Kurdama interjerą realizuoja savo idėjas

 Kurdama interjerą realizuoja savo idėjas

Interjero dizainerė Ema Šneiderytė: „Norint sukurti jaukią erdvę nereikia didelio biudžeto. Brangiausi baldai ar interjero detalės ne visada suteikia erdvei unikalumo.“/Robertas Photography nuotr.

Dovydas PASLAUSKAS

Galimybė kūrybiškai išreikšti save dažnam moksleiviui pasitaiko besimokant mokyklos suole. Vieniems šia galimybe tampa dailės pamokos, kitiems – muzikos, šokio, teatro ar kitos meno kryptys. Tačiau tik nedaugeliui vidurines mokyklas baigiančiųjų ši galimybė tampa kur kas daugiau, negu tik etapu jaunystėje. Kai kurie, pajutę vidinį pašaukimą, o gal supratę, jog ir toliau norisi kurti ne tik mokyklos suole, bet ir gyvenime, nusprendžia su tuo sieti savo profesinę karjerą. Panašiai nutiko ir 23-ejų metų kėdainietei Emai Šneiderytei. Baigusi Šviesiąją gimnaziją mergina neabejojo, kad ir toliau savo gyvenimą sies su menų kryptimi. Šiandien Ema – diplomuota interjero dizainerė, kuriai darbinėje veikloje labiausiai patinka kūrybos procesas ir galimybė išreikšti save.

Pašaukimas – kurti meną

Tai, jog savo ateitį sies su menu, Ema suprato dar besimokydama mokykloje.
„Iš savo artimos aplinkos galiu pasakyti, kad pasirinkti gyvenimo kelią, kuris ne tik leistų pragyventi, bet ir teiktų džiaugsmo – nėra lengva.

Priešingai nei dauguma mano bendraamžių, dar būdama gimnaziste iš dalies žinojau, kokią studijų programą norėčiau pasirinkti ateityje. Taip atsitiko todėl, kad nuo mažens esu kūrybinga, patinka daryti tai, ką žmonės vėliau gali įvertinti ar pakomentuoti.

Taigi, tai, kad siesiu savo ateitį su menu, man padėjo nuspręsti Dailės mokyklos lankymas dar nuo mažų dienų. Visada tikėjau, kad mano pašaukimas yra kurti meną ir juo stebinti bei džiuginti ne tik save, bet ir kitus. Visa tai žinant beliko tik pasirinktį meno kryptį“, – apie tai, jog dar mokyklos suole jau žinojo, ką norėtų veikti ateityje, atviravo E. Šneiderytė.

„Norint tapti interjero dizaineriu būtina kantrybė, gebėjimas išklausyti kitą asmenį bei noras atlikti darbus kuo geriau“. 

E. Šneiderytė

Sužavėjo vaikystėje

Būtent interjero dizainas ją žavėjo dar vaikystėje, kuomet su mama ir seserimi žiūrėdavo televizijos laidas apie per savaitę pastatomus namus ir sukuriamus interjerus.

„Kaip ir minėjau prieš tai, Dailės mokykla man tikrai padėjo nuspręsti, kokį kelią pasirinkti, tačiau būtent interjero dizainas mane sužavėjo dar vaikystėje.

Atsimenu laikus, kai su mama ir sese mėgdavome per televizorių žiūrėti laidas, kuriose architektai bei interjero dizaineriai nustebindavo žmones pastatydami ir įrengdami jiems namus per savaitę. Man, kaip vaikui, tai atrodydavo kažkas neįmanomo –  kaip visa tai padaryti per tokį trumpą laiką?

Viduje kirbėjo kažkoks noras sužinoti, ką interjero dizaino specialistai turi mokėti. O kai pamatydavau, kokie žmonės yra laimingi ir dėkingi, išvydę juos nustebinusius rezultatus, viduje pasidarydavo šilta ir jauku“, – atsiminimais, kuomet susidomėjo interjero dizainu, dalijosi E. Šneiderytė.

„Žmonės, įrengdami namus savarankiškai, be specialisto pagalbos, dažnai praleidžia svarbius dalykus, dėl kurių padaroma daug klaidų ir vėliau tenka dalį ar net visą procesą kartoti iš naujo. Interjero dizaineris pataria, kaip visą įrengimo procesą padaryti lengvesnį, praktiškesnį ir tikslesnį“.

E. Šneiderytė

Artimieji – akstinas kūrybos keliui

Emos teigimu, dar vienas veiksnys, paraginęs rinktis kūrybinį kelią, tapo jos aplinka, kadangi visi jos artimieji – kūrybingos asmenybės.

„Ne tik aš, bet ir visa mano šeima esame labai kūrybingi. Sesė yra grafikos dizainerė, mama laisvalaikiu užsiima įvairiausiais rankdarbiais, nuo papuošalų kūrimo iki atvirukų gaminimo. Tėtis, kaip ir aš, kurį laiką užsiiminėjo fotografija.

Be interjero dizaino, mane taip pat domino ir iki šiol vis dar domina fotografija. Tikrai nebuvau ir nesu didelė fotografijos žinovė, tačiau man visada yra smagu fotoaparatu įamžinti tam tikrus gyvenimo momentus, į kuriuos pažiūrėjus sukyla geri pojūčiai.

Visi šeimoje, mano nuomone, esame menininkai, todėl tai paskatino mane pasirinkti kūrybos kelią.  Būtent interjero dizaino specialybe susidomėjau pati“, – apie tai, jog supanti aplinka taip pat paskatino rinktis kūrybinį kelią, atviravo E. Šneiderytė.

Interjero dizainas – daugiau nei tik piešimas

Nors pačiai interjero dizainerės pareigų besimokant mokykloje išbandyti neteko, tačiau domėtis ir kaupti žinias apie interjero dizainą teko nemažai. Ema sako ir pati žinojusi, jog interjero dizainas – plati sritis, tačiau bestudijuojant teko pripažinti, jog daugumos asmenų suvokimas apie interjero dizainerius – itin siauras.

„Dar iki dabar labai giliai atmintyje yra įstrigęs žmonių, nestudijavusių šios specialybės, pasisakymas, kad interjero dizainas nėra rimta sritis ir kad mums, kaip interjero dizaino studentams, reikia tik piešti ir daugiau nieko nereikia mokėti.

Galiu užtikrinti, jog taip nėra – piešimas su tuo mažai susijęs. Na taip, turėti erdvės suvokimą ir mokėti jį perteikti klientui per trumpą laiką yra tikrai svarbu, bet ši specialybė yra kur kas daugiau.

Su interjero dizainu dirbantys asmenys turi mokėti ne tik gerai suprojektuoti erdves, parinkti baldus, jų vietas ar spalvas, jie turi mokėti ir gerai valdyti įvairias kompiuterines programas, numatyti šviestuvų skaičių ir jų galingumą erdvėse.

Interjero dizaineris privalo būti susipažinęs su baldų projektavimu bei jų medžiagomis, jis turi mokėti pateikti savo idėjas taip, kad jos būtų tikslios ir lengvai suprantamos kitiems“, –  tai, kas svarbu interjero dizaineriui, vardijo E. Šneiderytė.

Studijų laikotarpis – įsimintinas

Pradėjus studijuoti tai, ką ir visuomet ir norėjo, Ema pasinėrė į studijų vargus ir džiaugsmus. Jos teigimu, studijų laikotarpis buvo kupinas įvairių atradimų, kūrybos ir asmeninio tobulėjimo.

„Studijuoti norimą specialybę buvo labai įdomu. Kiekvieną paskaitą vis norėdavau sužinoti kiek įmanoma daugiau informacijos. Mane tai „vežė“, jaučiau, kad esu tame kelyje, kuriame ir turiu būti.

Žinoma, turbūt kiekvienam žmogui bent kartą gyvenime pasitaiko tokių silpnumo akimirkų, kai pradedi abejoti savimi, galvoti, ar tai, ką darai, yra įdomu bei gražu ir aplinkiniams. Būdavo momentų, kai mąstydavau, ar žmonės supras, ką savo kūryba noriu pasakyti. Tikrai pasitaikydavo ir tokių dienų, kuomet norėdavau viską mesti ir pasiduoti. Prie šių neigiamų emocijų šiek tiek prisidėjo be galo didelis darbų kiekis, kurį reikėjo atlikti.

Tačiau mane supanti aplinka ir žmonės paskatino siekti savo tikslų. Visada sulaukdavau kolegų palaikymo. Matant jų sugebėjimus, vis norėdavau įrodyti sau ir kitiems, kad aš irgi visa tai galiu, o galbūt padaryčiau net ir geriau.

Pačioje studijų pradžioje vyko labiau kūrybinė paieška, bandymai suvokti erdvę, mokymasis meno ir dizaino istorijos, piešimo, eskizavimo. Kiek vėliau, susipažinus su dizaino ypatumais, buvo mokoma patalpų projektavimo, tiek visuomeninių, tiek individualių objektų projektams. Ruošėme brėžinius ranka, kompiuterio programomis, mokėmės praktiško baldų projektavimo patalpose.

Ieškojome savo dizaino išskirtinių bruožų, skaičiavome apšvietimą, kūrėme vizualizacijas. Vyko ir 3D tūrinių maketų gaminimas. Iš studijų labiausiai įsiminė kolektyvo noras tobulėti“, – studijų laikotarpio prisiminimais dalijosi E. Šneiderytė.

Kurdami savąją erdvę nesistenkite sekti interjero tendencijų ar kurti savo būstą pagal tai, kaip jums pataria draugai bei artimieji. Verčiau atkreipkite dėmesį į tai, kas jums patiems suteikia šilumos viduje, juk tendencijos galiausiai pasikeičia, o draugai jūsų namuose taip pat negyvens.

E. Šneiderytė

Keitė požiūrį ir suvokimą

Emos teigimu, studijos suteikė daug žinių, o kartu pakeitė ir jos požiūrį į dizaino sritį – tapo aiškiau, kokių kompetencijų ir gebėjimų reikalauja interjero dizainerio atliekama veikla.

„Studijos padėjo suvokti, kad kiekvienas dizainas ar kūrinys yra savaip unikalus. Net jei ir jis nėra visų mėgstamas, tai dar nereiškia, kad jis yra blogas ar nevertas dėmesio.

Norint tapti interjero dizaineriu būtina kantrybė, gebėjimas išklausyti kitą asmenį bei noras atlikti darbus kuo geriau.

Turėti kantrybės svarbu dėl to, kad darbams atlikti užtrunkama nemažai laiko. Viskas reikalauja be galo daug pastangų, kruopštumo, atidumo, todėl tik turint kantrybės galima pasiekti puikų rezultatą.

Interjero dizaine statybų ir įrengimo procesas vyksta iš lėto, todėl dažnai atsiranda dalykų, kuriuos reikia pakoreguoti ar daryti nuo pradžių. Gebėjimas įsiklausyti taip pat yra labai svarbus. Interjero dizaineris turi sugebėti ne tik pasiūlyti, kas jo nuomone, yra gražiau ar praktiškiau, bet ir turi atsižvelgti į kliento norus“, – tuo, kaip studijos pakeitė jos suvokimą ir požiūrį į atliekamą veiklą, dalinosi E. Šneiderytė.

„Su interjero dizainu dirbantys asmenys turi mokėti ne tik gerai suprojektuoti erdves, parinkti baldus, jų vietas ar spalvas. Jie turi mokėti gerai valdyti įvairias kompiuterines programas,  numatyti šviestuvų skaičių ir jų galingumus erdvėse. Interjero dizaineris turi mokėti pateikti savo idėjas taip, kad jos būtų tikslios ir lengvai suprantamos kitiems“. 

E. Šneiderytė

Darbas – vos apsigynus diplomą

Teiraujantis, ar interjero dizaineriai paklausūs darbo rinkoje, Ema teigė, kad pirmojo darbo pasiūlymo sulaukė vos pabaigusi studijas.

„Praėjus kelioms minutėms po diplomo apsigynimo sulaukiau darbo pasiūlymo iš komisijos narės Kristinos, dirbančios interjero studijoje „Samanose“, todėl darbą susirasti tikrai nebuvo sunku. Kadangi studijas baigiau dar visai neseniai, pagal specialybę dirbu pusę metų.

Nors dirbu dar neilgai, tačiau apsupta nors ir mažo, tačiau labai draugiško bei kūrybingo kolektyvo jaučiuosi taip, lyg dirbčiau jau kelerius metus. Galbūt taip jaučiuosi dar ir dėl to, kad dirbame su labai įvairiais projektais, iš kurių kiekvienas yra kažkuo savitas“, – pasakojo pašnekovė.

Specialybė – paklausi

Emos manymu, interjero dizaineriai darbo rinkoje – paklausūs. Žmonėms reikia interjero dizainerių paslaugų, nes be jų įsirenginėdami namus patys gali pridaryti įvairiausių klaidų, kurias ištaisyti vėliau būna sunku.

„Žmonės dažnai galvoja, kad interjero dizainerio paslaugų jiems nereikia ir kad gali patys įsirengti sau jaukius namus ir taip sutaupyti.

Tačiau įrengdami namus savarankiškai, be specialisto pagalbos, žmonės dažnai praleidžia svarbius dalykus, dėl kurių padaroma daug klaidų ir vėliau tenka dalį ar net visą procesą kartoti iš naujo. Interjero dizaineris pataria, kaip visą įrengimo procesą padaryti lengvesnį, praktiškesnį ir tikslesnį. Dirbdamas jis bendrauja su kitų specialybių atstovais: elektrikais, statybininkais ir pan., todėl sukauptas žinių bagažas visuomet yra privalumas.

Visuomet stengiuosi darbus atlikti kiek galiu geriau, dėl to kūrybos procesui skiriu nemažai laiko. Visada smagu matyti laimingus ir patenkintus žmones, būti įvertintai“, – kaupiama profesine darbo patirtimi džiaugėsi E. Šneiderytė.

Svarbiausia vadovautis savo nuojauta ir tuo, kas patinka patiems.

E. Šneiderytė

Jaukiam interjerui didelis biudžetas nereikalingas

Pašnekovės teigimu, vienas dažniausiai pasitaikančių klaidingų įsitikinimų – tai, jog norint sukurti jaukų interjerą reikalingas didelis biudžetas. Pasak jos, svarbiausia vadovautis savo nuojauta ir tuo, kas patinka patiems.

„Norint sukurti jaukią erdvę nereikia didelio biudžeto. Brangiausi baldai ar interjero detalės ne visada suteikia erdvei unikalumo.

Kurdami savąją erdvę nesistenkite sekti interjero tendencijų ar kurti savo būstą pagal tai, kaip jums pataria draugai bei artimieji.

Verčiau atkreipkite dėmesį į tai, kas jums patiems suteikia šilumos viduje, juk tendencijos galiausiai pasikeičia, o draugai jūsų namuose taip pat negyvens.

Jei norite gyventi jaukiuose namuose, visų pirma, reikėtų laikytis tvarkos bei švaros. Na, o galiausiai, tvarkingose ir švariose erdvėse jaukumo pridės jums patinkančios įvairios interjero detalės: augalai, žvakės, dekoratyvūs šviestuvai ir kitos dekoro detalės“, – patarimais dalijosi  dizainerė.

1 Komentaras

  • Šaunu, kad į tėviškę po mokslų grįžta jaunimas. Sėkmės!

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video