Šiandien – Buhalterių diena: Karjeros galimybėmis sostinė nesuviliojo

 Šiandien – Buhalterių diena: Karjeros galimybėmis sostinė nesuviliojo

Šių metų gegužės 14-ąją sveikinsime labai svarbios profesijos atstovus – buhalterius. Nors jų darbas dažnai būna „tylus“ ir nematomas, tačiau be buhalterių mūsų gyvenimas taptų daug sudėtingesnis: juk kas mums skaičiuotų algas?! O jei rimčiau, tai buhalteriai atlieka ūkinių operacijų apskaitą.

Be jų neįmanoma nė vienos įmonės veikla. Jie tvarko daugybę dokumentų: sudaro ataskaitas, išrašo sąskaitas, stebi duomenis apie įmonės turtą ir finansinę būklę, skaičiuoja pelną bei atlieka kitus darbus.

Nors Buhalterių diena minima antrąjį gegužės penktadienį, tačiau šįkart taip sutapo, kad ir mano pašnekovės Gintarės Miškinės vardo diena būtent šią dieną, t.y. gegužės 14-ąją.

Kad ir jauna, bet atsakinga, moderni ir iššūkių nevengianti Gintarė jau sugebėjo savo vadovams įrodyti, kad yra verta pasitikėjimo, todėl šie patikėjo jai „Vikonda grupei“ priklausančios įmonės „EWA LT“ žemės ūkio apskaitos skyriaus vadovės pareigas.

Po darbo Gintarė skuba namo pas šeimą – vyrą ir du mažus vaikus – Leoną ir Ūlą. Jos laukia ir ištikimas šuo./Asmeninio archyvo nuotr.Mamos pėdomis

„Įmonėje dirbu nuo pat apskaitos padalinio sukūrimo. Tai yra nuo 2018 metų gegužės. Tačiau „Vikonda grupėje“ mano darbo stažas jau yra beveik 8 metai“, – žaviai šypsosi Gintarė.

Ji neslepia, jog mama ir jos rodomas pavyzdys turėjo nemenką įtaką dukros profesijos pasirinkimui, nes pati daug metų dirba buhalterės darbą.

„Mačiau, kaip mano mama myli savo darbą, žavėjausi jos kompetencija.

Tikslieji mokslai buvo mano pasirinkimas dar mokykloje, mokiausi ekonominėje klasėje. Todėl sprendimo nekeičiau ir studijuoti rinkausi taip pat ekonomikos fakultete“, – apie mokslus Vilniaus universitete pasakoja jauna moteris.

Pasidomėjus, ar mama nebandė atkalbėti dukros nuo savo specialybės ir tiksliųjų mokslų, Gintarė sakė: „Buvo toks laikas, 12 klasėje, kai ji mane bandė atkalbėti nuo istorijos studijų pasirinkimo. Labai mėgau šią pamoką ir buvo kilusi mintis rinktis būtent istorijos studijų programą. Tačiau…“

Tačiau provokacijai, kad mokslai apie skaičiukus atrodo tokie sausi ir neįdomūs, pašnekovė nepasidavė.

„Mokslų konkrečiai apie skaičiukus buvo tikrai labai mažai, – juokėsi G. Miškinė. – Daugeliui atrodo, kad tai sausas mokslas, bet yra visiškai priešingai.“

„Skaičiuoti svetimus pinigus – labai didelė atsakomybė. Nebaisu?“ – pajuokavau.

„Na, baimės, tiesą pasakius, dar neteko pajusti.

Kad tai yra didelė atsakomybė – tai aš visiškai sutinku, bet aš ir gyvenime esu atsakingas žmogus, todėl, matyt, ir nejaučiu baimės šioje darbo vietoje“, – pasitikėjimo nestokojo Gintarė.

Svarbi įmonės dalis

Paprašyta plačiau papasakoti apie įmonę ir savo pareigas, Gintarė tai padarė labai puikiai – trumpai ir aiškiai, nesileisdama į ilgus ir galbūt ne kiekvienam suprantamus pasakojimus.

[quote author=“G. Miškinė“] Karjeros galimybių tikrai buvo, tačiau jau studijų metu žinojau, kad grįšiu į Kėdainius. Kiekvieną savaitgalį grįždavau ir tai buvo tiesiog natūralu. Kodėl? Net negaliu įvardinti tikslios priežasties. Toks buvo vidinis noras.[/quote]

„Esu žemės ūkio apskaitos skyriaus vadovė. Taigi, pagal pareigas galima suprasti, kad dirbame su žemės ūkio verslo šaka.

Visas Gintarės kasdieninis gyvenimas ir poilsis sukasi aplink jos mažųjų pasaulį./Asmeninio archyvo nuotr.Mūsų įmonės yra kitokios nei tradicinės žemės ūkio bendrovės: UAB „Krekenava“ yra moderni, šiuolaikiška, tvarios žemdirbystės keliu einanti įmonė. Naudojamos naujausios žemės ūkio technologijos ir moderni technika užtikrina gamtos tausojimą ir geriausius rezultatus.

Tuo tarpu UAB „Kėdainių aruodai“ yra sertifikuota įmonė, kurios viena iš verslo sričių yra ekologinės žemės ūkio produkcijos supirkimas ir pardavimas“, – įmones apibūdino pašnekovė ir paprastai patikslino savo atliekamo darbo specifiką: „Mano darbas šioje vietoje yra reikalingos, tikslios ir savalaikės informacijos apie rezultatus pateikimas įmonės vadovams, duomenų analizė ir visų skaičių sudėliojimas į reikiamas formas.

Mūsų skyriaus komanda yra labai svarbi žemės ūkio verslo dalis, be apskaitos neįmanomas sklandus įmonių darbas, o be mūsų skaičių, lentelių ir ataskaitų nežinotumėte, kaip verslams sekasi.“

Studijų metais – net keli darbo pasiūlymai

Baigusi studijas Vilniaus universitete (VU), G. Miškinė turėjo galimybę likti sostinėje ir siekti karjeros aukštumų, geresnio uždarbio.

Pasiteiravus, kodėl to nepasirinko ir kas traukė grįžti atgal į gana mažus Kėdainius, padalinio vadovė sakė: „VU baigiau vadybos ir verslo administravimo bakalauro studijas. Mano profesinis bakalauras yra vadybininko. Į šią studijų programą stojau tikslingai, kadangi viena iš studijų programos specializacijų buvo buhalterinė apskaita ir auditas.

Norėjau aukštojo išsilavinimo ir buhalterinės apskaitos, na ir būtinai Vilniaus, taigi turėjau aiškią kryptį, kuri mane ten ir nuvedė, – paaiškino Gintarė. – Paskutiniais studijų metais jau turėjau kelis darbo pasiūlymus ir po praktikos audito kompanijoje pasilikau vienoje iš audituotų įmonių.

Tai buvo aviacijos kompanija. Buvo nuostabi patirtis. Labai linkiu visiems turėti tokį pirmą darbą.

Karjeros galimybių tikrai buvo, tačiau jau studijų metu žinojau, kad grįšiu į Kėdainius.

Kiekvieną savaitgalį grįždavau ir tai buvo tiesiog natūralu. Kodėl?

Net negaliu įvardinti tikslios priežasties. Toks buvo vidinis noras.

Nors Vilnių palikti buvo labai gaila, bet mes visada turime ten, kur grįžti ir ką aplankyti, ko labiausiai pasiilgstame.“

Asmeninio archyvo nuotr.Vardadienis ir profesinė šventė – tą pačią dieną

„Gintare, esate dar jauna, bet jau užimate aukštas pareigas, apie Jus gerai atsiliepia Jūsų vadovė. Turite ambicijų siekti dar kažko profesinėje srityje?“ – pasidarė įdomu.

„Ačiū vadovei, – šyptelėjo moteris. – Mano didžiausias noras yra pasiekti buhalterio profesionalo kvalifikaciją.

Buhalterio profesija šauni tuo, kad yra nuolat tobulėjama, viskas tikrai greitai keičiasi ir dirbdamas tokį darbą tu niekada neužsisėdėsi vienoje vietoje. Jei jau jauti, kad esi pasiekęs viršūnę, tau tereikia pakeisti verslo kryptį ir viskas – tu vėl turi ko mokytis.“

Gegužės 14-oji – Buhalterių diena. Netgi Gintarės vardo diena tą pačią dieną! Todėl negalėjau nepasiteirauti, ar mano pašnekovė švenčia profesinę šventę ir vardadienį.

„O tėveliai, parinkdami Jums tokį vardą, gal net išpranašavo Jūsų likimą“, – pajuokavau.

„Profesinė šventė buhalteriui labai svarbi. Na, bent jau tokią aš ją mačiau nuo vaikystės. Visuomet paminima! – juokėsi linksmoji buhalterė. – Jei nebūtumėt pasakiusi, kad tą dieną ir mano vardadienis, greičiausiai per darbus būčiau tai praleidusi. Bet šiaip žinau, kad ji gegužės 14 dieną, nes šeimoje turim du Gintarus – mano vardas yra tėčio garbei.“

Skaitymui nelieka laiko

Buhalterio darbas labai atsakingas ir įtemptas, bent vienas ne taip parašytas skaičiukas gali labai daug kainuoti. Todėl poilsis – būtinas, o jį jauna, šeimyniška moteris leidžia su šeima.

„Po darbų visuomet lekiu namo, nes ten laukia du vaikučiai – 5 metų Ūla ir 2 metukų Leonas.

Mes su vyru visą laisvą laiką stengiamės praleisti šeimoje.

Dažniausias poilsis nuo darbo yra „darbas“ su vaikais namuose“, – šypsojosi pašnekovė ir atskleidė, kokia veikla užsiima po „skaičių“ dienos: „Man patinka gaminti, todėl vakarais mane dažniausiai sutiksite virtuvėje.

Stengiuosi šeimyną palepinti kepiniais ar įdomesnėmis vakarienėmis.

Literatūra šiuo gyvenimo etapu yra labai konkreti – pasakos arba vaikų auklėjimo vadovėliai“.

Tačiau Gintarė taip pat prisipažino, kad skaityti ji labai mėgstanti, tik šis gyvenimo etapas šiuo pomėgiu lepintis neleidžia.

„Šiuo metu mieliau renkuosi miegą nei knygą.

Jei reikėtų įvardinti konkretų rašytoją, tai būtų prancūzų novelistas Guillaume Musso.

Jo rašymo maniera ir romanų istorijos yra labai įtraukiančios ir įdomios, leidžia trumpam pagyventi kitą gyvenimą“, – paaiškino moteris, pristatydama ir mėgstamiausią savo knygą: „Guillaume Musso „Angelo kvietimas“. Ji buvo pirmoji mano skaityta šio autoriaus knyga.“

[quote author=“G. Miškinė“] Buhalterio profesija šauni tuo, kad yra nuolat tobulėjama, viskas tikrai greitai keičiasi ir dirbdamas tokį darbą tu niekada neužsisėdėsi vienoje vietoje. Jei jau jauti, kad esi pasiekęs viršūnę, tau tereikia pakeisti verslo kryptį ir viskas – tu vėl turi ko mokytis.[/quote]

Vyras įtraukia į ekstremalias veiklas

Ruošiantis pokalbiui, Gintarė užsiminė, jog balandžio pabaigoje, gegužės pradžioje ketina atostogauti. Todėl pasidarė labai smalsu, kur ir kaip ji paprastai leidžia atostogas.

„Šios atostogos bus tiesiog poilsis ir laikas sau, kadangi visus metus jų neturėjau. Tačiau paprastai atostogaujame su šeima prie jūros, gamtoje ar kažkokioje naujoje nematytoje vietoje, – atskleidė pašnekovė, pripažindama, kad pandemija pakoregavo keletą atostogų planų pernai. – Panašu, kad taip bus ir šiemet.“

G. Miškinė sakė, kad visuomet su vaikais stengiasi nuvažiuoti prie jūros.

„Man atostogos visada asocijuojasi su jūra, – šyptelėjo moteris. – Pernai, norėdami kažko naujo, į atostogas išvažiavome su kemperiu. Pradžioje į Latvijos pajūrį, o vėliau aplankėme ir daugiau Lietuvos vietų.“

Paklausta, ar turi kokių nors neįprastų laisvalaikio pomėgių, pašnekovė pasakojo: „Ekstremalia savęs tikrai nelaikyčiau, tačiau turiu pakankamai ekstremalų vyrą, kuris vis įtraukia ir mane į avantiūras.

Ekstremaliomis laikyčiau atostogas kemperyje. Taip pat skrydį oro balionu, ateities planuose yra kelionė dviese vyro motociklu.

Dar viena iš vyro avantiūrų – kamado kepsninė terasoje, kuri tapo šeimos traukos centru kiekvieną savaitgalį ir ne tik.“

Gintarė Miškinė tikisi, kad vasarą pavyks daugiau laiko praleisti su šeima, susikurti kelias šeimos šventes. Tiek jai, tiek jos vyrui šiltasis metų laikas yra pats darbingiausias metas, bet, žinoma, viliasi, kad turės laiko ir jūrai.

[#gallery=2629#]

1 Komentaras

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video