Visi turės šansą kurti savo svajonių miestą

 Visi turės šansą kurti savo svajonių miestą

Jau kuris laikas iš savivaldybės, tarybos narių ir viešojoje erdvėje vis girdisi „dalyvaujamasis biudžetas“. Laikraštis „Rinkos aikštė“ su jaunuoju politiku mero pavaduotoju Pauliumi Aukštikalniu tikslinasi, kas, kur ir kam rajone bus „dalijama“. 

„Kviesime žmones dalintis idėjomis su kitais žmonėmis, jei jie pritars, jas „pirksime“, t. y. įgyvendinsime“, – sako antrus metus mero pavaduotojo pareigose dirbantis 38 metų politikas.

Paulius Aukštikalnis: „Reikia visiems turėti vieną pagrindinį tikslą, o jį pasiekti yra daugybė kelių.“– Kaip paaiškintumėte žmonėms naują frazę „dalyvaujamasis  biudžetas“?

– „Dalyvaujamasis biudžetas“ – tai tarp mūsų šnekamojoje kalboje darbo grupėje išplitęs kodinis pavadinimas ar vartotas trumpinys. Teisingesnis ir tikslus šio naujo projekto pavadinimas yra labai ilgas ir būtų dar mažiau suprantamas − „Gyventojų iniciatyvų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti, projektų idėjų atranka ir finansavimas“.

Bet noriu pasakyti, kad tai mūsų rajonui labai gera naujiena. Kai šis projektas jau veiks, žmonės ypač paprastai ir lengvai galės keisti miesto erdves. Aš pats šią mintį pasigavau ir nešioju jau nuo pirmųjų kadencijos metų.

Ją siūlė ir kiti tarybos nariai, palaikė meras ir todėl, susibūrę į šaunią demokratišką ir profesionalią komandą, kurią sudaro net 12 narių, dirbome net kelis mėnesius ir jau parengėme tvarkos aprašą kurį kitą savaitę teikiame visų tarybos narių vertinimui.

– Kodėl tokią naujovę mėginate įdiegti?

– Tai naujas būdas, kai gyventojams patiems bus galima nuspręsti, kokį viešą statinį, patogią zoną ar erdvę turėti šalia. Tik tie projektai, kurie gaus didžiausią pritarimą iš gyventojų suorganizavus apklausą, bus statomi iš savivaldybės biudžeto lėšų.

Ar dar labiau demokratiškesnį ir įtraukiantį žmones variantą galite įsivaizduoti? Dar kitaip sakant, kviesime žmones siūlyti idėjas ir, kai joms pritars konkurse kiti gyventojai, jas visiškai įgyvendinsime.

– Ar to tikrai reikia? Gal valdžia visai gerai skirsto tuos pinigus?

– Būtina! 26 Tarybos nariai ir meras gavo daugelio rajono gyventojų pasitikėjimą už ateities sprendimus. Mes stengiamės išklausyti visus žmones ir atrasti aukso vidurį tarp norų ir galimybių, tačiau kai kurie projektai lieka neįgyvendinti, o ir žmonės turi labai gerų idėjų – ne visada drįsta jas pasiūlyti.

„Dalyvaujamasis biudžetas“ bus žmonių idėjų konkursas, kur ne taryba ar kažkas kitas, o patys žmonės nuspręs, kas turi būti rajone ar mieste.

– Kokią tai duos naudą gyventojams?

– Norint įgyvendinti projektą pirmiausia teks gauti gyventojų pritarimą. Teks rasti bendrą kalbą, atnaujinti santykius bendruomenėse. Teks pakovoti už savo idėją ir visiems įsitraukti į projektų atranką, balsuoti, svarstyti, rinktis ir vieningai nuspręsti, kokį objektą visi norėsime matyti Kėdainiuose. Kartu kursime savo miestą.

– O anksčiau ar nebūdavo gyventojai įtraukiami į biudžeto formavimą darbą?

– Kaip ir buvo galimybė, bet ne tokia ir žymiai sudėtingesnė. Realiai žmonės nesirinkdavo, ką, kur ir kaip įgyvendinti, nebent per smulkias ir mažas iniciatyvas, per kitus projektus, bet kad būtų paskirta dalis mūsų kasmetinio biudžeto pinigų ir žmonės galėtų patys siūlyti ir spręsti, ką už juos įgyvendinti – to nebuvo.

Per prašymus, pasiūlymus į Strateginį planą buvo galima siūlyti savo pakeitimus, tačiau tai ne visai tai. Nors mes dabar daug kur klausiame gyventojų: apie eismą senamiestyje, apie idėjas dviračių takams.

Deja, kai idėjos neapibrėžtos pinigais – žmonės pasiūlo ir labai brangiai kainuojančius dalykus arba kartais siūlo tuos, kurie jau padaryti ar išmėginti, bet neveikia.

[quote author=“P. Aukštikalnis“] Didžiausias viltis dedu į jaunimą, jie fantazuotojai ir ateities strategai, jauni žmonės nuolat turi unikalių idėjų. Dauguma žmonių keliauja po pasaulį, mato gražius objektus ir dažnas pasvajoja apie savo miestą ar miestelį. Dabar visi turės šansą kurti savo svajonių miestą.[/quote]

– Kokius pasiūlymus planavote įdiegti, bet eigoje atmetėte?

– Daugiausia diskusijų buvo dėl balsų skaičiaus ir dėl popierinio balsavimo biuletenių.

Mano siūlymas buvo naudoti tik elektroninį balsavimo būdą, nes visame rajone turime tam puikias sąlygas: biblioteka ir visi jos skyriai rengia kompiuterinio raštingumo mokymus, turi kompiuterius, taip pat visos seniūnijos turi sąlygas, bet pasitarę vis dėlto pirmiems metams palikome balsavimą ir popieriniu būdu, nes diskusijoje kai kurie darbo grupės nariai suabejojo mūsų bendruomenės kompiuteriniu raštingumu. Šiuo klausimu aš labiau optimistiškesnis.

– Kaip suprantu tai kažkas, ką panašaus jau darėte Radvilų gatvėje?

– Taip. Sumaniau, kad įrengiant Radvilų 8D erdves reikia būtinai klausti žmonių nuomonės. Surengėme tokią gyventojų apklausą, galima sakyti, „dalyvaujamojo biudžeto“ miniversiją. Atrinkome pasiūlymus, įrengėme, ką suplanavome už savivaldybės pinigus.

Ir pasisekė. Atsirado nauja viešoji erdvė, kuri tapo populiaria jaunųjų kėdainiečių laisvalaikio leidimo vieta. Čia įrengtos sūpynės, tentai, pavėsinės, stalo teniso, stalo futbolo bei šachmatų stalai, atnaujinta veja. Ir to norėjo patys gyventojai.

– Kada viskas prasidės, kada jau bus galima teikti pasiūlymus?

– Planuojame, kad paraiškas jau bus galima teikti šiais metais, apie tai paskelbsime ir informuosime.

– Kaip žmonės dabar jau gali pasiruošti iki projekto paskelbimo?

– Jei žinote ar nešiojate savyje gerą ir įdomią idėją Kėdainiams, tai jau metas ją aptarti su savo bendruomene ir pradėti ieškoti pritarimo. Dar kartą pergalvokite ją ir laukite kvietimo teikti pasiūlymą dar šiais metais.

– Tikitės, kad žmonės turės idėjų?

– Didžiausias viltis dedu į jaunimą, jie fantazuotojai ir ateities strategai, jauni žmonės nuolat turi unikalių idėjų. Dauguma žmonių keliauja po pasaulį, mato gražius objektus ir dažnas pasvajoja apie savo miestą ar miestelį. Dabar visi turės šansą kurti savo svajonių miestą.

– Ar tai pirma darbo grupė, kuriai vadovaujate?

– Tai n-toji darbo grupė, kuriai tenka vadovauti per šiuos dvejus metus savivaldybėje. Tačiau ši komanda buvo labai įdomi ir efektyvi.

Net 12 narių: bendruomeninių organizacijų tarybos ir nevyriausybinių organizacijos tarybos, Kėdainių rajono tarybos nariai, daugelis skirtingų sričių administracijos specialistų ir vadovų. Tikrai labai profesionali ir labai demokratiškai veikusi komanda. Džiaugiuosi, kad joje dirbau.

– Ar lengva buvo dirbti gana didelėje skirtingų sričių žmonių komandoje?

– Projektų atrankos ir finansavimo tvarką išdiskutavome ir aptarėme po žodį. Taip išsamiai ir nespaudžiant laikui dar nebuvo tekę analizuoti projekto kaip šį kartą. Neskubėdami, ramiai, aptardami su visa bendruomene ir dalykiškai bendradarbiaudami tarpusavyje sukūrėme projektą, kuriuo galime didžiuotis.

Visi esame jo krikštatėviai. Pildėme, taisėme, koregavome. Vėl grįždavome, kol neliko nė punkto, dėl kurio nebūtume sutarę visi kartu. Labai tikiu šituo projektu.

Dar dirbau ir reglamento keitimo grupėje. Tai pirmoji ir gal net vienintelė darbo grupė, kuri veikė vien tik nuotoliniu būdu. Tai irgi unikali patirtis.

– Ar sunku dirbti nuotoliniu būdu?

– Pasirodo, visi buvome labai modernūs, sugebėjome ir taip dirbti be popierių, be pasimatymų. Man asmeniškai tai lengviau, paprasčiau. Manau, kad ir kitiems. Jokių nepatogumų neišgirdau. Visiems darbo grupės nariams pasijungti ZOOM‘ą nekilo problemų. Be to, taip ir ekologiškiau, ir  pigiau, ir patogiau. 

– Ar netrūksta žmonių akių, nuotaikų dirbant per ekranus?

– Netrūksta, nes išmokome. Ir juokdavomės, ir ginčydavomės – tai nieko netrūko. Jei darbą darai įsigilinęs ir sieki tik pačio geriausio rezultato, tai ZOOM ar kita platforma paspartina jį, nes užtikrina tvarkos laikymąsi. Vienu metu gali šnekėti vienas asmuo. Tai leidžia efektyviai organizuoti darbą ir kultūringai tartis, derėtis.

[quote author=“P. Aukštikalnis“]Jei žinote ar nešiojate savyje gerą ir įdomią idėją Kėdainiams, tai jau metas ją aptarti su savo bendruomene ir pradėti ieškoti pritarimo. Dar kartą pergalvokite ją ir laukite kvietimo teikti pasiūlymą dar šiais metais.[/quote]

– Ar jau pripratote, kad per pandemiją neatsitraukiame nuo kompiuterių?

– Pripratome, tačiau reikia būtinai daryti reguliarias profilaktines pertraukas. Rūpinkitės savo proto higiena. Tai nė kiek ne mažiau svarbu už gerai atliktą darbą.

– Kuo darbas su reglamentu taisymo grupe skiriasi nuo darbo kitoje grupėje?

– Kaip diena ir naktis. Turiu pripažinti, kad reglamento darbo grupėje dirbti praktiškai buvo neįmanoma. Politinės tuščios ambicijos ir jokio konstruktyvaus darbo. Tai visiškai priešinga patirtis. Mane labai tai stebino. Skirtumas ir pačiame darbe, ir drįstu sakyti pačiuose asmenyse, asmenybėse.

Įsitikinau, kad su kai kuriais politikais visada bus sunku rasti bendrą sutarimą, nes jis vykdo partinę užduotį. Pavyzdžiui, kaip per tarybos posėdį „biudžetas geras, bet už jį nebalsuosiu“.

Dabar vėl išgirdau, kad yra norinčių grįžti prie jau priimto reglamento pataisymų. Jeigu politikai į reglamentą būtų žiūrėję kaip į darbą, kurį reikia padaryti, būtume jau padarę. Ir mes tik taisėme jį keliose vietose, net nekūrėme naujo. Jeigu „dalyvaujamajame biudžete“ būtų tiek politikos – mes dar neturėtume net projekto.

– Administracijos darbuotojai įpratę dirbti daug ir atsakingai. Ar nevyriausybinių organizacijų atstovai aktyviai įsitraukia?

– Taip. Įsitraukė. Mūsų jaunimas Mantas Kučinskas, Eglė Marija Kavaliauskienė ir Jūratė Juodeikienė tikrai turėjo ne vieną pasiūlymą šiai tvarkai koreguoti. Ir labai įsigilino į visus punktus, diskutavo, nagrinėjo dokumentus, nepraleido nė vieno posėdžio.

– Kas svarbiausia priimant sprendimus komandoje?

– Reikia visiems turėti vieną pagrindinį tikslą, o jį pasiekti yra daugybė kelių.

– Jūsų kaip lyderio nuomonė komandoje svarbi. Ar apginate savo nuomonę?

– Savo nuomonę išsakau ir kviečiu diskusijai. Taip pat vertinu pasiūlymo rizikas ir naudą. Dažnai komandos narių pastabos dėl galimų rizikų ir naudos balanso keičia ir mano nuomonę. Aš labiau vadovaujuosi racionalumu išskaičiavimu, o ne principais.

– Ar mokate derėtis?

– Taip, vertinu kiekvieno pasiūlymo privalumus ir rizikas, ir tai aptariu su siūlymo iniciatoriumi, kol nelieka klausimų.

– O nusileisti?

– Moku.

– O kas vadovauja Jūsų šeimoje?

– Šeimoje kaip darbo grupėje, kiekvienas savo srities specialistas ir ekspertas. Dirbame kaip komanda. Esame pasidalinę vaidmenimis ir taip pat daug diskutuojame, gal kartais net ir per daug kai kuriais atvejais.

– Tai kokių savybių reikia politikui?

– Turėti patikimą ir inovatyvią komandą. „Didelių ausų“ – girdėti visus visų žmonių poreikius ir  racionalaus mąstymo ieškant „Jo tobulybės“ kompromiso.

Drąsos visiškai prisiimant atsakomybę už padarytą sprendimą. Ir nuimant tą atsakomybę nuo komandos narių, kad žmonės nesijaustų apkaltinti, kad neva tai per jų mažą klaidą ar nežinojimą kažkas nepavyko, nes normalu, kad gali ir nepavykti.

________

Darbo grupėje „Gyventojų iniciatyvų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti, projektų idėjų atranka ir finansavimas“ dirbo šie nariai: jaunimo reikalų tarybos pirmininkė Eglė Marija Kavaliauskienė, nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininkė Jūratė Juodeikienė, bendruomeninių organizacijų tarybos pirmininkas Mantas Kučinskas, rajono tarybos nariai Indrė Fiodorova ir Sandra Barzdienė, savivaldybės administracijos specialistai − nevyriausybinių organizacijų koordinatorė Audronė Stadalnykienė, teisininkė Dovilė Jasiūnė, architektas Rytis Vieštautas, Bendrojo skyriaus vedėjas Egidijus Grigaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Gintautas Muznikas ir  mero patarėja ryšiams su visuomene Jorūnė Liutkienė, mero pavaduotojas Paulius Aukštikalnis. 

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video