Daugelis dar abejoja, kaip rašyti − „Facebook“ ar feisbukas, „Google“ ar gūglas ir pan. Dokumentuose rašykime „Facebook“ (su kabutėmis, iš didžiosios), o štai populiariame straipsnyje rašykime feisbukas, tviteris, jutubas, gūglas, istagramas, mesendžeris. Labai paplitę nelietuviški simboliniai pavadinimai adaptuojami ir virsta bendriniais žodžiais (rašomi be kabučių ir mažąja raide), pvz.: audi, mersedesas, boingas ir pan. Gal dar prisimenate – kažkada […]Skaityti daugiau
Proga sužinoti apie prūsų kalbą ir ją išgirsti – gegužės 9 d. 16 val. Kėdainių r. sav. Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje (Didžiosios Rinkos a. 5, III a.). Dauguma mūsų galvojam, kad prūsų kalba mirusi. Bet, pasirodo, mokslininkams yra pavykę daugiau mažiau tą kalbą rekonstruoti, sužinoti, kaip ji skambėjo, ir netgi ją prikelti naujam gyvenimui. Taip […]Skaityti daugiau
Žodžio Velykos kilmė. Tai mūsų rytų kaimynų baltarusių žodis velikij „didžiulis, didysis“, velikij denj, pažodžiui „didžioji diena“. O baltarusiai, teigiama, jį pasiskolino iš graikų. Iš pradžių lietuviai vartojo vienaskaitinę formą velyka. Latviai šią šventę vadina lieldienas „didelė diena“. Anglų Easter, vokiečių Ostern vartojami Velykų pavadinimai yra kilę iš kažkokios pagoniškos pavasario šventės. Rusų pascha „Velykos“ […]Skaityti daugiau
Apie blefą Kokie tarptautinio žodžio „blefas“ galimi lietuviški pakaitai? Tarptautinių žodžių žodyne (Vilnius, 2001) nurodoma, kad žodžio blefas [angl. bluff – apgavystė, gąsdinimas] yra dvi reikšmės: 1. pokerio lošimo būdas: lošėjas, turintis prastas kortas, apsimeta turįs geras, išlošiamąsias kortas; 2. gyrimasis nesamomis jėgomis, prasimanymas norint kitą įbauginti, parodyti savo pranašumą; apgavystė, melas. Atsižvelgiant į kontekstą ir stilių, galimi šio žodžio lietuviški […]Skaityti daugiau
Registrų centre, deja, registruojami pavadinimai ir su klaidomis. Kažkada Registrų centras derino projektus su Kalbos komisija, dabar to nebereikalaujama. Tad visko ten yra, deja, pvz., „Padangos akademijoje“ ir pan. Ką jau kalbėti apie kabutes. Deda ten, kur nereikia, nededa ten, kur reikia. Deda kokias nori. Simboliniai pavadinimai (perkeltinės reikšmės, „išgalvoti“) rašomi su kabutėmis, pvz.: UAB […]Skaityti daugiau
Daugelis dar abejoja, kaip rašyti − „Facebook“ ar feisbukas, „Google“ ar gūglas ir pan. Dokumentuose rašykime „Facebook“ (su kabutėmis, iš didžiosios), o štai populiariame straipsnyje rašykime feisbukas, tviteris, jutubas, gūglas, istagramas, mesendžeris. Labai paplitę nelietuviški simboliniai pavadinimai adaptuojami ir virsta bendriniais žodžiais (rašomi be kabučių ir mažąja raide), pvz.: audi, mersedesas, boingas ir pan. Gal dar prisimenate – kažkada ir […]Skaityti daugiau
Žodžio talpinti reikšmė – daryti, kad tilptų, sugrūsti. Dažniausiai vartojama su priešdėliu su-: sutalpinti žmones (į kambarį), sutalpinti nutarimą (į vieną lapą). Dabartinės kalbos žodynas pateikia šiuos pavyzdžius: Dobilus vos sutalpinome į daržinę, Kaip nors talpinsimės, kad ir vargingai. Nereikia vartoti šio žodžio šiaip laikymo ir pateikimo reikšmėmis: Dokumentus talpinti (= laikyti) tam nepritaikytose patalpose draudžiama. Tai matyti iš žemiau talpinamos (= […]Skaityti daugiau
Panašu, kad jei dar nesakome vaikui „paimk pinigų kefyro pirkimui ir piniginę pinigų sudėjimui“, tai greit sakysime, nes kažkodėl kalboje reikia nereikia vis labiau įsigali veiksmažodinių daiktavardžių naudininkai. Vietoj „pirkimui“, „perdirbimui“, „išsinešimui“ ir pan. gerokai gražiau, paprasčiau ir trumpiau rašyti ar sakyti „pirkti“, „perdirbti“, „išsinešti“ ir pan. Ne „priėmė sprendimą šių priemonių įgyvendinimui“, o „šioms […]Skaityti daugiau
Penktadienį, vasario 28 dieną, Kėdainiuose svečiuosis du charizmatiški kalbininkai. Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje 16 val. vyks susitikimas su prof. dr. Irena Smetoniene ir doc. dr. Antanu Smetona. Kalbėsimės tema „Žodžio spalvos ir atspalviai“ (žodis kaip ženklas, žodžio reikšmė, sąvoka, konceptas, žodis šnekos akte). Taigi, bibliotekoje laukiami visi, kas nori pasiklausyti įdomių, charizmatiškų asmenybių ir mokslo […]Skaityti daugiau
Dalyvis sekantis, sekanti nevartotinas reikšmėmis: 1. „šis, ši, šitoks, šitokia, toks, tokia“ (prieš išvardijimą), pvz.: Vilniuje šiuo metu veikia sekančios (taisoma: šios, tokios) parodos: […]; 2. „štai kas; štai kodėl“ (prieš aiškinimą), pvz.: Atsakydamas į jūsų raštą pranešu sekantį (taisoma štai ką): […]. Dalyvis sekantis, sekanti taip pat vengtinas reikšmėmis „kitas, tolesnis, ateinantis, artimiausias“, pvz.: Statybas numatoma pradėti sekančiais metais (taisoma kitais, ateinančiais metais). Krepšininkai jau pateko į sekantį lygos etapą (taisoma į kitą, tolesnį lygos etapą). Apie sekantį (taisoma kitą, artimiausią) renginį […]Skaityti daugiau
Vasarį ir kovą Lietuvoje vyksta Lietuvių kalbos dienos. Šiemet bus jau 10-as kartas, kai Valstybinė lietuvių kalbos komisija pakviečia mokyklas, kultūros įstaigas, kitas organizacijas vasarį ir kovą rengti įvairius renginius, skirtus lietuvių kalbai propaguoti, didinti jos prestižą, skatinti mokymąsi, taip pat prisiminti asmenybes (ypač savo krašto asmenybes), kurios savo gyvenimą skyrė kalbai, raštui bei apskritai […]Skaityti daugiau
Iš žodžių pirmųjų raidžių ir skiemenų sudarytas santrumpas galima kaip tikrinius žodžius rašyti iš didžiosios raidės be kabučių ir linksniuoti: Erasmus, Erasmaus, Erasmui… Klaidingomis nelaikomos ir kabutėse parašytos iš žodžių pirmųjų raidžių ir skiemenų sudarytos santrumpos (kaip simbolinės): „Elta“, „Eurojustas“, „Erasmus“. Kartais pasirenkamas toks pavadinimas, kuris tiktų ir kaip santrumpa, pvz., akademinio mobilumo programa ERASMUS siejama su humanisto Erazmo Roterdamiečio vardu, bet kartu tai ir išplėsto pavadinimo santrumpa (angl. European Community Action Scheme for the Mobility of University Students).Skaityti daugiau
Mus supa žodžių jūra. Niekas jų visų nepavartoja. Kalbininkai irgi – kai reikia, atsiverčia žodynus, pasižiūri, pasitikrina retesnių žodžių prasmes. Žodžius galima įvairiai grupuoti. Yra tokia grupė – paronimai. Mažai kam girdėtas šis žodis. Šįkart trumpai apie juos. Painioja ne tik užsieniečiai Tai panašiai tariami ar rašomi žodžiai, kurių reikšmė dažniausiai yra skirtinga. Paprastai manoma, […]Skaityti daugiau
Nuo dalelytės per (pvz.: per daug kalba, per daug vandens, per plačiai) reikia skirti prielinksnį per (pvz.: per lauką, per dieną),jis visada rašomas atskirai, ir priešdėlį per- (pvz.: perdirbti, persekioti, perkrova, pertvarka, pervaža),o šis visada rašomas kartu. Kai dalelytė gi žodžiui suteikia naują reikšmę, ji rašoma kartu, pvz.: kamgi „kuriam tikslui, kodėl“ (pvz.: Kamgi reikia […]Skaityti daugiau
Naujieji metai – gražus jaunikaitis su knyga rankoje, sausis – didžiojo rago mėnuo Naujųjų šventė – antrosios Kūčios? Anksčiau Lietuvoje savitų, gamtos virsmų padiktuotų specialių apeigų Naujųjų metų šventei neturėta, tiesiog kartotas saulėgrįžos šventės vyksmas. Pati šventė įvairiose Lietuvos vietose vadinta skirtingai – riebiosiomis Kūčiomis, Kūčelėmis, Kūčiukėmis, mažosiomis Kūčiomis, Pakūčiais, antrosiomis Kūčiomis. Skirtingai nuo tikrųjų […]Skaityti daugiau
Lietuvos Raudonasis Kryžius – valstybės pagalbininkė humanitarinėje srityje, kurios veiklos tikslas – apsaugoti žmonių gyvybes ir orumą, palengvinti žmogiškąsias kančias ir teikti pagalbą nelaimės ištiktiems žmonėms Lietuvoje ir už jos ribų. Draugijų pavadinimų Raudonasis Kryžius ir Raudonasis Pusmėnulis abu žodžiai rašomi didžiosiomis raidėmis, pvz., Raudonojo Kryžiaus ligoninė, Raudonojo Kryžiaus draugija, Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimas. „Caritas – tai tarptautinė katalikiška […]Skaityti daugiau
Dabar vadinam ir Kalėdų Seniu, ir Kalėdų Seneliu, o tautosakoje galima rasti pavyzdžių su Seniu Kalėda. Štai etnologas prof. Libertas Klimka knygoje „Tautos metai“ (2008) rašo: Rytų Aukštaitijoje tarpušvenčiu į kiekvienos trobos duris pasibelsdavo Senis Kalėda. Jis toks: apsirengęs išvirkščiais kailiniais, su kupra, pasiramsčiuoja dideliausia krivule. Būdavo dar lydimas būrio „avinėlių“. Sodybos šeimininkus Senis pasveikindavo iškilminga prakalba: „Aš […]Skaityti daugiau
Apie žodžio Kūčios reikšmę ir rašybą Kūčios vartojamos dviem reikšmėmis: 1. Kalėdų išvakarių diena (rašoma iš didžiosios raidės – Kūčios); 2. Kalėdų išvakarėse valgoma vakarienė (rašoma iš mažosios raidės – kūčios) (žr. el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“, http://www.lki.lt/dlkz/). Didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“ (http://www.lkz.lt/) teikiama dar viena kūčių reikšmė – „virti nugrūsti kviečiai, valgomi Kalėdų išvakarėse su miešimu“ (miešSkaityti daugiau
„Žiemos laiku“ ar „žiemą“? Laiko trukmei reikšti taisyklinga vartoti tiek įnagininką laiku (polinksnio reikšme), tiek galininko linksnį, jie yra lygiaverčiai normos variantai, pvz.: Žiemos laiku (arba Žiemą) dienos trumpos. Nakties laiku (arba Naktį) ligoniui pablogėjo. Kaip rašyti: „priežiemis“ ar „priešžiemis“? Rašytina priešžiemis (žodžio dalys: prieš – priešdėlis, žiem – šaknis ir is – galūnė) – tai laikas prieš žiemą.Susidūrusios priešdėlių ir šaknies priebalsės rašSkaityti daugiau
Nė pabrėžtinai neigia bet kokio savarankiško žodžio ar žodžių junginio reikšmę, pvz.: Iki šiol negauta nė vieno skundo. Nesiskolinau nė karto gyvenime. Nei vartojamas poriniame jungtuke, kai neigiami keli dalykai, pvz.: Nedžiugino jos neišviesi saulė, nei giedras dangus. Nei šviečia, neišildo. To aš dar nebuvau neimatęs, nei girdėjęs. Nepajuto nei šalčio, neidrėgmės. Negalim nieko neipakeisti, neipridėti, nei atimti. Kvailys, nebūdamas nei gražSkaityti daugiau
Kėdainių r. savivaldybės inf. Kėdainių žemės vardyno faktai iš dalies atspindi buvusių ir esamų gyventojų tapatybę, pasaulio suvokimą, gyvenimo būdo išraišką, istorinę, geografinę, socialinę, ekonominę ir kultūrinę regiono atmintį, raštuose fiksuotus buvusius, iš kartos į kartą perduotus (perduodamus) ir esamus lokalinius vardus, kai kurių vardyno formų kilmę, raidą ir kaitą, vartojimo tradicijas ir linkmes. Lietuvių […]Skaityti daugiau
Penktadienį, lapkričio 8 dieną, 16 val. Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centre Arnetų name vyks literatūrologo, humanitarinių mokslų daktaro, Lietuvos rašytojų sąjungos nario doc. dr. Marijaus Šidlausko paskaita EITI KALBOS TIESUMU… Renginį organizuoja Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyrius. Renginys nemokamas.Skaityti daugiau
Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM Lietuva) įkurto Migracijos informacijos centro „MiCenter“ paskelbti užsieniečiams gražiausio lietuvių kalbos žodžio rinkimai baigėsi. Daugiausia balsų surinko ir gražiausiu žodžiu išrinktas žodis močiutė. Už šį žodį savo balsą atidavė kiek daugiau nei ketvirtadalis balsavusiųjų (25,4%). Antroje vietoje liko – ačiū (23,4%), trečioje – laisvė (20,3%). „Esame maloniai nustebinti tokio Lietuvoje gyvenančių […]Skaityti daugiau
Rytas Tamašauskas Vykintas Vaitkevičius suskaičiavo Lietuvos 28 vietovėse esant Aušros, Aušrinės kalnus, vienas iš jų yra Kėdainių rajone. „Lietuvos vietovardžių žodyne“ neįrašytas. Tyrinėtojas pastebi: „Kalbėti apie šiuos paminklus, deja, galima remiantis vos keliais aprašais, nes dauguma Aušros ar Aušrinės kalnų vis dar nežvalgyti. Nėra visiškai aišku, kaip Aušros arba Aušrinės kalnai koreliuoja su žodžio aušra […]Skaityti daugiau
Neseniai išleistas Lietuvių kalbos instituto vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Ritos Miliūnaitės sudarytas trumpas XXI a. lietuvių kalbos naujadarų žodynėlis „Naujadarai, kurie gali praversti“. Knygoje aprašomi šie naujadarai: kasdienai: asmenukė, atiduotuvė, atodėka, balkonininkas, balkonininkystė, brukalas, dainykla, darbostogos, daugiaveika, dūzgės, grotažymė, ilgaskaitis, įvėrinys, jausmaženklis, klubinėti, klubinėtojas, krikštadėžė, kuprinėti, kuprinėtojas, laisvadarbis, mautas, melagiena, pabarstukai, patiktukas, saulavežys, skaniukas, startuolis, sumestinukas, […]Skaityti daugiau
Kėdainių M. Daukšos viešoji biblioteka ir jos padaliniai jungiasi prie vėl organizuojamo ir Lietuvoje didžiulio populiarumo sulaukusio Nacionalinio diktanto. Konkurso rengėjas VšĮ Pilietinės minties institutas bei šio projekto partneriai kovo 15 d. 11 val. (penktadienį) kviečia lietuvių kalbos mylėtojus rašyti Nacionalinį diktantą, kuris bus transliuojamas per LRT radiją bei portale LRT.lt. Kėdainiečiai ir rajono gyventojai šiandien […]Skaityti daugiau
© 2020, rinkosaikste.lt. Visos teisės saugomos.