16-mečiai balsuoti negalės: mokyklos netaps politikų kovos arena

Seimas nepakeitė Konstitucijos ir nepritarė siūlymui leisti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose balsuoti nuo 16 metų. Leisti balsuoti jaunuoliams nuo 16 metų siūlė socialdemokratas Tomas Martinaitis, tikindamas, kad tokia iniciatyva paskatins jaunimą anksčiau pradėti domėtis politika, įsitraukti į politinius procesus, tačiau pedagogai ir ekspertai tokią iniciatyvą sutiko itin atsargiai ir įžvelgdami didelį pavojų bei keldami klausimus: ar nepaversime mokyklų politikų agitacijos lauku ir ar sugebėsime apsaugoti nepilnamečius nuo politinių manipuliacijų, kurioms neretai pasiduoda ir suaugusieji?

Kai kuriose šalyse jau seniai balsuojama nuo 16

Šiuo metu Konstitucija numato, kad rinkimų teisę piliečiai įgyja sulaukę 18 metų. Ši nuostata ir liks galioti, mat tam, kad ji būtų pakeista, reikėjo 94 parlamentarų balsų, o už teisę balsuoti 16-mečiams balsavo 87 Seimo nariai, 12 buvo prieš, 14 susilaikė.  

Taigi, Lietuvoje jokių pokyčių nebus, o Konstituciją siekę pakeisti šios iniciatyvos iniciatoriai rėmėsi kitų šalių pavyzdžiu: „Balsavimo teisė nuo 16 metų šiuo metu galioja keliose Europos valstybėse. Austrijoje ir Maltoje 16 metų asmenys gali balsuoti visuose rinkimuose. Graikijoje balsavimo teisę turi 17 metų asmenys. Estijoje ši teisė savivaldybių rinkimuose įtvirtinta nuo 2015 m. Konstitucijos pataisos. Vokietijoje balsavimas nuo 16 metų galioja 11-oje iš 16 federalinių žemių. Belgijos ir Vokietijos piliečiai nuo 16 metų gali balsuoti Europos Parlamento rinkimuose. Airijoje šiuo metu vyksta 2021 m. inicijuoto teisės akto, kuriuo siekiama leisti balsuoti nuo 16 metų vietos savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose, svarstymas Senate“.

Pedagogai įžvelgia populizmą ir laiko trūkumą

Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos direktorius Gintaras Petrulis neslepia skeptiško požiūrio į tokias politines užmačias ir pabrėžia, kad mokiniai ir taip yra itin apkrauti. O kas būtų, jei savo įtemptose darbotvarkėse vaikai dar turėtų rasti laiko pasireklamuoti užsinorėjusiam politikui?

„Mano nuomone, per anksti 16 metų jaunuoliams balsuoti per rinkimus.

Tai jau populistinis žingsnis.

Dalis tokio amžiaus vaikų mažai domisi politika, o kurie domisi, jiems ir dabar yra pakankamai veiklos. Jie dalyvauja mokyklos savivaldoje, renka atstovus į tarybą, dalyvauja rajono, respublikos mokinių savivaldoje. Jie gali savo nuomonę išreikšti per įvairias institucijas, nevyriausybines organizacijas.

Mokiniai yra labiau užsiėmę už suaugusius. Jų darbo diena prasideda mokykloje ir tęsiasi apie 8 val., po to – neformalusis ugdymas, pasiruošimas kitos dienos pamokoms, o kada laisvalaikis?

Manau, kad mokyklinio amžiaus vaikai turi užsiimti jiems patrauklia veikla ir tinkančia tokio amžiaus vaikams“, – teigia G. Petrulis.

Direktorius taip pat baiminasi dėl jaunimo gebėjimo atpažinti politinį melą.

„Jeigu būtų priimtas toks nutarimas, rizika yra, kad balsuoti 16-mečiai gali visai neiti arba eiti negausiai. Kita vertus, tokio amžiaus jaunuoliai turi savo nuomonę ir gali sėkmingai diskutuoti įvairiomis temomis. Tačiau net suaugusieji dažnai negeba atskirti politinių populistinių pažadų nuo realybės, o ką kalbėti apie 16 metų jaunuolius…“ – svarstė direktorius.

Jis pridūrė, kad gimnazijos bendruomenė skatina moksleivius, sulaukusius 18 metų, išreikšti pilietinę valią ir balsuoti, tačiau jokios agitacijos už vieną ar kitą politinę partiją ar veikėją mokykloje griežtai nevykdomos. Tiesa, tai nereiškia, kad su vaikais politikai mokykloje nesusitinka. G. Petrulis neslepia, kad susitikimai su politikais kartais visgi būna organizuojami, tačiau ne agitaciniu tikslu, o tikslingai atitinkantys ugdymo programą. Gimnazijoje yra pilietinio ugdymo pamokos, per kurias mokiniai ir yra supažindinami apie politines sistemas, rinkimus ir kitus klausimus.

Politikavimas mokyklose – didžiausia baimė

Ilgametė švietimietė, mokytoja, buvusi Kėdainių rajono savivaldybės merė Nijolė Naujokienė įspėja apie politinių agitacijų pavojų mokyklos aplinkai ir emocinei jauno žmogaus gerovei. Jos nuomone, 16-mečiai yra pernelyg lengvas taikinys politiniam piarui.

„Mūsų valstybėje pilnametystė prasideda nuo 18-os – ir ne be priežasties. Rinkimai nėra žaidimas, tai atsakomybė už sprendimus, kurie veikia visų mūsų gyvenimus. 16-mečiams dar natūraliai trūksta patirties ir gilesnio politinių procesų supratimo, todėl juos suvilioti paprastais pažadais yra gana lengva. Jie labai jautrūs emociniam poveikiui.

Tačiau didesnė problema – ne tai.

Kyla rizika, kad politika persikels į mokyklas. O tokia politika, kokią dažnai matome šiandien – su daug populizmo, viešųjų ryšių ir konfliktų – vargu ar ugdys brandžią asmenybę. Priešingai, ji gali formuoti iškreiptą supratimą apie valstybę, vertybes ir pilietiškumą“, – sako N. Naujokienė.

Ji pabrėžia, kad rinkėjų trūkumo problemos sprendimas vaikų sąskaita yra rizikingas.

„Jei jau kalbame apie balsavimą, kartu atsiranda ir kitos veiklos – agitacija, politinis „piaras“, supaprastintas, dažnai paviršutiniškas bei iškreiptas ar pataikaujantis rinkėjui kalbėjimas apie sudėtingus dalykus.

Spręsti rinkėjų stokos problemą įtraukiant vaikus – pernelyg jautrus kelias, kuris gali turėti rimtų pasekmių. 16 metų jaunas žmogus jau pradeda domėtis savo aplinka, bendruomene, jam rūpi, kas vyksta aplink. Tačiau tai vis dar etapas, kai formuojasi asmenybė, vertybės ir kritinis mąstymas. Todėl tai labiau laikas ugdyti supratimą, o ne užkrauti visišką politinės atsakomybės naštą“.

N. Naujokienė pastebi, kad net ES mastu ši praktika nėra paplitusi, o į politiką jaunimą įtraukti galima kitais būdais, o ne tiesiog įmetant juos į politinių kovų katilą ir tikintis, kad jie kažkaip išsikapstys.

Baigdama mintį ji pabrėžia, kad politinė etika Lietuvoje yra itin žema. O kai kalba pasisuka apie vaikus, etikos klausimas tampa itin svarbus.

„Politika daug ko moko. Ir gero, ir blogo. Viskas priklauso nuo patirties ir įsigilinimo. Taip, 16-mečiams dar natūraliai trūksta patirties atskirti realius pažadus nuo gražiai skambančių, bet sunkiai įgyvendinamų idėjų. Tai nėra jų kaltė – kritinis mąstymas dar tik formuojasi. Todėl įtraukiant jaunimą į politiką svarbu atsakomybė: nuolatinis melas, apkalbos ir konfliktai gali ne tik klaidinti, bet ir formuoti cinišką požiūrį į valstybę, mažinti pasitikėjimą ir neigiamai veikti emocinę savijautą. Nežinau, kaip tai paaiškinti jaunimui, kad atskirtų. Tai būtų savo nuomonės brukimas…

Politikų etikos kodeksas turėtų būti griežtesnis, ypač kai auditorija – nepilnamečiai. Bet ir šiandien šis kodeksas realiai neveikia. Deja, dažnai matome priešingą vaizdą, kai politika pilna savanaudiškumo, skaldymo, melo ir tuščių viešųjų ryšių akcijų.

Įtraukiant vaikus į tokią aplinką, kyla reali rizika pakenkti jų kritiniam mąstymui ir emocinei gerovei“.

Alternatyva yra – tai ekspertinis dalyvavimas

Viena vertus, jaunimas šalies politiniame gyvenime dalyvauja neaktyviai, tad jų skatinimas reikalingas. Galbūt pradėję balsuoti nuo 16-kos metų, kaip ir tikėjosi įstatymo iniciatoriai, jie taptų aktyvesniais politinio gyvenimo dalyviais. Tačiau, kita vertus, balsavimas savivaldos rinkimuose yra atsakingas ir reikalaujantis atitinkamų kompetencijų, tokių, kaip susipažinimo su politine sistema, partijų programomis ir realia įžvalga dėl tų programų vykdymo, informacijos apie kandidatuojančių asmenybių pasirengimą dirbti savivaldoje ir pan.

Seimo narė, švietimietė, prof. habil. dr. Vilija Targamadzė sako, kad, viena vertus, jaunimą dalyvauti ir domėtis politika reikia skatinti, bet, kita vertus, tam būtinos tam tikros kompetencijos, kurios 16-mečiai tiesiog dar neturi.

„Tokių kompetencijų 16-kos metų jauni žmonės neturės jau vien dėl gyvenimiškos patirties stygiaus“, – teigia prof. V. Targamadzė.

Ji siūlo ne skubotą balsavimo teisę, o realų įtraukimą į sprendimų priėmimą per patariamąsias institucijas.

„Reikia sudaryti jaunimui realias galimybes dalyvauti savivaldos ekspertinėse, patariamosiose ir kitose institucijose. Tokiu atveju jie per porą metų įgytų patirties ir galėtų visavertiškai dalyvauti savivaldos rinkimuose.

Tik ne visi merai, savivaldybių biurokratai ir netgi tarybos nariai pasitiki jaunimu ir senjorais – nesudaro jiems visavertiškų galimybių dalyvauti savivaldoje. O tai iš tiesų yra klaida – būtina atsižvelgti į įvairiose institucijose dalyvaujančių jaunų žmonių ir senjorų nuomonę.

Ji labai dažnai būna vertinga“, – primena V. Targamadzė.