Mokiniai atvėrė širdis dideliems darbams!
Organizatorių nuotr.
Artėjant gražiausioms metų šventėms ir palydint besibaigiančius metus, daugelis pagalvojame apie atliktus darbus, pasiekimus, galbūt apie negrąžintas skolas… Pamąstome apie tuos, kurie šventes sutiks būryje artimų žmonių ir apie tuos, kurie yra visai vieniši ar turintys negalią.
Žmogaus gyvenimo vingiai būna labai netikėti, tačiau visi turime būti laimingi. Tad suprasti, priimti, užjausti, paguosti, padėti mokome ir savo mažuosius ugdytinius.
Neįkainojama patirtis Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijos trečiokams ir ketvirtokams buvo susitikimas su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos VšĮ „Pietvakarių centro“, „Pojūčių turizmo“ atstovais ir piligriminio kelio „Camino Lituano“ savanoriu Gediminu Kabaila.
Daugiau nei 40 progimnazijos mokinių turėjo galimybę keliauti su juos lydinčiais gidais neregiais ir įsitikinti, kad ir nematantys žmonės gali rodyti kelią. Tai buvo unikali galimybė suprasti ir pajausti pasaulį ne akimis, o kitais pojūčiais – klausa, lytėjimu, uosle.
Progimnazijos salėje neregių atstovai įtikino mus, kad turėdami stiprią valią, jie geba mokytis, naudotis kompiuteriais ir telefonais, žaisti žaidimus. Ne veltui jie ir šį „Pojūčių turizmo“ projektą pavadino „NeRegĖjimo galia“. Šį rudenį socialinio darbo inovacijų konkurse projektas laimėjo pirmąją vietą ir publikos simpatijų nominaciją.
Susitikimas su neregiais tapo pradžių pradžia naujoms pažintims ir gerumo akcijoms. Jautrumas, atjauta ir didelis noras mus įkvėpė ir toliau daryti gerus darbus, pastebėti šalia kitokius žmones ir jiems padėti.
Artėjant šventėms, kilo gražus sumanymas aplankyti ir senelius. Juk svarbu ugdytis empatiją ir atjautą artimiems, aplinkiniams ir ne tik bendraamžiams. Tad gruodžio 13 dieną kartu su mokiniais lankėmės Josvainių socialiniame ir ugdymo centre, kur pradžiuginome senelius pačių mokinių iškeptais meduoliais, pagamintais atvirukais, išmoktomis dainelėmis, mokinių atneštomis uogienėmis, šiltomis kojinėmis. Matydami ir linksmus, ir ašarą braukiančius senelius, vaikai susimąstė, kokie gyvenimo iššūkiai kartais mūsų laukia.
Taigi besibaigiant metams, pasakykime vieni kitiems kuo daugiau gražių žodžių, išklausykime ir pasidalinkime gerumu, kuris daro stebuklus.
