Vienintelė tokia Kėdainiuose – savanorė žindymo konsultantė Kristina apie moterišką bendrystę, kuri gydo

Artėjant Motinos dienai, dažniausiai kalbame apie gėlių žiedus, kuriais suaugę sveikiname savo mamas, gražius atvirukus, kuriuos mamoms piešia maži vaikai. Tačiau tikroji motinystė dažnai slepiasi ne gražiose nuotraukose su vaikais, ne gėlių žieduose ir sveikinimuose, o tyliose naktyse, neužtikrintumo akimirkose ir tame pirmame, kartais skausmingame, bet neįtikėtinai stipriame ryšyje tarp mamos ir kūdikio. Kėdainiuose gyvena moteris, kuri šį ryšį saugo ne tik savo šeimoje, bet ir padeda jį puoselėti kitoms. Kristina – vienintelė žindymo savanorė šiame mieste, kurios balsas telefonu ar žinutė socialiniuose tinkluose daugeliui tapo išsigelbėjimu tada, kai atrodė, jog jėgos tuoj išseks.

Jautri širdis tapo postūmiu padėti kitiems

Kristina – pati dviejų vaikų mama, kuri sako, kad jos jautrumas ir empatija tapo postūmiu padėti kitiems žmonėms.

„Esu dviejų vaikų mama, sūnui 12 m., dukrai 7 m. Save laikau jautriu, empatišku žmogumi, kuriam labai svarbus ryšys su kitais. Kartais gal net per daug viską priimu į širdį, bet būtent tai, manau, man leidžia geriau suprasti žmones, jų jausmus ir poreikius. Vertinu nuoširdumą, paprastumą – tiek savyje, tiek kituose žmonėse“, – sako pašnekovė.

Iš tiesų tai didelė Kristinos gyvenimo dalis sukasi būtent apie pagalbą kitiems. Ji dirba socialinio darbo srityje su šeimomis, o nuo 2022 metų savo laisvą laiką dovanoja „Vaikų linijai“. Tačiau jos interesai siekia dar giliau – ji studijuoja kaniterapiją ir svajoja ateityje padėti žmonėms pasitelkdama šunis.

„Knygų skaitymas, buvimas gamtoje yra mano atsipalaidavimo, energijos, teigiamų emocijų įsikrovimas. Man svarbu nuolat augti kaip asmenybei, mokytis ir dalintis tuo, ką pati patiriu ir suprantu“, – šypsosi Kristina.

Motinystė – pamoka apie gyvenimą čia ir dabar

Daugeliui moterų pirmas vaikas apverčia pasaulį aukštyn kojomis. Kristina – ne išimtis. Tapusi mama, ji sako supratusi, kad visi planai yra tik iliuzija.

„Tapus mama pasikeitė praktiškai viskas – nuo kasdienybės iki požiūrio į gyvenimą. Atsirado daug daugiau atsakomybės, bet kartu ir džiaugsmas bei prasmės jausmas. Motinystė mane išmokė kantrybės, lankstumo ir besąlygiškos meilės. Supratau, kad ne viską galima suplanuoti ir kontroliuoti – kartais tiesiog reikia būti čia ir dabar“.

Ši patirtis jai atvėrė akis į tai, kas iš tiesų svarbu auginant žmogų. Tai ne tik buities darbai, kurių, be abejo, daug ir jie neišvengiami. Bet svarbiausia yra emocinis ryšys ir pamatas, kurį tėvai sukuria savo vaikams ir ant kurio šie vėliau stato savo gyvenimą.

„Vaikų gimimas natūraliai paskatino mane naujai pažvelgti į santykį tarp tėvų ir vaikų. Pradėjau domėtis, kaip kuriamas ryšys – ne tik per rūpestį, bet ir per buvimą šalia, poreikių atliepimą, supratimą, pozityvų auklėjimą. Supratau, kad tėvų ir vaikų ryšys yra pamatas visam vaiko emociniam pasauliui, pasitikėjimu savimi ir kitais žmonėmis“.

Žindymo patirtis nebuvo sklandi

Galbūt kai kuriems skaitantiems kils mintis, kodėl apskritai reikia tokio žmogaus, kaip žindymo konsultantas? Argi žindymas nėra natūralus, savaime suprantamas ir natūraliai pavykstantis dalykas?

Atsakymas – ne. Nors rodosi, kad mamai žindyti kūdikį ir kūdikiui žįsti pieną turėtų būti savaime suprantamas, instinktų vedamas dalykas, realybėje moterys susiduria su daugybe sunkumų, mitų ir net klaidingos informacijos.

Pačios Kristinos žindymo patirtis taip pat nebuvo rožėmis klota.

„Gimus sūnui 2013 m. žindymo pagalbos praktiškai nebuvo. Ligoninės personalas po gimdymo neturėjo žinių žindymo klausimais, o ir vėliau lankantis pas gydytojus, teko susidurti su klaidinga informacija – nors tuo metu pati to nesupratau“, – prisimena ji.

Skaudžiausia akimirka tapo staigus ir neplanuotas maitinimo nutraukimas.

„Sūnų savo pienu maitinau iki vienerių metų, tačiau dėl gydytojos pateiktos klaidinančios informacijos apie savo sveikatos problemą turėjau žindymą staiga nutraukti. Tuomet labai trūko žinių, todėl pasiklioviau gydytojos nuomone“, – pasakoja moteris.

Gimus antrajam vaikui, dukrai, Kristina nusprendė, kad šįkart viskas bus kitaip. 2018-aisiais ji pradėjo pati gilintis į žindymo mokslą, o 2020 m. oficialiai tapo „Mama – mamai“ savanore.

„Nusprendžiau padėti kitoms mamoms – kad jos nepatirtų to, ką teko patirti man, kai neturėjau, kas patartų teisingai. Žinojimas, kokia yra žindymo nauda tiek mamai, tiek kūdikiui, turbūt buvo didžiausias motyvatorius dar daugiau domėtis, rinkti žinias, skaityti mokslinius straipsnius, norėjosi skleisti žinią, padėti kitoms mamoms „nemesti“ šio kelio susidūrus su sunkumais“, – sako Kristina.

Vienintelė Kėdainiuose ištiesia pagalbos ranką jaunoms mamoms

Kristina neslepia – mažesniuose miestuose, tokiuose kaip Kėdainiai informacijos apie žindymą ir pagalbos vis dar trūksta. Nors situacija gerėja, senosios kartos gydytojų žinios dažnai vis dar remiasi mitais.

„Kaip bebūtų gaila, gydytojai nėra per daug mokomi žindymo temos ir jų žinios dažniausiai remiasi mitais, atėjusiais iš senų laikų.

Bet viliuosi, kad situacija keičiasi, nors dar dabar išgirstu iš kitų mamų, kad gydytojai liepia nutraukti žindymą, tarkim, jei mama susiduria su kažkokiomis sveikatos problemomis ar reikia vartoti vaistus“.

Būdama vienintelė savanorė mieste, ji jaučia atsakomybę, nors ir sako, kad dabar aktyviai savanorystei skiria mažiau laiko nei anksčiau.

„Mane mamos randa socialiniuose tinkluose, o apie mane pasakoja viena kitai, žinia apie galimybę gauti žindymo konsultaciją tiesiog eina iš lūpų į lūpas.

Džiaugiuosi ir savo vaikų gydytoja, kuri pati paklausė, ar galėtų kitoms mamoms duoti mano kontaktus“, – pasakoja moteris.

Savanorystė be atlygio Kristinai atneša kai ką brangesnio už pinigus.

„Tai duoda didelį prasmės jausmą. Jaučiu, kad mano patirtis ir žinios gali realiai padėti kitai mamai – kartais net vienas pokalbis ar palaikantis žodis gali pakeisti kito žmogaus savijautą ir pasitikėjimą savimi. Labiausiai džiugina atgalinis ryšys, pasakytas žodis „ačiū“ ir kai žinai, kad galėjai padėti įveikti sunkumus“.

Paklydusios mitų džiunglėse

Žindymo tema, atrodo, yra viena labiausiai apipintų mitais sričių. Kristina jų girdėjusi pačių įvairiausių – nuo juokingų iki pavojingų. Vienas didžiausių mitų – maitinimas pagal grafiką. „Buvo sakoma, kad kūdikį reikia maitinti tik tam tikru laiku, griežtai laikytis grafiko. Toks požiūris ne tik kėlė stresą mamoms, bet ir trukdo natūraliam kūdikio ir mamos ritmui, nes žindymas yra labiau apie poreikio ir ryšio kūrimą, o ne griežtus laikus“, – sako Kristina.

Kitas dažnas ir žalingas patarimas – nusitraukti pieną, kad pamatytum, kiek jo turi.

„Pienas gaminasi žindant. Juk tai ne koks kibiras, kad įpylei kažkiek pieno, ir jo ten tik tiek ir yra“.

O kur dar patarimai gerti alų, valgyti chalvą ar baimės dėl per lieso pieno ir alkstančio vaiko…

„Mamos dalindavosi tikrai absurdiškais mitais ir gaila, kad kitos dažnai patikėdavo savo draugių, močiučių įdiegtais mitais ir išsigandusios baigdavo savo žindymo kelionę anksčiau, nei galėjo“, – pasakoja žindymo konsultantė.

Žindymas – ne tik instinktas, bet ir juodas darbas

Daug kas klaidingai mano, kad žindymas yra kažkas, kas turi pavykti savaime, juk tai gamta. Kristina šį mitą griauna iš esmės: „Iš tiesų tai sunkus darbas. Tai įgūdis, kurio reikia mokytis tiek mamai, tiek naujagimiui. Naujagimiai dažnai turi išmokti žįsti, o mamai reikia sužinoti, kaip teisingai laikyti vaikutį, kaip atpažinti alkio ženklus, kaip spręsti skausmo problemas“.

Jos teigimu, instinktas yra tik pradžia, o toliau seka mokslas ir kantrybė.

„Be tinkamos informacijos ir palaikymo gali atsirasti problemų. Elementariai fizinis skausmas, taip pat mažas pieno kiekis, mastitas ar kūdikio nepakankamas svorio prieaugis. Todėl mokytis žindyti, ieškoti patikimos informacijos, konsultuotis su specialistais yra labai svarbu dar laukiantis“, – akcentuoja specialistė.

Ar gera mama lygu žindanti mama?

Šiuolaikinėje visuomenėje spaudimas mamoms yra milžiniškas. Kristina pabrėžia, kad nors žindymas yra neįtikėtinai naudingas, jis neturėtų tapti mamos vertės matu.

„Gera mama – ta, kuri rūpinasi savo kūdikiu, jį myli ir stengiasi suteikti viską, kas geriausia pagal savo galimybes, atliepti jo poreikius ir nepriklausomai nuo to, ar ji žindo, ar maitina mišinuku. Žindymas yra labai naudingas, tačiau jis nėra vienintelis rodiklis, vertinant mamos meilę, rūpestį“.

Ji pastebi, kad tėčiai taip pat pradeda aktyviau domėtis šiuo procesu, ir tai ją džiugina. „Prisimenu, kai prieš kokį pusmetį kreipėsi į mane vienas tėtis, prašė patarimo ir nuraminimo, nes jo žmonai nesisekė žindyti.

Džiugu, kai tėčiai vis daugiau įsitraukia į šį procesą, palaiko savo vaikučio mamą. Tada mamos jaučiasi stipresnės šioje kelionėje“, – poros ryšio svarbą akcentuoja Kristina.

Žinutė mamai, kuri nori pasiduoti

Artėjant Motinos dienai, Kristina nori kreiptis į tas moteris, kurių rankos nusviro, o akyse tvenkiasi ašaros dėl nesėkmingo žindymo.

„Norėčiau, kad tokia mama žinotų, jog ji nėra viena. Tai, ką jaučia – skausmą, baimę, nuovargį – yra visiškai normalu, ir tai nereiškia, kad ji bloga mama.

Žindymas gali būti sudėtingas, ypač pradžioje, ir tada atrodo, kad viskas griūva. Svarbiausia nebijoti jausti tai, ką jauti, ir žinoti: žindyti nelygu skaudėti. Žindymas neturi sukelti skausmo ir jei skauda, reiškia yra problemų, o tada reikia ieškoti pagalbos, nelikti vienai“.

Kristina – moteris, mama, savanorė – savo pavyzdžiu primena mums visiems, kad didžiausia dovana Motinos dienos proga yra ne gėlės, o palaikymas, bendrystė ir žinojimas, kad šiame kelyje tu nesi viena.