Ar kiekvienas žmogus gebėtų darbuotis tarp knygų lentynų – bibliotekoje, knygyne ar leidykloje? Tikriausiai ne. Ši erdvė tik iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip ramybės ir tylos prieglobstis. Iš tiesų knygų pasaulis reikalauja ypatingo atsidavimo: gilaus vidinio susikaupimo, kantrybės bendrauti su reikliu skaitytoju bei pagarbos tam tyliam, bet intensyviam kultūriniam gyvenimui. Ne kiekvienas ištvers rutiną tarp […]Skaityti daugiau
Kaune komunikacijos bei informacijos valdymo studijas baigusi Aistė Bugaitė kilusi iš dainingos šeimos. Jos kelias liudija muzikos tradicijų tęstinumą ir įkvepia jaunąją kartą kūrybiškai puoselėti giminės paveldą. Šią vasarą Aistė baigė studijas Kauno technologijos universitete ir ieško darbo – bando atrasti, kas ją žavi, ir suprasti, kokia veikla traukia. Nors A. Bugaitė baigė Kėdainių muzikos […]Skaityti daugiau
Audrai nusiaubus Kėdainių medžiotojų šaudyklą į pagalbą atskubėjo šauliai
Praūžusi rugpjūčio pabaigos audra iki šiol neleidžia apie save pamiršti. Išvirtę medžiai, nutraukti elektros laidai, suniokotas turtas vis dar primena vieną didžiausių pastarųjų kelių dešimtmečių audrų. Stichija savo jėgą parodė ir Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos šaudykloje – nugriovė medžius, kurie virsdami išvertė tvorą, suniokojo visai naują, neseniai pastatytą pavėsinę ir tvarkingą šaudyklą pavertė kiemu, […]Skaityti daugiau
Prie katilo stoję profesoriai kėdainiečiams virė Radvilų mėgtą troškinį
RimvydasLaužikas: „Šiandien visi valgome kaip didikai“ Knypavos Rinkos aikštėje rūksta dūmas. Improvizuotą lauko virtuvę apstojęs būrys kraštiečių smalsiai stebi, kaip kelių žingsnių erdvėje aplink kunkuliuojantį puodą vikriai sukasi šnekių kulinarų duetas. Profesorių pora – Rimvydas ir Anželika Laužikai kultūros bei istorijos festivalio „Radviliada“ gerbėjams čia verda mūsų miesto didikų – garsiųjų Radvilų – mėgtą troškinį […]Skaityti daugiau
Grafiko kūryba jungia praeitį su ateitimi Ruošdama pasakojimą apie Petrą Repšį pasivaikščiojau jo kūrybos pėdomis. Tiesa, visada mėgau slampinėti po Vilniaus senamiestį, tačiau tik neseniai susimąsčiau, kiek daug nuveikęs žymus grafikas, skulptūrų, freskų kūrėjas. Jo kūryboje pinasi istorija ir šiuolaikinis meninis žvilgsnis. Tai darbai, ugdantys vizualinį raštingumą, padedantys matyti praeities ir dabarties dermę. Viena garsiausių […]Skaityti daugiau
Juditai Leitaitei sekmadienis be giedojimo bažnyčioje būtų nevisavertis. Solistės balsas skambėjo apie 270 šalies maldos namų, kai kuriuose po kelis kartus. J. Leitaitė neaplenkė ir Kėdainių krašto bažnyčių, šiltai prisiminė žmones. Savo balsu ji taip pat reprezentuoja Lietuvos kultūrą tarptautinėje erdvėje, įkvepia jaunus talentus ir įrodo, kad menas jungia bendruomenes. Nors Lietuvoje mecosopranas J. Leitaitė […]Skaityti daugiau
Miesto gimtadienio šventė iškilmingai atidaryta: įteikti du solidūs apdovanojimai (FOTOGALERIJA)
654-ąjį gimtadienį Kėdainiai šventė penkias dienas Praėjusią savaitę kėdainiečiai šventė savo mylimo miesto gimtadienį. Lietuvos kultūros sostinės vėliavą nešantys Kėdainiai 654-ąją sukaktį minėjo net penkias dienas, kurios kraštiečiams dovanojo 40 įvairiausių renginių. Kėdainiečius džiugino koncertai, kultūros ir istorijos festivalis „Radviliada“, prekymetis, kūrybinės dirbtuvės, sporto renginiai, ekskursijos, istorinės patirtys, pramogos vaikams ir svečių iš Lietuvos bei […]Skaityti daugiau
Seną Šv. Roko atlaidų tradiciją sergintys surviliškiečiai: „Anksčiau žmonės netilpdavo ir
Surviliškis Kėdainių krašte labiausiai garsėja čia vykstančiais Šv. Roko atlaidais, kurie minimi artimiausią sekmadienį po Žolinės. „Nuo seno tai viena laukiamiausių dienų visiems surviliškiečiams ir aplinkinių kaimų gyventojams“, – sako vietovės senbuviai ir priduria, jog Šv. Roko atlaidai grįžti sakraliai bendrystei sukviečia po visą Lietuvą išsibarsčiusius surviliškiečius, tad šią progą jie netgi vadina šeimų ir bičiulių švente. […]Skaityti daugiau
Ne tik pirmoji meilė, bet ir meilė gimtajam miestui nerūdija. Gyvu šio jausmo liudijimu tapo penktąsyk Kėdainių M. Daukšos viešosios bibliotekos surengta kraštiečių šventė „Būkite sugrįžtančiais paukščiais“, išaugusi taip, kad jau nusipelnytų ir festivalio titulo. Šiemet organizatoriai svečiams parengė gausią dviejų dienų programą, pasiūliusią pačių įvairiausių patirčių, nes kėdainiečiai – ir likusieji gimtajame mieste, ir savo […]Skaityti daugiau
Miestą sveikino 700 dviratininkų (FOTOGALERIJA)
Pedalus mynė ir dama su aukštakulniais Lietuvos kultūros sostinės vardą šiemet pelnę Kėdainiai būtų verti ir sporto sostinės titulo. Miesto gimtadieniui dedikuojami judumo renginiai kasmet muša dalyvių rekordus. Krepšinis, dviračių žygis, bėgimas ar diskgolfas – bet kuri sporto šaka suvienija bendruomenę. Ypač didele dalyvių gausa net pačius organizatorius kasmet nustebina dviračių entuziastai, kurių pirmąjį miesto […]Skaityti daugiau
Iš Kėdainių kilęs sprinteris Adas Dambrauskas: „Svarbiausia – nepasiduoti, nes
Lengvoji atletika Lietuvoje vis dar dažniausiai lieka krepšinio ir futbolo šešėlyje, tačiau pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio sulaukia sprinto rungtys. Vienas ryškiausių šios kartos Lietuvos sprinterių – kėdainietis Adas Dambrauskas, ne kartą atstovavęs Lietuvai Baltijos ir Europos čempionatuose. Sportininkas sako, kad jo kelias į aukštą meistriškumą prasidėjo visai atsitiktinai – nuo draugo kvietimo ateiti į […]Skaityti daugiau
Bendrystės galia – neįmanoma tampa įmanoma: Kolumbijoje kūrusios kėdainietės darbai
„Viskas prasidėjo nuo paprasto, šilto žmogiško ryšio – nuo bendrystės“, – apie tai, kas tapo pamatu užmojams Pietų Amerikoje gyvenusios Lietuvos išeivijos menininkės kėdainietės Nijolės Šivickas de Mockus kūrybos palikimą sugrąžinti į tėviškę, kalbėjo Tomas Tuskenis, Anykščių menų centro direktorius, viešėjęs Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje, kur buvo atidaryta užatlantėje gyvenimą praleidusios menininkės darbų paroda. Praėjus aštuoneriems […]Skaityti daugiau
Kėdainietis bibliotekai padovanojo rekordinę rašiklių kolekciją
Entuziastingas kolekcininkas kėdainietis Juozas Baniota M. Daukšos viešajai bibliotekai padovanojo beveik du dešimtmečius kauptą rašiklių kolekciją, kuri laikoma gausiausia Lietuvoje. Ją sudaro 21 220 tušinukų iš 106-ių pasaulio šalių. Kolekcijai eksponuoti bibliotekoje įrengta speciali erdvė, atvira visiems smalsuoliams – ir miestelėnams, ir turistams. Dalį ekspozicijos vis keis Kėdainių M. Daukšos viešosios bibliotekos direktorė Virginija Grigorjevienė džiaugiasi, kad jų […]Skaityti daugiau
Filmas „Ilga kelionė per kopas“ aktoriui aukštai užkėlė karjeros kartelę
Daugelis Romualdą Ramanauską pamena iš filmo „Ilga kelionė per kopas“. Deja, lietuvių aktorius yra vienintelis gyvas likęs iš pagrindinių šios kino juostos aktorių. Romualdas paliko gilų pėdsaką kine ir teatre, jo kūryba formavo kolektyvinę atmintį ir tapo tiltu tarp skirtingų kartų. Vyresniosios kartos žiūrovai gerai atsimena meninio filmo „Ilga kelionė per kopas“, sovietmečiu rodyto per […]Skaityti daugiau
Kėdainių stadione kasdien girdisi ne tik bėgančių vaikų žingsniai, bet ir augančių asmenybių istorijos. Čia, tarp starto linijų ir finišo juostų, gimsta ne tik sportiniai rezultatai – čia formuojasi charakteris, ugdoma atsakomybė ir stiprėja vertybės, kurios lydės jauną žmogų visą gyvenimą. Jau keturis dešimtmečius šioje erdvėje dirba Rasa Sakalauskienė – trenerė, kuriai lengvoji atletika yra […]Skaityti daugiau
Rajono paraplegikų laikas: nuo meno projektų iki laurų sporto čempionatuose
Kėdainių rajono paraplegikų asociacija žino, kaip gyventi turiningai, įdomiai ir savo dienoms suteikti prasmės. Skirtingų veiklų gausus šios krašto bendruomenės laikas neleidžia suabejoti – aktyvi, įtraukianti, savirealizacijos galimybes dovanojanti bendrystė yra didžiausias turtas kiekvienam žmogui. O šįsyk rajono paraplegikai šventiškai susibūrė ne tik patys, bet sukvietė ir savo šeimas – visus suvienijo renginys „Sportuokime drauge“. Įteikė […]Skaityti daugiau
„Šuolis, pakeitęs viską“: Darijos Matukaitytės debiutas Europoje ir žvilgsnis į
Kėdainietė Darija Matukaitytė, šiuo metu Panevėžio sporto gimnazijoje besitobulinanti šuolininkė į aukštį, lengvosios atletikos sektoriuje žengia vis tvirtesnius žingsnius. Būtent atkaklumas ir sunkus darbas ją atvedė į Europos jaunimo (U18) čempionatą Italijoje, kur jaunoji atletė pademonstravo aukštą meistriškumą – peršokusi 1,70 m aukštį, ji iškovojo 10-ąją vietą. Nuo primiršto pirmo karto iki svajonės išsipildymo Kėdainiuose […]Skaityti daugiau
Mokytojas, kuris nebuvo abejingas darbui ir rezultatams
Buvęs ilgametis lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Stasys Apinis įsitikinęs, kad egzaminas parodo, koks žmogus užaugo, tai yra jo brandą. S. Apinis rasdavo raktą, kaip mokiniui pagauti sėkmę. O svarbiausia – kėdainietis savo pamokose ugdė sąmoningus piliečius. Jis iki ųiol įsitikinęs, kad mokytojo darbe svarbu ne tik mokomojo dalyko išmanymas, bet ir geras santykis su […]Skaityti daugiau
Susidūręs su gyvenimo pamatus išjudinančiais iššūkiais, žmogus naujoje šviesoje atranda bendrystės dovaną. Tai savo pavyzdžiu liudija trejus metus gyvuojančios onkologinėmis ligomis sergančiųjų žmonių asociacijos „Švęsk gyvenimą“ suburti kraštiečiai, emocinę stiprybę susigrąžinę bendraminčių apsuptyje. Veiklūs, energingi ir pozityvumu degantys asociacijos nariai neseniai užbaigė projektą, kurio metu savaitgalio stovykloje išradingai stiprino kūną ir sielą. Dalyvavo stovykloje Asociacija […]Skaityti daugiau
Ypatingą ryšį išsaugoję bendraklasiai: „Mes kaip bičių avilys, kurio neišardysi“
Popietė Kėdainių „Senamiesčio“ progimnazijoje. Vienoje klasėje triukšmas toks, kad net aidi koridorius. Garsias šnekas lydi dar skambesnis juokas. Nors vasara, bet suolai pilni mokinių. Tiesa, šiems mokiniams jau per septyniasdešimt ir paskutinis skambutis jiems nuaidėjo prieš 55-erius metus. „Kai susitinkam, mes vėl būnam tie patys jaunuoliai. Gal dėl to jausmo ir norisi vis susirinkti?“ – svarsto […]Skaityti daugiau
Ar vienas žmogus gali pakeisti miesto kultūrinį ritmą? Adomo Stančiko istorija rodo, kad gali. Net ir vieno žmogaus asmeninis sprendimas gali tapti bendruomenę telkiančia jėga, kuri sukuria erdvę vietos žmonėms atrasti savo talentus, įveikti nepasitikėjimą, drąsiai kelti klausimus ir patirti, kaip kultūra augina kūrybiškumą, mąstymą ir vieningumą. Kėdainiuose tai įvyko, kai prieš metus į šio […]Skaityti daugiau
30 metų „Atžalyne“: Gintaras Petrulis apie ramybę audrose ir ugdymo
Kėdainių senamiestyje, kur Šv. Jurgio bažnyčios bokštai stiebiasi į dangų, o Radvilų gatvės grindinys saugo šimtmečių paslaptis, prasidėjo ir vieno ryškiausių krašto pedagogų – Gintaro Petrulio – kelionė. Liepos 17-oji Kėdainių švietimo bendruomenei buvo diena, kai oficialiai užsivėrė vienas prasmingiausių skyrių „Atžalyno“ gimnazijos istorijoje. Po trijų dešimtmečių prie šios, iš pradžių vidurinės mokyklos, o vėliau […]Skaityti daugiau
Iš rankų ir širdies šilumos gimstantis grožis ir bendrystė
Žmogus yra visoks: gelmėje – vandenynas, paviršiuje – nešlifuotas deimantas, viduje – išgrynintas tarsi aukso grynuolis, daugiasluoksnis kaip pati žemės pluta. Manome, kad pažįstame kitą žmogų, tačiau realybėje apie jį žinome tik tiek, kiek jis pats leidžiasi būti pažintas, o devyniasdešimt procentų jo esmės lieka neįžvelgiami. Gyvenimo scenoje esame tarsi artistai, atliekantys vaidmenis su didžiule […]Skaityti daugiau
Prof. A. Bumblauskas: „Kėdainiai turėjo savo genijų ir tai buvo Česlovas
„Nevėžio slėnis, matyt, pelnytai laikomas Lietuvos širdimi ir gražiausia jos vieta“, – Kėdainių rajone esančius Šetenius, Nobelio literatūros premijos laureato Česlovo Milošo gimtinę, skambiai pristato čia atvykstančiuosius pasitinkantis užrašas. Ar galėjo vaizdingas, tačiau labai mažas taškas žemėlapyje kada nors būti laikomas Lietuvos centru? Kas geografinėms vietoms uždeda didybės karūną: įstabūs gamtos objektai, žmogaus rankomis sukurti […]Skaityti daugiau
Labūnavos Oninėse dzūkaitė dairėsi jaunikio (FOTOGALERIJA)
Paskutinį liepos savaitgalį jau šešis dešimtmečius svetingieji labūnaviškiai sukviečia Onas – ne tik savas, laukia ir su dovanomis išlydi visas šiuo skambiu vardu apdovanotas moteris. Oninių linksmybės vietos gyventojus bei svečius šeštadienį sutraukė į Labūnavos vasaros estradą. Čia netrūko muzikos, šokių, dainų, sveikinimų, ant laužo gamintų vaišių bei geros nuotaikos, o visus viengungius pasitempti privertė […]Skaityti daugiau
Lietuvių tautosakoje Šventa Ona tituluojama duonos ponia, nes liepos pabaigoje minimos Oninės žymi naujo derliaus pradžią – ką tik nukulti grūdai užgimsta pirmuoju duonos kepalu. Tokia Ona – darbšti, energingo būdo ir meistriškai kepdavusi duoną – gyvena ir Labūnavoje. Onutės BUTKIENĖS kasdienio stalo kepiniais gardžiuodavosi ne tik šeima – daugybė jos rankomis paruoštų duonos kepalėlių […]Skaityti daugiau





