Tarp trisdešimties geriausių projekto dalyvių – ir kėdainietis

Rugpjūtį baigėsi vienuoliktus metus iš eilės vykęs nacionalinis projektas „Moksleiviai – į Vyriausybę“. 30 gabių, visuomeniškų ir motyvuotų ateities lyderių iš visos Lietuvos savaitę praleido susipažindami su ministerijų ir Vyriausybės kanceliarijos veikla, darbu viešajame sektoriuje.

Baigiamųjų klasių moksleiviai ne tik susitiko su ministrais ir bendravo su įvairių sričių specialistais, tačiau taip pat turėjo galimybę stebėti chirurginę operaciją bei apsilankyti Ignalinos atominėje elektrinėje. Po dienos veiklų projekto dalyvių laukė susitikimai su įdomiais pašnekovais: muzikantu Maksu Melmanu, verslininke Živile Bauboniene, krepšinio treneriu Jonu Kazlausku ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovu Arnoldu Pranckevičiumi.

Projekto savaitės metu dalyviai aktyviai domėjosi įstaigų komunikacija su piliečiais, jų aptarnavimo specifika. Baigiamajame renginyje moksleiviai ministerijų ir Vyriausybės kanceliarijos atstovams pristatė savo įžvalgas ir pasiūlymus, kaip padidinti Vyriausybės ar kitų valstybės institucijų atvirumą, kaip į valstybės valdymą aktyviau įtraukti visuomenę, pirmiausia – jaunus žmones.

Tarp trisdešimties laimingųjų, patekusių į projektą, yra ir buvęs Kėdainių Šviesiosios gimnazijos moksleivis Kristupas DAUTARTAS. Jo teigimu, patirtis, įgyta projekto metu, yra labai vertinga ir bus labai naudinga ateities darbuose.

– Kristupai, gal galėtum trumpai papasakoti, kaip patekai tarp tų trisdešimties gabiausių šalies moksleivių, kurie dalyvavo projekte? 

– Viskas prasidėjo nuo to, kai man apie šį projektą papasakojo gera mano draugė, kuri jame dalyvavo prieš metus. Išgirdęs apie projekto programą bei vykdomas veiklas labai užsinorėjau sudalyvauti pats. Susiradau registracijos anketą, kuri, tarp kitko, nustebino savo dydžiu, ir pamažu pradėjau rašyti savo motyvacinį laišką, pildyti visuomeninę patirtį, mokslo pasiekimus ir kitus punktus, kurie buvo reikalingi registracijoje. Užpildęs ir išsiuntęs anketą po poros savaičių gavau atsakymą, kad man pasisekė būti atrinktam.

– Kodėl norėjai ir siekei dalyvauti projekte?

– Visų pirma, mano manymu, kiekvienas Lietuvos pilietis turėtų aktyviai domėtis valstybės valdymu bei valstybinių institucijų veikla, nes tik taip individas gali suprasti, kokie procesai vyksta valstybėje, kokią įtaką jie daro piliečiams ir ką piliečiai gali pakeisti. 

Jei kalbėčiau apie save, tai man šis projektas pasirodė ypatingai įdomus dėl paprastos priežasties – ne kasdien pasitaiko galimybė pamatyti LR Vyriausybės, ministerijų darbą iš taip arti bei susipažinti su aukštas pareigas užimančiais pareigūnais. Taip pat norėjau dalyvauti šiame projekte, nes buvau tikras, kad jis kels mano kompetencijas politikos srityje, o ši sritis man yra labai artima bei įdomi.

– Vykdamas į Vyriausybę tikriausiai turėjai kažkokių lūkesčių, įsivaizdavimą, kaip viskas turėtų atrodyti ir vykti. Kokie jie?

– Iš tikrųjų lūkesčiai buvo dideli, kadangi šis projektas mano akyse buvo ir vis dar išliko labai aukštos kokybės projektu. Tikėjausi artimiau susipažinti su Užsienio reikalų ministerijos (URM) veikla, kadangi joje projekto savaitę ir turėjau atlikti praktiką, norėjau suprasti, kokias galimybes turi Lietuvos piliečiai prisidėti prie valstybės valdymo. Drąsiai galiu teikti, kad šie lūkesčiai buvo išpildyti, kadangi per projekto savaitę daug sužinojau apie įvairias vyriausybės iniciatyvas, pavyzdžiui, kaip Piliečių ministerija, bei teko daug bendrauti ir su URM darbuotojais. 

– Ar projekto metu buvo kažkas, ko nesitikėjai?

– Pačio projekto metu netikėtumo faktorių nebuvo daug, kadangi turėjome griežtai sudėliotą ir labai produktyvią dienotvarkę, bet norėčiau išskirti vieną dalyką, ko nesitikėjau išvysti dienotvarkėje. Tai susitikimas su Užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi. Puikiai žinau, kad mūsų ministras dažnai būna komandiruotėse, todėl susitikimas su juo buvo labai maloni staigmena.

– Jei neklystu, įstojai studijuoti žurnalistiką. Kaip manai, ar naudingas bus šis projektas tavo studijoms ir būsimam darbui? 

– Taip, esu žurnalistikos pirmame kurse Vilniaus Universitete. Be abejo, galiu teigti, kad patirtis „Moksleiviai į Vyriausybę 2019“ projekte labai pravers mano ateities profesijoje, nes planuoju žurnalistiką sieti su politika, galbūt rašyti analitinius straipsnius ar plačiau domėtis viešųjų ryšių sfera. Atsižvelgiant į tai, praktika vyriausybinėse institucijose, Užsienio reikalų ministerijoje leido man geriau suprasti, kaip institucijų darbas vyksta iš vidaus, kaip vykdoma viešųjų ryšių politika bei komunikacija.

– Projektas vyko visą savaitę. Gal galėtum apibūdinti, kaip atrodydavo jūsų diena? Ką jūs veikdavote, kur gyvenote ir pan.?

– Iš tikrųjų, kaip jau minėjau, dienotvarkė buvo labai užimta, retai kada turėjome laisvą minutę, kartais net tekdavo vėluoti į kai kurias veiklas. Projekto organizatoriai mus apgyvendino „Filaretai hostel“, ten ir grįždavome ilsėtis. 

Galima išskirti dvi dienotvarkės dalis: bendros veiklos ir praktikos ministerijoje. Priklausomai nuo sudarytos dienotvarkės nuo pat ryto, 8-os valandos, o kartais ir anksčiau, keliaudavome į vietą, kur turėjo vykti suplanuota veikla. Su kolegomis iš kitų ministerijų ir LRV kanceliarijos susitikdavome tik per pietus/vakarienę ir hostelyje. Nebent, savaime suprantama, turėjome bendrą užsiėmimą, tačiau didžiąją dalį laiko praleisdavome po du. Vakarai būdavo truputį ramesni – po dienos darbų ir kelionių iš vienos institucijos į kitą turėjome susitikimus su svečiais. Man asmeniškai labiausiai patiko diskusija su Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovu Arnoldu Pranckevičiumi, su kuriuo pasikalbėjome apie dabartinę situaciją Europos Sąjungoje. Po visų šių veiklų turėjome porą valandų laisvesnio laiko, tačiau nemaža dalis dalyvių buvo pavargę, todėl ilsėjomės. 

Tiesa, verta paminėti, kad per šią savaitę turėjome parengti pristatymą apie tai, kaip būtų galima padaryti Vyriausybę dar atviresnę, kurį projekto pabaigoje pristatėme LR Vyriausybės posėdžių salėje. 

Apibendrinant, dienotvarkė buvo labai griežta, tačiau mes, dalyviai, supratome, kad atvykstame ne poilsiauti, o dirbti, domėtis bei pasiimti iš šio projekto kiek galima daugiau.

– Kokių pastebėjimų, pastabų turėjai Vyriausybės kanceliarijai po savaitės, praleistos pažindinantis su valstybinėmis institucijomis ir jų darbu? 

– Savo savaitės praktiką atlikau Užsienio reikalų ministerijoje, todėl su LRV kanceliarijos veikla susidūriau labai minimaliai. Atsižvelgiant į tai, manau, pagal savo kompetencijas negalėčiau kritikuoti šios institucijos. Tačiau norėčiau pasidžiaugti, kad tiek Užsienio reikalų ministerijoje, tiek kitose valstybinėse institucijose, kuriose teko apsilankyti, yra daug jaunų darbuotojų. Tai mane maloniai nustebino.

– Su Vyriausybės ir kitų institucijų darbu susipažinai iš arčiau. Tavo nuomone, ar tai labai sudėtingas darbas?

– Manau, kad taip. Krūvis pasirodė didelis, atsakomybė, be abejo, taip pat. Tačiau per projekto savaitę įsitikinau, kad LR Vyriausybėje ir kitose institucijose dirbantys specialistai puikiai išmano savo darbo sritį ir yra tikri profesionalai. 

– Kas paliko didžiausią įspūdį, o kas sukėlė didžiausią nusivylimą?

– Ko gero didžiausią įspūdį paliko susitikimas su tokiais aukšto rango pareigūnais kaip Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ar Švietimo mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Šie susitikimai mane sužavėjo tuo, kad susitikimų formatas buvo ganėtinai neoficialus, todėl tai parodė paprastesnę, žmogiškesnę ministrų pusę, kuri dažnai pranyksta laikantis protokolo ir formalumų dėl esančių medijų, kurios stebi jų veiklą.

– Ar norėtum grįžti į Vyriausybę ar kitą valstybinę instituciją tik jau ne kaip moksleivis ar studentas, o kaip darbuotojas? 

– Taip, labai norėčiau atlikti praktiką valstybinėje institucijoje, nes, kaip jau minėjau, mane domina politika, todėl toks darbas man būtų labai įdomus, ir tikiu, kad atvertų daug naujų perspektyvų.

– Ačiū už pokalbį, Kristupai. Linkiu įdomių studijų!