Viešnage pas Slaugos skyriaus pacientus užbaigė Velykų keliones
Labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“ jau užbaigė Velykų keliones po rajoną. Sočiais bei saldžiais lauknešėliais fondas pradžiugino per 500 šeimų, vienišų, ligotų senolių. Prieš pat šventinį savaitgalį „Vilties–Vikondos“ atstovai aplankė tuos, kuriems sveikatos ir džiugesio trūksta labiausiai – Slaugos skyriaus pacientus.
Nauja tradicija
Koncerno „Vikonda“ remiamas labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“ saldumynų lauknešėlius išdalijo 76-iems Slaugo skyriuje šventes sutiksiantiems ligoniams. Fondo direktorė Irena Staliorienė džiaugiasi pradėjusi naują tradiciją. Mat Slaugos skyriuje Velykų proga fondo atstovai lankosi pirmąsyk.
„Keliaudami po rajoną ir lankydami kraštiečius pajutome, kad senjorams labai reikia dėmesio. Anksčiau fondas lankydavo tik jaunas daugiavaikes šeimas. Šiemet pradėjome lankyti ir senjorus.
Slaugos skyriuje pirmąsyk svečiavomės prieš Kūčias, o dabar – prieš Velykas. Skyriuje gulintiems žmonėms reikia be galo daug dėmesio ir atjautos. Mūsų apsilankymas jiems įnešė džiaugsmo. Mes matėme žmonių akyse krištolines džiaugsmo ašaras. Tai nepakartojamas gėris, kurį gauni atgal padovanojęs jam dovanėlę“, – kalbėjo I. Staliorienė.
Smagu sulaukti
Lauknešėlį gavusi ponia Birutė neslėpė nuostabos: „Į palatą atėję svečiai labai nustebino. Esame be galo dėkingi. Retai sulaukiame lankytojų.“
Dvi savaites Slaugos skyriuje gulintis Kazimieras atskleidė, kad tądien jis sutiko ir savo gimtadienį, tad dovanėlė jį tikrai nudžiugino.
Smulki 79-erių močiutėlė Zofija savo vyrą slaugo jau daug mėnesių. Su fondo direktore bei savanoriais ji susitiko ir per Kūčias. Močiutė negailėjo gerų žodžių nei fondui, nei Slaugos skyriaus darbuotojams.
„Dėkoju visiems geriems žmonėms. Čia tiek darbo, tiek žmonių pasiaukojimo. Niekad negalvojau, kad žmonės čia tiek daug dirba. Ačiū personalui, kad jie yra.
Nėra, ką pasamdyti, kad padėtų prižiūrėti vyrą namie. Jam Alzhaimeris, cukraligė, prostata, spaudimas, penkis kartus per dieną insulinas. Aš būnu nuo ryto. Nakčiai palieku vyrą ir bent pailsėti galiu.
Dukros gyvena Vilniuje, bet jos per tuos 10 mėnesių, kiek slaugau vyrą, po dvi dienas per savaitę atvažiuoja ir išbūna. Esu dėkinga likimui, kad vaikai tokie jautrūs ir kad žentai tokie supratingi“, – graudindamasi kalbėjo senolė.
Ligoninėje – kitaip
Slaugos skyriaus pacientus drauge lankiusi fondo savanorė medikė Aušrelė Kaminskienė sakė, jog kiekvienas apsilankymas yra ypatingas.
„Matome, kad kraštiečiai mūsų laukia tiek čia, ligoninės palatose, tiek namuose. Tačiau namie jie apsupti savo artimųjų, globėjų, savo aplinkos, o čia – ligoninė. Galbūt tokia kasdienybė juos liūdina. Džiaugiamės galėdami praskaidrinti jiems dieną ne tiek maža dovanėle, kiek savo atėjimu, savo dėmesiu jiems. Tai yra didžiausia dovana“, – įsitikinusi A. Kaminskienė.
