Brūkšnelis rašomas tarp asmenvardžių: a) dviejų pavardžių, kuriomis įvardijamas vienas asmuo, pvz.: Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, Salomėja Bačinskaitė-Bučienė, Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Juozapas Ambraziejus-Ambrozevičius, Janina Jonaitytė-Jonhson; b) pavardės ir slapyvardžio ar pravardės, pvz.: Julija Žymantienė-Žemaitė, Liudvika Didžiulienė-Žmona, Jonas Mačiulis-Maironis, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Vincas Mykolaitis-Putinas, Vincas Mickevičius-Krėvė, Juozas Tumas-Vaižgantas, Antanas Žukauskas-Vienuolis. Slapyvardis, kaip ir pavardė, gali būti sudarytas iš […]Skaityti daugiau
Apdovanojimų pavadinimai rašomi pagal bendrąsias taisykles, atsižvelgiant į tai, koks yra pavadinimas – tiesioginės reikšmės ar simbolinis. Dažniausiai vartojami valstybinių apdovanojimų gimininiai žodžiai rašomi iš mažosios raidės (ne sakinio pradžioje): ordinas, medalis, grandinė, kryžius, žvaigždė, pasižymėjimo ženklas. Aukščiausiųjų valstybinių apdovanojimų tiesioginės reikšmės pavadinimų pirmasis žodis ir kiti sudaromieji tikriniai žodžiai rašomi iš didžiosios raidės, pvz.: […]Skaityti daugiau
Daug atvejų šis žodis vartojamas netaisyklingai. Pagrindinė taisyklė: prieveiksmis pilnai netinka tomis reikšmėmis, kuriomis nevartojamas būdvardis pilnas. Sakinys „Jis pilnai sutiko su šia nuomone“ netaisyklingas. Reikia taip: Jis visiškai sutiko su šia nuomone Sakinys „Tikrintojai pilnai ištyrė pareiškimą“ netaisyklingas. Reikia taip: Tikrintojai nuodugniai, išsamiai ištyrė pareiškimą. Sakinys „Stengiamės kuo pilniau patenkinti gyventojų poreikius“ netaisyklingas. Reikia taip: Stengiamės kuo geriau patenkinti gyventojų poreikius. Pasakymas […]Skaityti daugiau
Gražiausių lietuviškų Kėdainių įmonių, įstaigų pavadinimų konkurso laureatų apdovanojimas. Renginyje: Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojo, respublikinio konkurso sumanytojo Donato Smalinsko pranešimas „Verslininkai – keisčiausių ir originaliausių įmonių pavadinimų lenktynėse“. Susitikimas su legendiniu žmogumi ‒ Juozu Šalkausku ‒ Lietuvos žurnalistu, redaktoriumi, fotografu, radijo diktoriumi, spaudos apžvalgininku, skaitovu, renginių vedėju! Kėdainių muzikos mokyklos mokinių pasirodymas. Kada? Gegužės […]Skaityti daugiau
Veiksmažodis apspręsti nevartotinas lėmimo, priežastingumo santykių nurodymo reikšme. Sakytina ne Finansinės galimybės apsprendžia, kokią sporto šaką geriau pasirinkti, o Finansinės galimybės lemia, kokią sporto šaką geriau pasirinkti ar Nuo finansinių galimybių priklauso, kokią sporto šaką geriau pasirinkti; Kurortų plėtrą apsprendžia (taisoma lemia) tam tikri veiksniai: demografija, gamtiniai, finansiniai ištekliai, teisės aktai ir kt. (arba Kurortų veikla priklauso nuo demografijos, gamtinių, finansinių išteklių, teisės aktų ir kt.) ir pan. […]Skaityti daugiau
Žodžio talpinti reikšmė – daryti, kad tilptų, sugrūsti. Dažniausiai vartojama su priešdėliu su-: sutalpinti žmones (į kambarį), sutalpinti nutarimą (į vieną lapą). Dabartinės kalbos žodynas pateikia šiuos pavyzdžius: Dobilus vos sutalpinome į daržinę, Kaip nors talpinsimės, kad ir vargingai. Nereikia vartoti šio žodžio šiaip laikymo ir pateikimo reikšmėmis: Dokumentus talpinti (= laikyti) tam nepritaikytose patalpose draudžiama. Tai matyti iš žemiau talpinamos (= […]Skaityti daugiau
Apie žodžio Velykos kilmę Tai mūsų rytų kaimynų baltarusių žodis velikij „didžiulis, didysis“, velikij denj, pažodžiui „didžioji diena“. O baltarusiai, teigiama, jį pasiskolino iš graikų. Iš pradžių lietuviai vartojo vienaskaitinę formą velyka. Latviai šią šventę vadina lieldienas „didelė diena“. Anglų Easter, vokiečių Ostern vartojami Velykų pavadinimai yra kilę iš kažkokios pagoniškos pavasario šventės. Rusų pascha […]Skaityti daugiau
Nes žodis „metai“ yra daugiskaitinis, t. y. neturi vienaskaitos. Juk nepasakysi „metas“ skaičiuodamas metus. Kaip nepasakysi nei „marškinys“, nei „rungtynė“. Pagrindiniai skaitvardžiai – vienas, du, trys … devyni – vartojami su tais daiktavardžiais, kurie turi ir vienaskaitą, ir daugiskaitą. O vadinamieji dauginiai skaitvardžiai – vieneri, vienerios, dveji,dvejos, abeji, abejos, treji, trejos ir t. t. – vartojami […]Skaityti daugiau
Lietuviškos kabutės yra tokios – „ABC“, t. y. apačioje devynetukai, viršuje – šešetukai. Amerikietiškoje kompiuterio klaviatūroje lietuviškų kabučių nėra, tačiau kabutes ir bet kurį kitą simbolį galima surinkti kodais: atidaromųjų kabučių kodas Alt 0132, uždaromųjų – Alt 0147. Žinoma, galima kabutes rasti ir simbolių rinkinyje. Brūkšnelis rašomas tarp dviejų (kartais ir daugiau) sintaksiškai lygiaverčių žodžių, […]Skaityti daugiau
Žodžio talpinti reikšmė – daryti, kad tilptų, sugrūsti. Dažniausiai vartojama su priešdėliu su-: sutalpinti žmones (į kambarį), sutalpinti nutarimą (į vieną lapą). Dabartinės kalbos žodynas pateikia šiuos pavyzdžius: Dobilus vos sutalpinome į daržinę, Kaip nors talpinsimės, kad ir vargingai. Nereikia vartoti šio žodžio šiaip laikymo ir pateikimo reikšmėmis: Dokumentus talpinti (= laikyti) tam nepritaikytose patalpose draudžiama. Tai matyti iš žemiau talpinamos (= […]Skaityti daugiau
Panašu, kad jei dar nesakome vaikui „paimk pinigų kefyro pirkimui ir piniginę pinigų sudėjimui“, tai greit sakysime, nes kažkodėl kalboje reikia nereikia vis labiau įsigali veiksmažodinių daiktavardžių naudininkai. Vietoj „pirkimui“, „perdirbimui“, „išsinešimui“ ir pan. gerokai gražiau, paprasčiau ir trumpiau rašyti ar sakyti „pirkti“, „perdirbti“, „išsinešti“ ir pan. Ne „gaminį grąžino perdirbimui“, o „perdirbti“. Ne „pastatą […]Skaityti daugiau
Kalbininkės skyrelis: Ar žodį „Caritas“ reikia linksniuoti ir rašyti kabutėse?
Parengta pagal VLKK svetainės inf. Lietuvos „Carito“ svetainėje rašoma: „Caritas – tai tarptautinė katalikiška organizacija, visame pasaulyje vykdanti humanitarinę veiklą ir padedanti vargstantiems, nepriklausomai nuo jų rasės, religijos, lyties ir tautybės. Caritas savo veikloje remiasi Katalikų bažnyčios socialiniu mokymu, akcentuojančiu žmogaus orumą.“ Lot. caritas – 1. brangumas; 2. trūkumas, stygius; 3. prk. 1) meilė, pagarba, […]Skaityti daugiau
Kviečia rinkti gražiausią lietuvišką Kėdainių įmonių, įstaigų pavadinimą
Kėdainių r. savivaldybės inf. Dešimt gražiausių lietuviškų pavadinimų – „Ant saldžių debesų“, „Drabužių linija“, „Grūdenis“, „Jaukūs kvapai“, „Kaip gerai“, „Laisvos vištos“, „Maisto ratai“, „Miesto rainiukai“, „Nukąstas mėnulis“, „Skaičiai žemdirbiams“ – Kėdainių įmonių ir įstaigų gražiausių lietuviškų pavadinimų konkurso komisija (pirmininkė vyr. specialistė (kalbos tvarkytoja Rūta Švedienė) atrinko iš 120-ies registruotų 2022 metais akcinių bendrovių, mažųjų […]Skaityti daugiau
rinkosaikste.lt Vasario 17 d. 16 val. Kėdainių r. sav. Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje, III a. (Didžiosios Rinkos a. 5), vyks VU Filologijos fakulteto docento Antano Smetonos paskaita „Kalbinė agresija ir žodžio laisvė“. Renginys skirtas Lietuvių kalbos dienoms. Žodis kaip daiktas − juo galima ir paguosti, ir pagirti, ir paskatinti, bet galima ir sumenkinti, ir sužlugdyti, […]Skaityti daugiau
rinkosaikste.lt, Kėdainių r. savivaldybės inf. Jau aštuntą kartą Lietuvoje ir užsienyje rengiamos Lietuvių kalbos dienos. Šiemet jos vyksta vasario–kovo mėnesiais. Tas dienas organizuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Lietuvių kalbos dienos prisideda prie lietuvių kalbos sklaidos, stiprina lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją, didina lietuvių kalbos prestižą. Kėdainių rajono savivaldybė, jos švietimo bei kultūros įstaigos jose visada aktyviai […]Skaityti daugiau
Kalbininkės skyrelis: dėl polinksnių dėka ir link rašybos
Rūta Švedienė, kalbininkė Polinksniai dėka, link visada rašomi atskirai, pvz.: Per pastaruosius kelerius metus aukotojų ir rėmėjų dėka vienuolynas ir bažnyčia buvo sutvarkyti. Kaunas jau ne uždaras miestas, o žinomas jame gyvenančių žmonių dėka. Filosofinis mąstymas kreipia žmogų būties link. Paskutinį kartą kaimynai jį matė spalio pradžioje einantį keliu sodybos link. Reikia išsiaiškinti, kur link […]Skaityti daugiau
Kalbininkės skyrelis: Dėl klaustuko, šauktuko rašymo sakinio viduryje
Rūta Švedienė Klaustukas, šauktukas ar daugtaškis gali būti rašomas ir sakinio viduryje pabrėžiant sakinio dalies ar atskiro žodžio emocinį atspalvį, minties pertrūkį, po tokio ženklo žodis gali būti rašomas iš mažosios raidės. Pvz.: Tu, tėve, būk ir supūk! pats aš eisiu saulaitės pasižiūrėt. O ką? Kas girdėti? – paklausė senė antis. Tokiais atvejais, jei autorius […]Skaityti daugiau
rinkosaikste.lt, Kėdainių r. savivaldybės inf. Šiais metais minime valstybinės lietuvių kalbos šimtmetį, todėl Lietuvių kalbos institutas, siekdamas ugdyti mokinių pilietiškumą ir kultūrinę savimonę, puoselėti mokinių kūrybinius ir meninius gebėjimus, skelbia konkursą moksleiviams „Kas man yra lietuvių kalba“. Konkurso temos: lietuvių kalbos formulė, odė lietuvių kalbai, lietuvių kalbos spalva, lietuvių kalbos forma, lietuvių kalbos sandara. Darbai priimami […]Skaityti daugiau