Šviesiojoje gimnazijoje – septynių tautų projektas (su fotogalerija)

 Šviesiojoje gimnazijoje – septynių tautų projektas (su fotogalerija)

Antrus metus tarptautiniame projekte Ready for our lives (liet. Pasiruošę gyvenimui – aut. past.) dalyvaujanti Šviesioji gimnazija sulaukė neeilinių svečių. Į Kėdainius atvyko aštuoniolikos moksleivių ir trylikos pedagogų delegacija iš šešių užsienio šalių – Turkijos, Italijos, Portugalijos, Slovėnijos, Čekijos ir kaimyninės Latvijos.

[quote author=“M. F. La Porta“]Puiku, kad turime tokį artimą kontaktą su kitomis Europos šalimis.[/quote]

Nuo darbo pokalbio iki verslo planoTarp Kėdainiuose viešinčių delegacijų – ir Turkijos. Geros nuotaikos nestokojo šios šalies delegacijos koordinatorius Kenan‘as Celik‘as./ A. Barzdžiaus nuotr.

Tarptautinis septynių šalių projektas yra orientuotas į jaunimo įsidarbinimo galimybes ir karjeros planavimą. „Šiuo projektu ugdomas verslumas, akcentuojamos bendražmogiškos kompetencijos, tai, kaip jaunam žmogui tinkamai pasirinkti profesiją ir adaptuotis darbo rinkoje. Kūrybinių dirbtuvių metu mokomės pačių įvairiausių dalykų – nuo efektyvaus darbo pokalbio, tinkamo gyvenimo aprašymo parengimo, iki inovatoriško verslo plano, kitaip – startuolio – sukūrimo, – pasakojo Gitana Kaupienė, Kėdainių šviesiosios gimnazijos koordinatorė šiame projekte. – Dažnai žmonės pradeda studijuoti kokią nors specialybę nė nežinodami, apie ką toji profesija. Kiekvieno projekto metu aplankome daug užsienio įmonių, susipažįstame su didžiausių, populiariausių įmonių veikla. Dažniausiai tai – labai skirtingos sferos: tarkime, vienoje – daugiau fizinis darbas, kitoje – intelektualus. Štai Portugalijoje pirmiausia lankėmės alaus gamykloje, po to – moderniųjų technologijų įmonėje.“

[quote author=“G. Kaupienė“]Kai matome, kaip mūsų gimnazijos moksleiviai sprendžia iškylančias problemas, belieka tik žavėtis.[/quote]

Kiekviena šalis analizuoja vis kitą darbo rinkos problemą

Kėdainiečiai, kaip ir kiti šio projekto dalyviai, jau viešėjo Portugalijoje, Turkijoje ir Slovėnijoje. Lietuva yra ketvirtoji projekto stotelė. Šviesiosios gimnazijos mokytojams ir moksleiviams liko dar vieneri metai, per kuriuos jie nukeliaus į Italiją ir Čekiją, o trejų metų kelionę užbaigs dar kartą susitikdami Porto mieste (Portugalija).

Kiekviena šalis šiame projekte nagrinėja vis kitą problemą. Lietuvai, kurią atstovauja Šviesioji gimnazija, skirta tema – neįgaliųjų integravimas į darbo rinką. „Vienos šalies tema – reklama, jos poveikis žmogui, kitos – darbdavio ir darbuotojo santykiai. Kiekviena pristato savas patirtis šitoje sferoje, o tada savo krašto patirtimi pasidalija likusių šešių šalių atstovai, – sakė G. Kaupienė. – Tarkime, neįgaliųjų integravime į darbo rinką Lietuvoje yra tikrai prasta padėtis. O štai pasirodo, kad Slovėnijoje ir Italijoje – viskas absoliučiai kitaip. Jeigu darbdavys nesamdo neįgaliųjų, jis moka baudas, mat kiekviena įmonė turi nustatytas kvotas ir privalo įdarbinti neįgalius žmones. Įsivaizduokite, kokie dideli skirtumai tarp šalių. Dalijamės sava patirtimi ir susipažįstame, kaip tam tikras problemas sprendžia užsieniečiai.“

Įžvelgia ir popamokinių veiklų naudą

Pedagogė teigia, kad moksleiviai kūrybinių dirbtuvių metu sugalvoja labai genialių idėjų. „Slovėnijoje moksleiviai grupelėse kūrė verslo planus. Viena komanda sugalvojo tušinuką, kuris kalba, tam, kad juo galėtų rašyti aklieji. Kitos komandos galvojo apie mobiliąsias aplikacijas. Buvo tikrai gerų, startuoliškų idėjų, – maloniai stebėjosi G. Kaupienė. – Šiaip ar taip, šis projektas – kur kas daugiau nei genialios idėjos ir darbo rinkoje susidariusių problemų analizavimas. Dažnai mums kitose šalyse tenka tikrai nemažai adaptuotis prie įvairių situacijų. Būna nesusikalbėjimų. Vis dėlto, projekte dalyvaujančias šalis skiria ne tik šimtai ar tūkstančiai kilometrų, bet ir nemaži kultūrų skirtumai. Ir kai matome, kaip mūsų gimnazijos moksleiviai sprendžia iškylančias problemas, belieka tik žavėtis. Aš manau, kad jiems naudingos ne tik pagrindinės veiklos, bet ir, pavadinkime, popamokinė veikla, kultūrinė erdvė. Jie jau dabar planuoja, kaip vieni kitus lankys vasarą.“

[quote author=“F. Mackenzie“]Vaikai pasakojo, kad šeimų, pas kurias apsistojo, namuose gavo geriausius kambarius ir pačias patogiausias lovas.[/quote]

Gilina geografijos ir užsienio kalbų žinias

Sicilijos mieste (Italija), vieno iš dabartinio mokslo ir supratimo apie elektrą pradininkų – Aleksandro Volto – vardu pavadintoje mokykloje anglų kalbą dėstanti Maria Filippa La Porta pastebėjo, kad projekte „Ready for our lives“ dalyvaujantys moksleiviai lavina ir aibę labai svarbių įgūdžių. „Jaunimas tobulina užsienio kalbas, visų pirmiausia. Ir toli gražu ne vien anglų. Jie mokosi dirbti su informacinėmis technologijomis, ruošia pristatymus kompiuteriu, kuria vaizdinę medžiagą. Jie plečia geografijos žinias, mat prieš keliaudami į tam tikrą šalį, būtinai apie ją pasidomi, o atvykę sužino dar daugiau. Susipažįsta su skirtingų šalių ir žmonių papročiais bei tradicijomis. Puiku, kad turime tokį artimą kontaktą su kitomis Europos šalimis“, – kalbėjo sicilietė.

Lietuvos Respublikos Seime vyko susitikimas su seimo nariu Justu Džiugeliu./ „Facebook“ nuotr.Turkai džiaugiasi kėdainiečių svetingumu ir Lietuvos… oru

Iš Antalijos (Turkija) atvykęs vienas projekto koordinatorių Kenan‘as Celik‘as neslėpė džiaugsmo dėl to, kad jo mokyklos moksleiviai turi unikalią progą įgyti naujoms patirtims. „Visas projektas – viena didelė pozityvi, suartinanti patirtis, – „Rinkos aikštei“ sakė svečias iš Turkijos, Lietuvoje viešintis pirmąjį kartą. – Pasaulio politiniai lyderiai jį stengiasi poliarizuoti, suskaidyti, bet mes, eiliniai žmonės, bandome išlikti vieningi ir veikti kartu.“

Jo kolegė, anglų kalbos mokytoja Funda Mackenzie, negailėjo liaupsių Kėdainiams. „Mes tiesiog dieviname žvarboką Lietuvos orą, mat atvykstame iš be proto karštos šalies. Prieš kelionę visi mus puolė bauginti, kad nieko negalėsime nuveikti, nes būsime kone mirtinai sušalę. Tačiau kol kas viskas tiesiog puiku, – plačia pietietiška šypsena nusišypsojo Funda. – Labai džiugina šilti Kėdainių ir Šviesiosios gimnazijos žmonės. Šitoje mokykloje jaučiamės labai jaukiai, visai kaip ten, namuose, Antalijoje. Labai svetingai kėdainiečių šeimose priimti ir mūsų moksleiviai. Vaikai pasakojo, kad šeimų, pas kurias apsistojo, namuose gavo geriausius kambarius ir pačias patogiausias lovas.“

Realybėje teorijos kol kas neveikia

Turkų analizuojama tema šiame projekte – rasizmo problema darbovietėse. „Ir Turkijoje gausu problemų – tiek susijusių su rasizmu, tiek su neįgaliųjų diskriminacija. Tarkime, problemas, su kuriomis darbovietėse susiduria neįgalieji, pastebėjome tik prieš dešimtį metų. Teoriškai, mes jau turėjome būti nudirbę gerus, reikšmingus darbus tame, sparčiai pajudėję į priekį, tačiau, kuomet susiduriame su realiu gyvenimu, pasirodo, kad teigiamiems pokyčiams įvykti dar reikia labai daug laiko. Tikime, kad pokyčiai sparčiai skatinami dėka tokių projektų“, – kalbėjo svečiai iš Turkijos.

Liūdina neįgaliųjų padėtis LietuvojeEtnografinei vakaronei pasiruošusios Kėdainių Šviesiosios gimnazijos anglų kalbos mokytojos, projekto „Ready for our lives“ dalyvės Gitana Kaupienė (dešinėje) ir Agnė Bačiauskienė./ „Facebook“ nuotr.

Svetingai užsieniečius pasitikusi Šviesiosios gimnazijos bendruomenė ne tik paruošė pristatymą ir kūrybines dirbtuvėles neįgaliųjų žmonių įdarbinimo tematika. Gausi septynių tautų delegacija lankėsi Lietuvos Respublikos Seime, kur dalyvavo susitikime su seimo nariu, prie vežimėlio prikaustytu neįgaliu parlamentaru Justu Džiugeliu, su Lietuvos papročiais pažindinosi gimnazijoje surengtoje etnografinėje vakaronėje, o antradienį, priešpaskutinę viešnagės dieną, numatytas vizitas akcinėje bendrovėje „Lifosa“.

„Seime ypatingai daug diskutavome apie neįgalių mokinių socialinę atskirtį, pasidalijome patirtimis su svečiais iš užsienio šalių. Deja, Lietuva tikrai negali pasidžiaugti esama padėtimi. Tik kai kuriose šalies mokyklose vienoje klasėje mokosi tiek sveiki, tiek fizinę negalią turintis vaikai. Galbūt todėl visuomenė nėra tolerantiška, galbūt todėl mes tarsi bijome kitokių: neaugame kartu, nesuprantame jų. Gaila, kadangi neįgalūs vaikai – lygiai tokie patys: jiems reikia bendravimo, meilės ir dėmesio. J. Džiugelis akcentavo, kad didžiausia jo misija Seime – padėti įstatymais numatyta tvarka užtikrinti neįgaliųjų inkliuzinio ugdymo kokybę“, – pasakojo G. Kaupienė.

Gyvena pas vietinius

Kiekvienoje šalyje, kurioje lankosi projekto nariai, moksleiviai apsistoja pas vietines šeimas. Vienoje šeimoje įprastai savaitei apsigyvena vienas užsienietis moksleivis. Tiesa, kėdainietis, Šviesiosios gimnazijos dešimtokas Joris Vancevičius su savo šeima „priglaudė“ net du savo vaikinukus iš Koperio miesto Slovėnijoje – Tadejų Barucą ir Žaną Štefančičių.

„Susipažinome, kuomet prieš keturis mėnesius su Šviesiosios gimnazijos atstovais viešėjome Slovėnijoje. Išsyk pranešiau mokytojams, kad, atvykę į Lietuvą, Žanas ir Tadejus gyvens būtent pas mane“, –  juokėsi Joris.

„Labai smagu susipažinti su bendraamžiais tarptautinių projektų metu. Džiugu turėti draugų iš skirtingų užsienio šalių. Joris žadėjo vasarą atvykti aplankyti mus dar kartą. Tiesa, šįsyk – jau savarankiškai“, – neabejoja slovėnas T. Baruca.

Prie bendro tautų stalo…

„Kai kurie svečiai Lietuvoje vieši pirmą kartą, keletas – jau ir antrąjį. Yra tokių, kurie jau yra buvę Lietuvoje su kitais projektais, – kalbėjo Agnė Bačiauskienė, Kėdainių šviesiosios gimnazijos anglų kalbos mokytoja. – Užsieniečių viešnagės savaitė Kėdainiuose artėja į pabaigą, svečiai dalijasi puikiausiais, teigiamais įspūdžiais.“

Gimnazijoje vykusioje etnografijos vakaronėje visų šalių atstovai pristatė tradicinius savo tautų skanumynus. Ant vaišių stalų, papuoštų šalių vėliavomis, visų septynių šalių atstovai pristatė savus gardumynus. Tarp jų – ir tokie skanumynai, kaip turkiškas baklava bei turkiškos žaliosios ir juodosios alyvuogės, itališki sūriai, Sicilijoje gamintas šokoladas.

[quote author=“K. Celik‘as“]Pasaulio politiniai lyderiai jį stengiasi poliarizuoti, suskaidyti, bet mes, eiliniai žmonės, bandome išlikti vieningi ir veikti kartu.[/quote]

„Šiuo vakaru visiems projekto dalyviams labai norėjome parodyti savo lietuviškas tradicijas – tautinius drabužius bei šokius – ir pristatyti lietuvišką virtuvę. Kiekviena šalis savaip priima svečius, o svarbiausia, kad kiekviena stengiasi ir tam ruošiasi labai atsakingai“, – šyptelėjo A. Bačiauskienė.

[#gallery=628#]

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video