Kaupiasi tūkstančiai iš infrastruktūros plėtros mokesčio, bet darbai stringa
Nors infrastruktūros mokesčio tikslinėje sąskaitoje guli sukaupti beveik 175 tūkst. eurų, savivaldybės administracija įspėja – pinigų suma tik atrodo didelė, o greitai jų gali net pritrūkti./BNS Josvydo Elinsko nuotr.
Kėdainių rajono savivaldybėje diskusijas kelia sukauptos, bet nepanaudotos lėšos infrastruktūros plėtrai. Nors sąskaitoje guli sukaupti beveik 175 tūkst. eurų, savivaldybės administracija įspėja – pinigų suma tik atrodo didelė, mat visai netolimoje ateityje pinigų savivaldybei gali net pritrūkti. O ką reikės daryti tada, kai gyventojams reikės grąžinti jų padarytas investicijas, bet nebus iš ko?
Kodėl pinigai guli sąskaitoje, o ne investuojami į gatves?
Šių metų vasario mėnesį pateikta Kontrolės ir audito tarnybos išvada atskleidė, kad infrastruktūros plėtros rėmimo programos sąskaitoje 2024-ųjų metų pabaigoje liko nepanaudota solidi suma – beveik 175 tūkst. eurų. Per 2025-uosius metus ši suma pasipildė dar 48 tūkst. eurų, tačiau darbai nevyko taip sparčiai, kaip tikėtasi.
Kilus klausimams, ar nereikėtų mažinti mokesčio tarifų, jei lėšos nėra pilnai panaudojamos, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Muznikas ragina neskubėti daryti išvadų. Pasak jo, lėšų likutį nulėmė ne darbų trūkumas, o biurokratinės kliūtys.
„Praeitais metais buvo planuota parengti du projektus Janušavos kvartale, tačiau dėl Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) sistemos neveikimo iki metų pabaigos tai nebuvo atlikta. Tačiau šiais metais tai yra suplanuota“, – situaciją komentavo G. Muznikas.
Per metus savivaldybė surenka apie 40–50 tūkst. eurų infrastruktūros mokesčio, tačiau vien paskutinės pasirašytos sutartys dėl kompensacijų siekia 100–120 tūkst. eurų.
Aut. past.
Pinigų gali pritrūkti
Savivaldybės administracijos vadovas pabrėžia, kad 175 tūkst. eurų suma tik iš pirmo žvilgsnio atrodo didelė. Realybėje savivaldybė turi daugybę įsipareigojimų statytojams, kurie jau yra įrengę infrastruktūrą savo lėšomis ir laukia kompensacijų.
„Tas likutis, turiu pabrėžti, skaičiais atrodo didelis, tačiau įsipareigojimai su kiekvienais metais auga.
Gali būti, kad ateinančiais metais mes jau turėsime riziką, kad nebebus iš ko grąžinti lėšų pagal pateiktus prašymus.
Dabar pasirašytų sutarčių ir įsipareigojimų suma jau artėja prie surinktos sumos“, – įspėja G. Muznikas.
Statistika rodo, kad per metus savivaldybė surenka apie 40–50 tūkst. eurų infrastruktūros mokesčio, tačiau vien paskutinės pasirašytos sutartys dėl kompensacijų siekia 100–120 tūkst. eurų.
„Tai reiškia, kad trejų metų surinktas lėšas mes galime grąžinti per vienerius metus“, – sako administracijos direktorius.
Todėl savivaldybės planuose – ne mokesčio mažinimas, o sklandesnis sukauptų lėšų valdymas. Svarbiausia užduotis išlieka ta pati – užtikrinti, kad gyventojų sumokėti pinigai kuo greičiau virstų realiais infrastruktūros projektais, tokiais kaip Janušavos kvartalo sutvarkymas, ir būtų teisingai paskirstyti tiems, kurie savo lėšomis prisideda prie rajono plėtros.
Kas yra infrastruktūros mokestis ir kam jis skirtas?
Daugeliui naujakurių ar verslininkų šis mokestis (oficialiai – įmoka) yra privalomas žingsnis norint gauti statybos leidimą. Tai tikslinis mokestis, kuris negali būti panaudotas savivaldybės kanceliarinėms išlaidoms ar algoms. Visi pinigai patenka į uždarytą fondą, kurio lėšos skiriamos tik infrastruktūrai: gatvėms tiesti, apšvietimui įrengti, vandentiekio ar nuotekų tinklams plėsti.
Anksčiau naujakuriai dažnai likdavo be asfalto ar apšvietimo dešimtmečiams. Dabar surinktos lėšos naudojamos arba savivaldybės vykdomiems projektams, arba kompensacijoms tiems statytojams, kurie savo lėšomis nutiesia komunikacijas, kuriomis vėliau naudojasi ir kaimynai.
Kėdainių rajone galioja vieni palankiausių tarifų šalyje. Prioritetinėse zonose taikomas 0 Eur/m² tarifas. Taip savivaldybė skatina statybas ten, kur infrastruktūra jau suplanuota.
Neprioritetinėse zonose taikomas 15 Eur/m² tarifas.
