Pradėję netradicinį verslą tapo vienais iš geriausių

 Pradėję netradicinį verslą tapo vienais iš geriausių

Asmeninio archyvo nuotr.

Rūta Švedienė

Ernestas Aušvicas, 49 metų ūkininkas, rajone augina per 1 500 vynmedžių, užsiima ir vyno gamyba, tik kol kas to vyno mes, kėdainiečiai, negalim nusipirkti. Bet tai tik laiko klausimas. Ernesto planuose jau yra ir vyninės įkūrimas. Ernesto šeimos pagaminti vynai jau yra pelnę nemažai apdovanojimų Lietuvos vyno čempionate, Ernestas yra daugkartinis baltojo vyno čempionatų nugalėtojas. Taip pat tarptautiniame vyno čempionate „Baltic Cup“ pastaruosius dvejus metus iš eilės jo pagaminti vynai išrenkami geriausiais Baltijos šalyse. Laimingas žmogus, anot Ernesto, yra tas, kuris save realizuoja, kurio darbas sutampa su hobiu. Toks yra Ernestas Aušvicas. Apie vynuoges, vynus bei gyvenimo laimę ir kalbamės.

– Ernestai, noriu Jus pakalbinti apie Jus, Jūsų gyvenimą, darbą, veiklas. Jūs kėdainietis? Iš kur kilęs, kur gyvenate?

– Taip, esu tikras kėdainietis, gimęs ir augęs Kėdainiuose. Kėdainiai man patinka ir niekur kitur nenorėčiau gyventi. O mano ūkis yra rajone.

– Koks Jūsų darbas? Kiek žinau, esate ūkininkas, auginate vynuoges ir iš jų darote vyną? Ką dar auginate savo ūkyje?

– Po mokyklos mokiausi tuometiniame Žemės ūkio technikume, tačiau taip sutapo, kad pabaigus 4 kursus, dešimtojo dešimtmečio pradžioje, Lietuvoje keitėsi santvarka, iki tol buvę ūkiai buvo privatizuojami, pertvarkomi, todėl baigęs mokslus pagal specialybę nedirbau. Tačiau nuo žemės ūkio labai nenutolau. Tuo metu, kaip ir daugelis kitų kėdainiečių, stačiau šiltnamius, auginau agurkus, pomidorus. Man, jaunam žmogui, tai buvo darbas ir pragyvenimo šaltinis. Ir pirmosios verslumo pamokos pasikeitusioje ekonomikoje.

Žmona Sigita daug padeda ūkyje, kartu ir džiaugiasi rezultatais./Asmeninio archyvo nuotr.

– Kiek ploto užima vynuogynai?

– Vynuogynai Lietuvoje visiškai nauja sritis, o vynuogininkystė dar tik gimstanti žemės ūkio šaka. Skaičiuojama, kad Lietuvoje bendrai auginama iki 30 ha vynuogynų.

Mūsų vynuogynas yra vienas pirmųjų Lietuvoje, pradėtas sodinti 2012 metais. Tai buvo eksperimentinis vynuogynas ir, ko gero, pirmasis Lietuvoje, pasodintas viduryje laukų, spartietiškomis sąlygomis, be užuovėjos, be šlaito.

Mūsų pavyzdys ir pasiekti pozityvūs rezultatai paskatino rastis daugiau vynuogynų Lietuvoje. Šiuo metu vynuogių auginimas tampa labai populiarus užsiėmimas tiek tarp sodininkų mėgėjų, tiek tarp stambių ūkininkų. Mūsų vynuogyne šiuo metu auga per 1 500 vynmedžių.

– Ar Lietuvoje jos spėja prinokti? Kokias veisles auginate?

– Tikrai ne visos vynuogių veislės sunoksta Lietuvoje. Ilgos vegetacijos reikalaujančios veislės nespėja sunokinti uogų. Mūsų klimatui geriausiai tinka labai ankstyvos, ankstyvos ir vidutinio ankstyvumo vynmedžių veislės. Tokių veislių, tiek desertinių, skirtų šviežiam vartojimui, tiek vyninių veislių, skirtų perdirbti, Lietuvoje auginama keli šimtai. Mes savo vynuogyne auginame apie 60 desertinių ir apie 50 vyninių vynmedžių veislių.

Tarptautiniame vyno čempionate „Baltic Cup“ pastaruosius dvejus metus iš eilės Ernesto Aušvico pagaminti vynai išrenkami geriausiais Baltijos šalyse.

Aut. past.

– O tas vynuogių auginimas turbūt iš pradžių buvo tik hobis? Kiek metų tuo užsiimate? Papasakokite savo, kaip vynuogių augintojo ir vyno darytojo, istoriją.

– Tikriausiai daugelis retesnių ar egzotinių pomėgių atsiranda neplanuotai, kartais visai atsitiktinai. Taip ir mūsų sklype pirmieji vynmedžiai buvo pasodinti 2010 metų pavasarį, sodinant šeimos sodą, kartu su jau tradiciniais augalais: obelimis, kriaušėmis, trešnėmis, serbentais ir kt.

Išskirtinumas buvo tik tas, kad vynmedžius pasisodinti paskatino per televiziją pamatyta laida, kurioje viena sodininkė rodė savo sklype užaugintas vynuoges. Tuo metu tai buvo tikra egzotika.

Įsitraukiau į informacijos, kaip tie vynmedžiai apskritai auginami, paieškas, kurios lietuvių kalba buvo labai mažai. Užsiregistravau į kitų šalių forumus, pradėjau dar daugiau domėtis, kartais užsisėdėdavau iki paryčių.

Bet didžiausias džiaugsmas ir užsidegimas atsiranda, kai pamatai, paragauji savo paties užsiaugintų vynuogių. Įvairaus skonio, dydžio, formų, spalvų, su kauliukais ir besėklių! Tai labai įtraukiantis užsiėmimas, pats tikriausias hobis! Ir tik vėliau natūraliai įsitraukiau į dar vieną hobį ‒ iš vynuogių gaminamą produktą ‒ vyną ir į vyno gamybos paslaptis.

Tarptautiniame vyno čempionate „Baltic Cup“ pastaruosius dvejus metus iš eilės E. Aušvico pagaminti vynai išrenkami geriausiais Baltijos šalyse./Asmeninio archyvo nuotr.

– Ką darote vynuogyne žiemą? Genite gal?

– Vynmedžiai žiemą miega, o vynuogininkui vynuogyne žiemą yra genėjimo metas. Žardelių įrengimas ir taisymas. Dauginimo medžiagos paruošimas ir kiti smulkūs darbai.

– Ar prekiaujate vynmedžių sodinukais?

– Taip, prekiaujame mūsų ūkyje išaugintais vynmedžių sodinukais. Tiek desertinėmis veislėmis, tiek vyninėmis. Esame legalūs sodinukų augintojai, registruoti Lietuvos augalų apsaugos fitosanitariniame registre, klientui prašant išduodame augalo pasus.

– Turbūt priklausote kokiai vynuogių augintojų asociacijai ar kaip? Kokia Jums nauda iš organizacijos?

– Esu įsitraukęs ir į visuomeninę veiklą. Šiuo metu vadovauju Lietuvos nacionalinei vyndarių asociacijai, esu jos prezidentas. Taip pat esu Lietuvos vynuogininkų asociacijos valdybos narys.

Organizacijos vienija žmones. O ypač turinčius tų pačių pomėgių. Puikus būdas susirasti naujų draugų. Organizuojame renginius, įvairius mokymus. Dalinamės savo patirtimi, informacija ir kt.

– Iš vynuogių gaminate vyną. Turite tam patalpas ir įrangą?

– Vyną mėgėjiškai gaminu namuose, atskiros vyninės neturiu. O įvairios įrangos per daug metų šiek tiek atsirado, tiek vynuogyno priežiūrai, tiek sodinukų auginimui. Taip pat ir vyno gamybai. Turim vynuogių traiškytuvą su šakelių atskyrimu, presą, indų ir pan.

Planuose yra vyninės įkūrimas, tuomet kėdainiečiai galės paragauti kraštiečio produkcijos.

E. Aušvicas

– Ko reikia, kad vynas būtų skanus?

– Skonis yra gana subjektyvus dalykas. Kas vienam yra skanu, kitam gali nepatikti. Someljė ar vyno ekspertai vertina vyno kokybę: vyno kompleksiškumą, jo struktūrą, intensyvumą, vyno balansą, poskonio ilgį ir daugelį kitų dalykų.

Norint pagaminti kokybišką, išraiškingą vyną, reikia tinkamų žaliavos techninių parametrų (cukraus, rūgšties, pH, fenolių, anticianų, taninų ir kt.).

Yra posakis, kad vynas gimsta vynuogyne. Ir tai yra tiesa. Klimatas, dirvožemis, vietos parinkimas, veislė, formavimo būdas ir dar daug dalykų, kuriuos prancūzai vadina vienu žodžiu „terroir“, lemia galutinį produktą ‒ vyną. Net vynuogių skynimo laikas turi didelę reikšmę. Žinoma, vyndario gebėjimas suvaldyti vynuogių virsmą į vyną taip pat labai svarbus.

– Turite parduotuvėlę? Kur galima nusipirkti Jūsų vyno?

– Mano pagaminto vyno niekur nenupirksite. Aš vynu neprekiauju, nes kol kas neturiu licencijos. Vyną gaminu savo reikmėms, svečiams, draugams. Dalyvauju įvairiuose vyno čempionatuose. Tačiau planuose yra vyninės įkūrimas, tuomet kėdainiečiai galės paragauti kraštiečio produkcijos. Kad planai virstu kūnu, pirmiausia reikia nemažų investicijų, o ir biurokratinės kliūtys mažiesiems vyndariams vis dar gana didelės.

E. Aušvico šeimos ūkyje auga per 1 500 vynmedžių./Asmeninio archyvo nuotr.

– O geriate tik savo vyną ar ir perkate? Koks pirktinis vynas Jums geriausias, ar turite mėgstamiausių?

– Žinoma, degustuojame įvairaus vyno, tiek perkame iš vyno parduotuvių, tiek keičiamės su kolegomis. Manau, tai yra būtina norint tobulėti. Degustacijos leidžia ne tik palyginti savo vyną su kitais, bet išplečia vyno pasaulio akiratį, praturtina žiniomis, lavina jusles.

Neturiu vieno mėgstamiausio vyno, daugelis vynų labai skiriasi savo stiliumi ar charakteriu. Mėgstu vyną derinti su maistu. Baltąjį vyną tradiciškai atsidarome prie žuvies patiekalų ar keptos vištienos, raudonąjį ‒ prie jautienos, kiaulienos, brandinto sūrio. O šventėms, žinoma, neapsieinam be  putojančio vyno!

– Kaip parduotuvėje nepasiklysti tarp vynų gausos? Rinktis pagal ką? Kainą, etiketės dizainą ar kaip?

– Pasiklysti yra išties lengva, ypač jei vynu nedaug domimasi. Patarti ar kažką rekomenduoti lengviau, jei jau yra kažkokios preferencijos, pavyzdžiui, žmogui patinka lengvi baltieji vynai. Arba žmogus ieško gastronominio vyno prie kažkokio patiekalo.

Vyno pasaulis labai platus, o jo pažinimas įdomus. Vienas iš būdų pažinti vyną yra domėjimasis vynu, dalyvavimas vyno degustacijose, akiračio bei žinių plėtimas. Pasirinkti visada lengviau, kai turi žinių.

Aš dažniausiai renkuosi vyną pagal vynuogę ar vyno regioną. Tarkim, Naujosios Zelandijos vizitinė kortelė yra „Sauvignon Blanc“ vynuogė. Ją įdomu palyginti su ta pačia vynuoge iš Luaro slėnio Prancūzijoje.

Vynmedžius pasisodinti paskatino per televiziją pamatyta laida, kurioje viena sodininkė rodė savo sklype užaugintas vynuoges. Tuo metu tai buvo tikra egzotika.

E. Aušvicas

– Papasakokite apie savo šeimą? Ar Jus palaiko šitoje veikloje? Galbūt Jūsų veikla yra tik šeiminė, ar turit darbuotojų samdomų?

– Mūsų ūkis nėra didelis. Viską atlikti stengiamės savo jėgomis, nesamdome darbuotojų. Didžiausias pagalbininkas, žinoma, žmona ‒ Sigita. Vasarą kartais padeda vaikai Martyna ir Jokūbas.

– Ar gaunate kokios paramos iš valstybės?

– Tikslinės paramos vynuogininkystei remti kol kas nėra. Lietuvos vynuogininkų asociacija yra paruošusi ir pateikusi Europos Sąjungai prašymą įtraukti Lietuvą į vynuogininkystės A zoną. Jei būsime priimti, tuomet, tikėtina, atsirastų tikslinės rėmimo priemonės pagal ES žemės ūkio programas. Įrengti 1 ha vynuogyno reikia apie 30 tūkstančių eurų. Čia be technikos ir padargų. Taip kad valstybės parama tikrai praverstų.

– Kokių laimėjimų, apdovanojimų esate gavęs?

– Mūsų pagaminti vynai jau yra pelnę nemažai apdovanojimų Lietuvos vyno čempionatuose, esu daugkartinis baltojo vyno nugalėtojas. Taip pat tarptautiniame vyno čempionate „Baltic Cup“ pastaruosius dvejus metus iš eilės mūsų pagaminti vynai išrenkami geriausiais Baltijos šalyse.

– Kuo dar domitės? Kokie jūsų hobiai dar?

– Mėgstu gamtą, žvejybą. Pasivažinėjimą dviračiais, keliones. Vynuogynų, vyno regionų lankymas su gera draugų kompanija visada palieka gilų įspūdį.

– Jūsų gyvenimas… Ar laikote jį sėkmingu? Ko norėtumėte palinkėti kėdainiečiams?

– Yra posakis ‒ susirask mėgstamą veiklą ir niekada gyvenime nereikės dirbti. Tad, jei gyvenime pavyksta atrasti kažką įtraukiančio ir įdomaus sau, o pomėgį ar hobį pavyksta paversti dar ir pragyvenimo šaltiniu, tai kiekvienas žmogus jausis laimingesnis.

Saviraiška yra viena iš sėkmingo gyvenimo sąlygų. To ir palinkėsiu visiems  ‒ atrasti save, realizuotis.

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video