Agota SPIEČIŪTĖ Turtinga išpuoselėta mūsų kultūra yra glaudžiai susijusi su gamtos ciklais ir, žinoma, žemdirbiškomis tradicijomis. Gamtos atbudimo pavasarinis ciklas magiškai prasideda pavasario lygiadienį ir baigiasi tik per Sekmines, dar kitaip vadinama Augumo švente. Sekmadienis po Velykų – Atvelykis. Prieš prasidedant sunkiems žemės ūkio darbams žmonės pasilinksmindavo. Kam jis skirtas? Lietuviai savo tradicines kalendorines šventes […]Skaityti daugiau
Receptai Kūčių stalo vakarienei Metų ratas ir vėl apsisuko. Ir vėl neriame į tą magišką mistikos, burtų ir mums, šiuolaikiniams žmonėms, neįprastų valgių pasaulį. Ieškome iš senovės likusių receptų, bandome prisiminti močiučių vardintus patiekalus, tradicijas. O štai žinovai, etnologai pasakoja: „Skaityti daugiau
Kėdainiuose ir Kėdainių rajone ilgus metus ir net amžius išsitekdavo ir sugyvendavo įvairių tautų ir religijų žmonės. Sugyvena ir dabar, tik mažumų likę gerokai mažiau nei Radvilų laikais, o ir jų integracija bei asimiliacija su lietuvių bendruomene mažumas natūraliai pavertė lietuvių bendruomenės dalimi. Vis tik menančių savo protėvių šaknis ir vis dar puoselėjančių savo tautos […]Skaityti daugiau
Rugpjūčio 10 d., ketvirtadienį, 17 val. Tradicinių amatų centras Arnetų name kviečia į renginį „Žolinių tradicijų vedami“. Apie Krekenavos Žolinės atlaidų šventimo tradiciją, kuri įrašyta į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, supažindins Upytės Tradicinių amatų centro vadovė Aušra Sidorovienė paskaitoje „Krekenavos Žolinės atlaidų šventimo tradicija – nematerialaus kultūros paveldo tradicija“. Krekenavos parapijos klebonas ir […]Skaityti daugiau
Šiemet džiugią Kristaus prisikėlimo šventę temdo daugelis negandų mūsų šalyje ir visame pasaulyje (karas, politiniai skandalai, ekonominiai iššūkiai), jaučiamas stiprus tautų ir žmonių susipriešinimas, pyktis ir panieka vienas kitam. Cituojant klasiką Antaną Baranauską taip ir norisi klausti lietuvių, „Kas jūsų grožei senobinei tiki? / Kur toj puikybė jūsų pasidėjo?“ O atsakant tiesiog liūdnai konstatuoti: „Visa […]Skaityti daugiau
Etnografė dalijasi pažįstamais ir negirdėtais mistiškos nakties papročiais Akvilė KUPČINSKAITĖ Kūčių tradiciją puoselėja tik mažulytė saujelė viso pasaulio gyventojų. „Prie tokios iškilmingos vakarienės stalo, be lietuvių, dar sėda tik rytinė Lenkijos ir vakarinė Baltarusijos dalis, – tiksliau įvardija Regina Lukminienė, Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centro Arnetų name vadovė ir etnografė, neseniai išleidusi knygą „Kėdainių […]Skaityti daugiau
Rasa JAKUBAUSKIENĖ „Seniau Kūčios buvo visai kitokios nei dabar, – prisimena devyniasdešimtmetė kėdainietė Vincė. – Buvo paprastos, tikros lietuviškos Kūčios, dabar jau nebe Kūčios: anksčiau būdavo pasninkas, Kūčių dieną tėvai visai neduodavo valgyti, o vakare susėdę prie stalo valgydavome įvairius patiekalus. Gamindavome iš to, ką turime namie, nieko nepirkdavome.“ Kartu su Vince nusprendėme, kad sukurti […]Skaityti daugiau
Jorūnė LIUTKIENĖ Etnokultūrines tradicijas ir vertybes diegianti ir gamtą mylinti vaikų lopšelio-darželio ,,Puriena“ bendruomenė savo rankomis sukūrė vaikams įkvepiančią žiemos pasaką. Aktualias tendencijas atspindinčią idėją subrandino pats kolektyvas. Tvarumo idėja neaplenkė ir vaikų lopšelio-darželio ,,Puriena“. Idėja gimė Etno komandos narėms, kai buvo ieškoma visą bendruomenę įtraukiančio sprendimo ir natūraliai su mūsų tradicijomis bei tautiniu paveldu […]Skaityti daugiau
Dimitrijus KUPRIJANOVAS Kėdainių rajono Krakių seniūnijos Meironiškių kaime vyko rudens darbų pabaigtuvės – Mykolinių šventė, kurios metu netrūko nei gardžių bulvinių patiekalų, nei smagių armonikos garsų, nei skambių dainų, nei edukacijų ir linksmybių. Pabaigtuvės Baigiamajame projekto „Rudens darbų pabaigtuvės – Mykolinės“ renginyje – „Mykolinių kapelmošiaus“ šventėje pristatytos kaimo tradicijos, surengtos edukacijos, koncertas, apdovanotos šeimininkių varžytuvių […]Skaityti daugiau
Jorūnė LIUTKIENĖ 2021 metais Gudžiūnų kapinaitėse atstatytas Vytauto Didžiojo kryžius, kuris buvo pastatytas dar 1930 metais minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines. Naująjį kryžių išdrožė tautodailininkas Genrikas Galvanauskas, per didžiuosius švč. Mergelės Marijos gimimo atlaidus pašventino kunigas klebonas Emilis Jotkus. Pinigus kryžiaus atstatymui paaukojo patys gudžiūniškiai. Kai įsibėgėjo lėšų Gudžiūnų kryžiui rinkimas ir jau buvo […]Skaityti daugiau
Dimitrijus KUPRIJANOVAS Į Kėdainių rajono Sirutiškio kaimą sugrįžo gandrų palydėtuvių šventė. Sirutiškiečiai bei svečiai iš visos Lietuvos 13-ąjį kartą susirinko išlydėti gandrų bei pagerbti tolerantiškiausių kaimynų, pasveikinti kaime gimusių mažylių, pabendrauti, pasiklausyti koncerto. Ekologiniame botaniniame skvere Šventės dalyviai į Sirutiškio ekologinį-botaninį skverą susirinko ne tik išlydėti gandrų į Afriką, bet ir drauge pasibūti, pasilinksminti, pasivaišinti. […]Skaityti daugiau
Dimitrijus KUPRIJANOVAS Kėdainių ir Panevėžio sandūroje esančiame Truskavos krašte šimtus metų gilios Šv. Petro ir Povilo atlaidų tradicijos bei kasmet išskirtinė Petrinių šventė. Šiemet ši šventė buvo skirta motinai Žemei, mat šįmet Truskavos žemės ūkio bendrovė bei žemės ūkio bendrovė „Vermena“ minėjo savo veiklos trisdešimtmetį. O kaip geram minėjime, čia netrūko nei vaišių, nei dainų […]Skaityti daugiau
Dimitrijus KUPRIJANOVAS Prie Akademijos tvenkinio Kėdainių rajone rinkosi ne tik Dotnuvos seniūnijos gyventojai, bet ir svečiai iš viso rajono. Čia jau penkioliktąjį kartą vyko labai laukiama ir visų mylima šienpjovių šventė, kurioje šiemet dalgius surėmė devyni šienpjoviai. Devyni dalyviai Vainotiškių bendruomenės ir Akademijos kultūros centro dar 2008 metais atgaivinta sena šienavimo dalgiu tradicija penkioliktąjį kartą […]Skaityti daugiau
Dimitrijus KUPRIJANOVAS Ir mieste, ir kaimuose nuaidėjo Joninių šventės. Šį kartą nusprendžiau apsilankyti labai atokiame ir tolimame Devynduonių kaime bei pasižvalgyti, kaip švenčia šio kaimelio žmonės. Ir paaiškėjo, kad šventės čia kuklios, tačiau žmonės švenčia iš širdies, jiems svarbiausia pabendrauti su kaimynais, apsikabinti, pasveikinti, pabūti kartu. Bendruomenės namuose Jonines devynduoniškiai šventė ne lauke, ne prie […]Skaityti daugiau
Džestina BORODINAITĖ Penktą kartą Kėdainiuose organizuojamo tradicijas ir dabartį jungiančio kultūros festivalio „PapArtis“ organizatoriai – Kėdainių kultūros centras – šiemet ir vėl kviečia Jonines švęsti ir paslaptingiausią metų naktį pasitikti kartu. Nebus pamirštos tradicijos Birželio 23 dieną nuo 19.00 valandos Kėdainių miesto parke skambės lietuvių liaudies ir šiuolaikiško folkloro dainos, suksis tradiciniai liaudies rateliai, nebus […]Skaityti daugiau
Džestina BORODINAITĖ Sekmadienį Paberžėje vyko jau ketvirtą dešimtį skaičiuojanti tradicinė Sekminių šventė, kurioje, be folkloro kolektyvų sambūrio, buvo kepama tradicinė kiaušinienė iš 600 kiaušinių, prisiminti šios šventės papročiai ir tradicijos, vyko šokiai, žaidimai bei rateliai. Nors renginys tradicinis, bet kasmet jis vis kitoks, suburiantis gausų būrį krašto gyventojų bei svečių, norinčių praturtinti savo dvasią. Pramogų […]Skaityti daugiau
Jorūnė LIUTKIENĖ, Dimitrijus KUPRIJANOVAS Per rajono miestelius nuvilnijo kultūros centrų organizuotos tradicinės Šeimų šventės. Paskutinė vyko šeštadienį – Meironiškiuose. Jaukiai, linksmai, draugiškai ir gausiai į Šeimos šventes būrėsi žmonės mažuose miesteliuose: Labūnavoje, Miegėnuose, Meironiškiuose, Nociūnuose, Pagiriuose, Pelėdnagiuose, Sirutiškyje, Šėtoje. Vienos iš jų turi gilias tradicijas, kitos dar kuriasi. Vienur klausomasi koncertų. Pasirodo profesionalūs atlikėjai, vietos […]Skaityti daugiau
Rasa JAKUBAUSKIENĖ Po to, kai 1905 metais mirė jos mama, amerikietė Anna Jarvis nusprendė skirti dieną savo ir visoms kitoms mamoms pagerbti. Po trejų metų, 1908-aisiais gegužės 10-ąją, Andrewso metodistų episkopalinėje bažnyčioje ji surengė atminimo ceremoniją. Tai buvo pirmoji oficialiai paminėta Motinos diena. Nors nacionalinis Motinos dienos paskelbimas tenkino A. Jarvis, tačiau ji visada tikėjo, […]Skaityti daugiau
Rasa JAKUBAUSKIENĖ Praėjus šiemet ne tokioms linksmoms ir triukšmingoms Užgavėnėms, įžengėme į ramybės ir susikaupimo laiką – gavėnią. Senovėje šis laikotarpis, kaip ir adventas, buvo ypatingi, turėjo savo papročių, dainų, galbūt net šiek tiek mistikos. Ne veltui paminėjau ir adventą. Įdomu, kuo šie du laikotarpiai – gavėnia ir adventas – skiriasi ir kuo jie yra […]Skaityti daugiau
Dovydas PASLAUSKAS Kiekvienais metais mūsų šalyje vis labiau populiarėja vakarietiška tradicija minėti Heloviną – šventę, per kurią persirengiama įvairiais kostiumais ir vaikščiojama nuo durų prie durų, prašant saldumynų arba grasinant iškrėsti kokį nors pokštą. Šią šventę daugiau mini vaikai, jaunimas, o štai vyresni jos nesureikšmina: kam minėti šią šventę, atkeliavusią iš tolimosios Amerikos, kai čia, […]Skaityti daugiau
Žinomų kėdainiečių mintys ir prisiminimai apie Kūčias bei Kalėdas Rasa JAKUBAUSKIENĖ Susikaupimas ir ramybė, meilė ir šiluma, namų jaukumas ir brangių žmonių artumas kasmet gruodžio pabaigoje aplanko mus ir mūsų namus. Vaikai laukia dovanų, suaugusieji ieško nusiraminimo buvime su savimi bei pačiais artimiausiais. Senosios tradicijos dažnuose namuose jau eina užmarštin, tačiau viena iš jų, buvimas […]Skaityti daugiau
Jorūnė LIUTKIENĖ Kūčių ir Kalėdų tradicijos net kunkuliuoja susidurdamos su naujais požiūriais, vertybiniais išbandymais. Ne visus įkvepia senosios tradicijos. Kuo labiau žiūrime į kitas šalis, tuo didesnė pagunda švęsti ne taip, kaip mes, o taip, kaip jie. Į namus vienas po kito įslenka tradicijų laužytojai. Vaikai protestuoja prieš silkę ir žuvį, Kūčių vakarą reikalauja mėsos […]Skaityti daugiau
Eglė KUKTIENĖ Gruodžio pabaiga – tikras švenčių maratonas. Ir šv. Kalėdos, ir Naujųjų metų išvakarės. O kur dar dovanos ir vaišėmis nukrauti stalai… Tačiau kad ir kaip sunku būtų nepasiduoti greitam gyvenimo tempui, žmonės raginami nepamiršti rimties, tikrosios švenčių prasmės bei puoselėti senąsias tradicijas. O tiesa tokia – nors šv. Kalėdos yra krikščioniška šventė, visgi […]Skaityti daugiau
Dimitrijus KUPRIJANOVAS Apie stebuklingą raugintų kopūstų naudą žinoma nuo seno. Dabar yra pats metas pasirūpinti savo imunitetu, o vienas iš produktų, galintis padėti tai padaryti, yra būtent rauginti kopūstai. Ypatingai skanių raugintų kopūstų Kėdainių rajone galima įsigyti pas Krakių seniūnijos Milvydų kaime gyvenančius smulkius ūkininkus Joną ir Angelę Jagminus. Kalbos apie kopūstų skonį jau sklinda ir už […]Skaityti daugiau
Adventas Lietuvoje yra susikaupimo, ramybės ir apsivalymo laikotarpis, kuomet žmonės ruošiasi didžiausiai metų pabaigos šventei – Kalėdoms. Advento metu pagal senąsias lietuvių tradicijas yra priimta susilaikyti nuo mėsos ir pieno produktų, pasninkaujama. Pasninkas – tarsi natūralus organizmo valymas, tad vis daugiau ekspertų rekomenduoja įsiklausyti į protėvių išmintį ir Advento laikotarpį skirti organizmo valymui nuo toksinų. […]Skaityti daugiau
Dimitrijus KUPRIJANOVAS Darbštūs, kūrybingi, draugiški ir išradingi tolimojo Kėdainių rajono Krakių seniūnijos Meironiškių kaimo gyventojai po rudens darbų susirinko švęsti, ir šventė ne vieną ir ne dvi dienas, o visą savaitę. Šventė ir vaikai, ir tėvai, ir kaimo senoliai. Veiklų netrūko niekam, o tai rodo, kad ir mažame miestelyje yra žmonių, kurie rūpinasi krašto kultūra […]Skaityti daugiau
© 2020, rinkosaikste.lt. Visos teisės saugomos.