Nuo tarnautojo laiškų iki auksinės ir besąlygiškos meilės
Saulėtą popietę istorinėje Kėdainių rotušėje amžinos meilės įžadus atnaujino penkiasdešimties metų gyvenimo kartu sukaktį minintys dotnuviškiai Jovita ir Petras Rašimai. 
Net 50 metų kartu gyvenimo keliu ėję sutuoktiniai dar ir šiandien kuo puikiausiai mena 1969 metų rugsėjo 20-ąją.
Žino, kur nuėjo
„Tądien taip pat buvo labai graži, saulėta bei jaudulio kupina diena. Pirmą kartą žengdami mums itin svarbų žingsnį labai jaudinomės, nes nežinojome, kas mūsų laukia gyvenimo kelyje.
Šiandien mes jau visai kitokie – suaugę, subrendę, o kai atsisukame atgalios, puikiai žinome, kur nuėjome, tik dar nežinome, kas mūsų laukia priešakyje.
Bet esame labai laimingi“, – tikina geros nuotaikos šventės metu nestokojusi sutuoktinė Jovita.
Ilga ir įdomi pažintis
50-ąsias auksinių vestuvių metines švenčiantis Petras aiškiai atsimena judviejų pažintį. Vyras džiaugiasi, jog jo ir Jovitos susipažinimo istorija nėra banali, priešingai, ji – labai įdomi ir ilga.
„Būdamas armijoje parašiau laišką nepažįstamai mergaitei ir štai stovi ji šalia manęs jau daugiau nei 50 metų“, – atsiminimais dalijasi Petras.
[quote author=“Jovita“]Tądien buvo taip pat labai graži, saulėta bei jaudulio kupina diena. Pirmą kartą žengdami mums itin svarbų žingsnį labai jaudinomės, nes nežinojome, kas mūsų laukia gyvenimo kelyje. Šiandien mes jau visai kitokie – suaugę, subrendę, o atsisukę atgalios, puikiai žinome, kur nuėjome, tik dar nežinome, kas mūsų laukia priešakyje. Bet esame laimingi.[/quote]
Svarbiausia – ne žema
Pagrindinis kriterijus, pagal kurį tuomet vyras rinkosi sau žmoną, buvo aukštas ūgis. Pasirodo, ne per pažinčių skelbimus, kaip kad dabar daugeliui įprasta, sutuoktinis savo mylimą moterį atrado.
Bendraklasis pakuždėjo adresą
Draugystėn juos pastūmėjo buvęs Jovitos bendraklasis, o tada, kaip priduria Jovita, jau pats Dievas suvedė.
„Iš mano klasės išėjęs bendramokslis papuolė viename būryje tarnauti kartu su Petru. Kadangi laiškus tuomet armijoje mėgo rašyti visi tarnaujantys kareiviai, Petras, žinoma, buvo ne išimtis.
Bėda ta, kad tuomet jis neturėjo, kam to laiško rašyti, todėl lyg tyčia buvusio mano bendraklasio paklausė, gal yra kokia mergaitė, kuriai būtų galima parašytus savo laiškus nusiųsti.
Kaip gražiai Dievas mus suvedė… Jau po pirmojo laiško pradėjome bendrauti, vis daugiau susirašinėti ir štai kaip gražiai visas tas susirašinėjimas išsirutuliojo.
Šiandien kartu praleisti jau net 5 dešimtmečiai kartu “, – apie judviejų pažinties užuomazgas šneka Jovita.
Svarbiausia sutarti
Gražių, ilgų ir išskirtinio bei labai tvarkingo rašto laiškų kūrėjas Petras net nepastebėjo, kaip tie visi penki dešimtmečiai prabėgo: „Jei būtų galimybė sugrįžti atgal, antrą kartą norėtųsi, jog tie metai eitų kur kas lėčiau“.
Pasiteiravus, ko vis tik reikia, kad bendras gyvenimo laikas kartu neprailgtų, abu sutuoktiniai lyg susitarę ir vienas kitam antrindami patikino, jog darnioje šeimoje svarbiausia – sutarti, vienas kitą stipriai mylėti, suprasti, gerbti ir negailėti atjautimo jausmo.
[quote author=“Petras“]Jei būtų galimybė sugrįžti atgal, antrą kartą norėtųsi, jog tie metai eitų kur kas lėčiau.[/quote]
Nuolat palaikė
„Ką turėjome, tą ir padarėme per savo bendrą gyvenimą, o šiandien kartu norime ir toliau žengti šiuo gyvenimo keliu“, – atvirauja Jovita.
Nors būta įvairių situacijų, tiek gražių, smagių, linksmų, tiek ir sunkesnių, Dotnuvoje gyvenantys Rašimai vienas kitą nuolat palaikydami, paduodami vienas kitam ranką, suglaudę pečius visas problemas išsprendė.
Linkėjo mylėti vienas kitą
Pora per bendrą savo gyvenimą užaugino tris vaikus: dukras Aušrą ir Auksę bei sūnų Saulių, turi šešis anūkus.
Sutuoktiniai visiems, jau gyvenantiems santuokoje, linkėjo mylėti vienas kitą ir nestokoti supratimo bei kantrybės.
Penkiasdešimties metų gyvenimo kartu sukaktį mininčius dotnuviškius Jovitą ir Petrą Rašimus sveikino Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Danutė Mykolaitienė.
[#gallery=2128#]
