Valdžiai ginčijantis, takas tampa spąstais žmonėms

Kėdainių rajone pėsčiųjų ir dviračių takas, jungiantis Akademiją ir Dotnuvą, jau senokai yra tapęs fiziniu iššūkiu gyventojams. Įdomu tai, kad oficialioje „Via Lietuva“ (buvusios Kelių direkcijos) eilėje takas per kelerius metus ne pakilo, o nukrito per šimtą pozicijų./„Rinkos aikštės” archyvo nuotr.

Kėdainių rajone pėsčiųjų ir dviračių takas, jungiantis Akademiją ir Dotnuvą, šiandien jau nebe saugaus susisiekimo, o nuolatinės rizikos simbolis. Sutrupėjęs asfaltas, purvo balos ir pavojus kas žingsnį – tokia kasdienė gyventojų realybė. Kol vietos politikai ginčijasi, kieno lėšomis – savivaldybės ar valstybės – turėtų būti tvarkoma ši tragiškos būklės atkarpa, pats takas toliau baigia nugrimzti į pražūtį ne tik fiziškai, bet ir prioritetų sąrašuose. Per kelerius metus jis „Via Lietuva“ eilėje nusirito daugiau nei šimtu pozicijų žemyn. Regis, Akademijos ir Dotnuvos gyventojų kasdienybė greit nepašviesės, mat nei rajono politikai, nei centrinė valdžia į jiems pavojų keliantį taką greitu metu investuoti neketina.

Vietos valdžia pati neinvestuos

Kėdainių rajono savivaldybėje ne taip jau seniai buvo užvirusios diskusijos dėl šio tako remonto.

Frakcija „Kėdainiai – visų“ pasiūlė nelaukti valstybės malonės ir imtis šio tako tvarkymo patiems, mat dabar būtų idealus laikas – bendrovė „Kėdainių vandenys“ ten vykdo darbus ir tą prastos būklės taką dar labiau išrausė.

„Gyventojai džiaugiasi vandentiekiu, bet takas kas 200 metrų iškastas duobėmis. Logika sako – niekas po darbų nelopys tako, kuris ir taip tėra seno asfalto liekanos. Ar mes mokėsime už kiekvieną lopinėlį, ar galime tiesiog visą taką perlieti nauja danga?“ – klausė Indrė Fiodorova.

Tačiau rajono meras Valentinas Tamulis laikėsi griežtos pozicijos: investuoti į svetimą (valstybės) turtą būtų neracionalu.

„Negi mes visus „Via Lietuvai“ priklausančius kelius dabar iš savivaldybės biudžeto tvarkysime? Tada priimkime tarybos sprendimą ir viską darykime iš savo lėšų, nesukime galvos“, – rėžė meras, pridurdamas, kad spaudimas valstybės institucijoms daromas nuolatos.

Akademijos ir Dotnuvos gyventojų kasdienybė greit nepašviesės, mat nei rajono politikai, nei centrinė valdžia į jiems pavojų keliantį taką greitu metu investuoti neketina.
Aut. past.

Kraštiečių šokas: „Nusiritome per 100 pozicijų“

O kol valdžia ginčijasi dėl to, kas ir iš kokių pinigų turi sutvarkyti subyrėjusį pėsčiųjų–dviračių taką, Akademijos bendruomenės narys Gintas, vienas iš šio tako sutvarkymo iniciatorių, neslepia nusivylimo. Ir ne tik dėl to, kad, akivaizdu, tako remonto dar teks laukti mažiausiai dešimtmetį.

„Mane labai sudomino faktas apie tą eilę. Mes dabar esame 314-oje vietoje, bet aš turiu 2021 metų raštą, kuriame juodu ant balto parašyta, kad buvome 215-i. Reiškia, per penkerius metus mes ne pakilome, o nusiritome per 100 pozicijų žemyn“, – piktinosi Gintas.

Kraštietis prisimena, kaip viskas prasidėjo dar 2020-aisiais.

„Pats pirmas mūsų raštas buvo 2020 m., tada direkcijai vadovavo V. Andrejevas. Jie atsakė, kad kuria „mistinę metodiką“, pagal kurią vertins visus Lietuvos takus. Praėjus metams, paklausėme vėl – gavome atsakymą iš R. Lipkevičiaus, kad metodika sukurta, o mes esame 215-i iš beveik trijų tūkstančių objektų.“

Nenuostabu, kad akademiškiams ir dotnuviškiams žinia apie tai, kad jie nusirito per šimtą pozicijų žemyn, kelia dar didesnę neviltį. Tako būklė, ypač po šios žiemos, yra tragiška.

„Vakar ten ėjau – be guminių batų nepraeisi. Dviračiu važiuoti neįmanoma, pėsčiomis – taip pat. Pagyvenę žmonės eina tiesiog į kelio važiuojamąją dalį, kur lekia mašinos. Tai tragedija, kuri niekam nerūpi“, – guodžiasi kraštietis.

Panašu, kad jei automobilis partrenks nors vieną taku negalintį paeiti ir dėl to į gatvę išėjusį pėsčiąjį, tako vieta eilėje galimai greitai pakils. Realiai visiškai tiesiogiai yra išpildomas liaudies folkloras, kalbantis apie tai, kad Lietuvoje nesiimama veiksmų tol, kol kas nors nežūva…

Aut. past.

„Via Lietuva“: mažiau eismo, nebuvo skaudžių avarijų – žemesnis ir prioritetas

Situaciją pakomentavo „Via Lietuva“ atstovas Vytenis Radžiūnas. Jis primena, kad 2021 m. balandį buvo išleista Pėsčiųjų ir dviratininkų infrastruktūros rekonstravimo ir remonto prioritetinės eilės sudarymo metodika ir pirmoji prioritetinė eilė. Po poros metų, 2023-iųjų gegužės mėnesį, buvo išleista antroji prioritetinė eilė.

V. Radžiūno teigimu, nors Akademijos–Dotnuvos pėsčiųjų ir dviračių takui skirtų pirmumo balų skaičius (50) ir pirmojoje, ir antrojoje prioritetinėje eilėje išliko toks pat, tako pozicija eilėje pasikeitė dėl kitų objektyvių veiksnių, numatytų metodikoje.

„2021 m. takas iš tiesų buvo 215-oje vietoje, o 2023 m. atsidūrė 315-oje. Nors balų skaičius tas pats, kiti ruožai jį aplenkė dėl kitų priežasčių“, – aiškino V. Radžiūnas.

Pagal galiojančią tvarką, jei objektai surenka vienodai balų, pirmenybė teikiama tiems ruožams, kur per paskutinius 4 metus įvyko eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, bei yra didesnis vidutinis metinis paros eismo intensyvumas (VMPEI).

„Akademijos–Dotnuvos ruože nei 2021 m., nei 2023 m. nebuvo fiksuota eismo įvykių su nukentėjusiaisiais.

Maža to, eismo intensyvumas kelyje sumažėjo: 2021 m. juo važiavo 5 910 automobilių per parą, o 2023 m. – jau tik 4 738.

Būtent šis sumažėjęs intensyvumas ir lėmė, kad takas prioritetų sąraše krito žemyn, užleisdamas vietą pavojingesnėms ar intensyvesnėms atkarpoms“, – detalizavo V. Radžiūnas.

18 kreipimųsi ir nulinis rezultatas

Dokumentai rodo, kad gyventojų ir savivaldybės kova dėl šio tako rekonstrukcijos trunka jau penkerius metus. Kaip ir sakė kraštietis Gintas, dar 2020 m. vasario 14 d. gyventojai pateikė prašymą su parašais, nurodydami, kad takas tiestas prieš 50 metų ir yra apgailėtinos būklės.

2020 m. kovo mėn. tuometinis Automobilių kelių direkcijos direktorius V. Andrejevas žadėjo, kad ruožas bus įvertintas ir įtrauktas į prioritetinę eilę.

2021 m. rugsėjo 2 d. tuometinis direktorius R. Lipkevičius patvirtino: takas yra 215 vietoje, jo būklė įvertinta kaip stipriai susidėvėjusi. Ir be šių gyventojų raštų tiek su Automobilių kelių direkcija, tiek su dabartine „Via Lietuva“ raštais susirašinėjo ir savivaldybė. Tačiau rezultatas yra toks, koks yra.

Tiesa, panašu, kad jei automobilis partrenks nors vieną taku negalintį paeiti ir dėl to į gatvę išėjusį pėsčiąjį, tako vieta eilėje galimai greitai pakils.

Realiai visiškai tiesiogiai yra išpildomas liaudies folkloras, kalbantis apie tai, kad Lietuvoje nesiimama veiksmų tol, kol kas nors nežūva…

1 649