiksmažodis rastis (randasi, radosi) nevartotinas reikšme […]Skaityti daugiau
BNS inf. Lietuvių kalbos skaitmeninimui skirta 9 mln. eurų – bus kuriamas garsynas ir keturi skirtingi tekstynai, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, jog kalba skaitmenizuojama norint spartinti su ja susijusius technologinius procesus. „Jie sudarytų galimybę ateityje sukurti inovatyvius dirbtinio intelekto produktus ir užtikrintų sklandų, taisyklingą ir įvairiapusį lietuvių kalbos vartojimą taikant […]Skaityti daugiau
Trečiadienį paaiškėjo septintą kartą Lietuvoje surengtų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų rezultatai. 2023-iųjų Metų žodžiu ir visuomenė, ir komisija išrinko pernai sukurtą žodį „Radarom!“, pavadinantį bendrą LRT, „Blue / Yellow“, „Laisvės TV“, „1K fondo“ ir „Stiprūs kartu“ paramos akciją, kuria siekta padėti Ukrainai įsigyti radarų. Žodį sukūrė Gytis Oganauskas. Antra vieta visuomenės balsavime atiteko žodžiui „čekiukas“, […]Skaityti daugiau
Kodėl mes internete dažnai švepluojame, kaip šveplavimas veikia bendrąjį asmens raštingumą. Šveplavimo priežastis – persijungti verčianti standartinė klaviatūra Regis, techninės galimybės naudoti savitąsias lietuviškas raides jau sudarytos seniai. Bet visgi švepluojame. Prisipažinsiu, ir aš dažnai žinutėse tiesiog tingiu ieškoti reikiamų, nešveplų raidžių, dėti nosines ir pan. Tikrai būtų daug geriau, jeigu turėtume patogią ir visiškai lietuvių […]Skaityti daugiau
Lietuviškos kabutės yra tokios – „ABC“, t. y. apačioje devynetukai, viršuje – šešetukai. Amerikietiškoje kompiuterio klaviatūroje lietuviškų kabučių nėra, tačiau kabutes ir bet kurį kitą simbolį galima surinkti kodais: atidaromųjų kabučių kodas Alt 0132, uždaromųjų – Alt 0147. Žinoma, galima kabutes rasti ir simbolių rinkinyje. Brūkšnelis rašomas tarp dviejų (kartais ir daugiau) sintaksiškai lygiaverčių žodžių, […]Skaityti daugiau
Šiais metais Kėdainių rajono savivaldybės administracija Lietuvių kalbos dienų, kurios vyks vasarį−kovą, proga organizuos kelis renginius, susijusius su žodynais, senaisiais žodžiais ir naujažodžiais. Vienas jų – haiku dirbtuvės su poetu Dainiumi Dirgėla. Reikės kurti haiku naudojant senuosius žodžius ir naujažodžius. Poetas ves, mokys, padės, patars. Jau sausio 30 d. 15 val. Daugiakultūriame centre vyks prof. Jolantos […]Skaityti daugiau
Kaip taisyklingai rašyti ir grupuoti skaičius, nustato specialūs žodynai ir standartai. 1. Skaičiai, žymintys daiktų kiekį, rašomi arabiškais skaitmenimis, pvz.: 5 vaikai, 2 marškiniai (sk. dveji marškiniai), 21 puslapis, 12 mašinų. Skaičiai, žymintys daiktų eilę, gali būti rašomi ir romėniškais, ir arabiškais skaitmenimis, pvz.: XXI amžius, IV mėn., II veiksmas, III tomas, XXIII skyrius, I dalis, V kategorija;8 klasė, […]Skaityti daugiau
Nuo sausio 15 iki kovo 15 d. vyks konkursas, skirtas Lietuvių kalbos dienoms. Mokiniai kviečiami kurti ir išreikšti idėjas savo kūrybiniuose darbuose, kuriuose atsispindėtų senieji žodžiai ir naujažodžiai. Konkurse kviečiami dalyvauti bet kokio tipo, pavaldumo Kėdainių miesto ir rajono mokyklų mokiniai. Konkursas skirtas integruotoms lietuvių kalbos ir dailės pamokoms. Dalyviai skirstomi į 3 amžiaus grupes: […]Skaityti daugiau
Sako, kad žemiausia temperatūra mūsų planetoje yra užregistruota 1983 m. Antarktidoje, netoli geomagnetinio poliaus, – -89,2 °C, sako, kad ir pas mus galbūt bus jau iki -20 °C. O ką kalba apie šaltį „Lietuvių kalbos žodynas“ – didžioji nesibaigiančio gyvenimo nepabaigiama knyga, kurią vartydamas supranti, kad žmogaus tikrovė yra kalbos tikrovė. Koks būna šaltis? Ogi […]Skaityti daugiau
Naująjį metų ratą pradeda sausis – pat šalčiausias mėnuo: sako, 1956 m. vieną sausio naktį Utenos apylinkėse buvę beveik 43 laipsniai šalčio. Dažnai sninga smulkiomis kruopelėmis, tarsi sausu sniegu, tad, ko gero, ir sausio pavadinimas nuo žodžio „sausas“. Kažkada juo vadintas ir gruodis: „Sausis, arba Kalėdų mėnuo, tur 31 dieną“ (Lietuvių kalbos žodynas, www.lkz.lt) ir […]Skaityti daugiau
Kaip vadinti – Kalėdų Senis, Kalėdų Senelis, o gal Senis Kalėda? Dabar vadinam ir Kalėdų Seniu, ir Kalėdų Seneliu, o tautosakoje galima rasti pavyzdžių su Seniu Kalėda. Štai etnologas prof. Libertas Klimka knygoje „Tautos metai“ (2008) rašo: Rytų Aukštaitijoje tarpušvenčiu į kiekvienos trobos duris pasibelsdavo Senis Kalėda. Jis toks: apsirengęs išvirkščiais kailiniais, su kupra, pasiramsčiuoja […]Skaityti daugiau
Iš kur atėjo žodžiai Kalėdos, Kūčios? Anot žymaus Lietuvos kalbininko akademiko Zigmo Zinkevičiaus, žodžiai Kalėdos, Kūčios, bažnyčia, krikštas, krikštyti, gavėnia, nedėlia (pastarasis nevartotinas) atėjo su ankstyvąja Rytų krikščionybės banga. Į Lietuvą krikščionybė atėjo iš dviejų pusių: iš Rytų – nuo Bizantijos per rytinius slavus, ir iš Vakarų – nuo Romos, per germanus ir vakarinius slavus. […]Skaityti daugiau
Dažnam kyla klausimas, kaip reikėtų rašyti įstaigų, įmonių, organizacijų pavadinimus, kaip turėtų būti rašomi pareigų ir titulų ar aukščiausių institucijų pavadinimai? Pateikiame pavadinimų, pareigų didžiųjų ir mažųjų raidžių rašymo atmintinę. Ar Taryba, ar taryba? Mažąja raide rašomi įstaigų, įmonių, organizacijų valdymo vienetų pavadinimai, pvz.: Mokslų akademijos prezidiumas, Vilniaus universiteto rektoratas, Lietuvos banko valdyba. Taigi ne […]Skaityti daugiau
Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyrius kartu su rajono savivaldybe šiemet kvietė rinkti įdomiausius Kėdainių regiono toponimus – gyvenamųjų vietų, upių, ežerų ir miškų vardus. Rajono gyventojai, balsuodami savivaldybės svetainėje, 2023-iaisiais įdomiausiu kalno vardu (oronimu) išrinko Gaidžio Skiauterę Pernaravos apylinkėse. Antroje vietoje – Zubriukas Akademijoje, trečioje – Žibartas Pernaravoje. Įdomiausių Kėdainių regiono toponimų – […]Skaityti daugiau
Artėjant šventėms, pasitaiko sakinių, susijusių su tam tikrais, ne kasdien vartojamais žodžiais, pvz., dažnas suabejoja, kada rašyti Kalėdos, kada kalėdinis, kaip taisyklingai – naujametis ar naujametinis, kada tinka santrumpa šv. iš mažosios, kada reikėtų didžiosios Šv., o galbūt šios santrumpos išvis nereikia? Kada rašyti Kalėdos, kada kalėdinis Tais atvejais, kai nusakomas tam tikras daiktas ar […]Skaityti daugiau
© 2020, rinkosaikste.lt. Visos teisės saugomos.