Ramu, kai žmonėms gera čia dirbti

 Ramu, kai žmonėms gera čia dirbti

Atsakingos pareigos darbe, studijos, gausi šeima, karantino metu dar ir mokytojos bei auklėtojos vaidmuo ne vieną iš mūsų, kad ir darbščiausią bitelę, išmuštų iš vėžių. Tačiau tai negalioja „Vikonda grupės“ personalo vadovei Linai Šetkuvienei. Ji įsitikinusi – jei nebūtų kurios nors iš išvardintų veiklų, vis tiek ieškotų, kaip save išreikšti, kuo užsiimti, kad pavyktų konstruktyviai išeikvoti susikaupusią energiją.

Šiame pokalbyje rasite visko – nuo darbo, šeimos rūpesčių iki laisvalaikio motokroso trasoje. Ne kiekviena iš mūsų yra apdovanota tokia stiprybe ir veiklumu, motinišku švelnumu, po kuriuo slepiasi ekstremalių pojūčių ištroškusi siela.

Darbo pokalbyje ragina būti nuoširdžiais

Stebint ir klausantis tokio veiklaus ir disciplinuoto žmogaus, kyla mintis, jog visų pirma jis turėtų būti labai reiklus sau, nes kitu atveju rezultatas nebūtų toks, koks yra šiuo metu, t.y. gausi šeima,  atsakingos pareigos didelėje įmonių grupėje, tęsiamos studijos. Tačiau Lina, paklausta, ar ji lygiai tokia pat reikli ir komandai, kurioje dirba, teigia:

„Labai sunku pačiai save vertinti, niekada apie tai nesusimąsčiau. Paliksiu tiesiog kolegoms ir vadovams tai padaryti, – kuklinosi pašnekovė. – Džiaugiuosi, kad tarp darbuotojų, su kuriais aš dirbu, nėra aktyvios kaitos. Mane tai ramina, smagu, kad žmonėms gera čia dirbti.“

Lina su kolegomis „Vikonda grupės“ 30-mečio šventėje.Geros atmosferos darbe pojūtį L. Šetkuvienė stengiasi perduoti ir būsimiems „Vikonda grupės“ darbuotojams. Todėl su kiekvienu kandidatu ji stengiasi užmegzti šiltą, draugišką, kolegišką santykį.

„Suprantama, kad kandidatai, atėję į darbo pokalbį, jaudinasi. Todėl įtampai pašalinti, paprašau papasakoti apie save. Jei ir tai nepadeda, bandau pajuokauti ir tai dažniausiai suveikia. Geriausia, kai žmonės pokalbio metu būna kuo atviresni, nuoširdesni“, – sako Lina.

Svarbiausia – vidinė motyvacija

Pašnekovė atskleidžia, jog priimant žmogų į darbą, ji daugiau dėmesio kreipia į asmenines savybes.

„Aišku, labai svarbios ir profesinės kompetencijos. Tačiau mūsų kompanijoje asmeninės savybės – šeimyniškumas, atsakingumas, veržlumas, vidinė motyvacija – yra labai reikšmingos. Jos parodo, ar darbuotojas nori augti, mokytis, prisitaikyti, išklausyti, – aiškino L. Šetkuvienė. –

Pastangas pastebime ir motyvuojame. Visada skatinu ir ugdau darbuotojus ateiti pas mane ne tik su problemomis, bet ir su pasiūlymais, kaip tas problemas jie galvoja išspręsti. Tokiu būdu kartu randame tinkamiausią sprendimą.“

Linos teigimu, organizacijoje stengiamasi, kad vadovų rankomis būtų sudarytos puikios sąlygos darbuotojams kurti, bendradarbiauti, ugdyti kolegiškumą.

„Dažnai man prireikia tokių kompetencijų, kurios nebūtinai asocijuojasi su personalo specialisto darbu. Personalo vadovo pareigos tokios, kurios leidžia kurti daugybę vaidmenų, svarbiausia – pasirinkti tinkamiausią.

Kadangi darbuotojai dėl problemų pirmiausia kreipiasi į mane, stengiuosi visuomet išklausyti, išgirsti, įkvėpti, paskatinti pokyčiams, bet, žinoma, išlaikau pagarbą darbuotojui. Geras vadovas turi įkvėpti darbuotojus sužinoti, išmokti ir padaryti daugiau, – kasdienio darbo detales atskleidžia personalo vadovė. – Patinka kartais problemą iškelti ir ją palieku spręsti komandai. Toks problemų sprendimo būdas skatina darbuotojus pasitikėti vienas kitu, taip pasiekiama puikių rezultatų.

Manau, svarbus yra žmogiškų santykių su darbuotojais išlaikymas, dėmesys jo problemoms, parama kritiniu momentu, grįžtamasis ryšys. Šiandien geras darbuotojas organizacijoje turi būti prilyginamas klientui, kurį privalu išlaikyti, saugoti ir branginti.“

Problemas sprendžia komandoje

Lina neslepia, jog nuolat spręsti problemas darbe nėra lengva, tačiau tai skatina tobulėti ir motyvuoja nepasiduoti.

„Be abejo, iššūkių asmeniniame gyvenime taip pat netrūksta, todėl džiaugiuosi, kad kelias į darbą ir iš jo užtrunka apie pusvalandį – per tą laiką persiorientuoju iš namų režimo į darbinį ir atvirkščiai. Darbo reikalus stengiuosi palikti darbe ir namo grįžti jau kaip mama, žmona, namų šeimininkė“, – nuoširdžiai mintimis dalijasi moteris.

Tačiau, pasak Linos, jai darbe labiausiai patinka, kad nė vienas darbuotojas, kokias pareigas jis beužimtų, nėra paliekamas bėdoje.

„Vikonda grupėje“ mane tas ir žavi, kad viską mes sprendžiame šeimyniškai, komandoje ir niekas nėra paliekamas vienas su savo užduotimis. Čia kiekvienam vadovui drąsiai galiu išsakyti savo nuomonę, visada esu išklausoma ir tai mane skatina toliau tobulėti, dirbti. Visai nėra baimės vadovų atžvilgiu, jaučiuosi lyg bendraučiau su kolegomis. Mūsų komanda labai stipri, darni. Tai, manau, priklauso nuo profesionalių vadovų“, – džiaugiasi įmonės personalo vadovė.

Tiesa, ji atvira – tokia gera atmosfera darbe sklandė ne visada:

„Prieš daugiau nei metus, kai atėjau dirbti į „Vikonda grupę“, kolektyve trūko bendruomeniškumo, darnos. Todėl siekiau, kad visi darbuotojai išmoktų dirbti komandoje. Kartu įgyvendinome ne vieną bendrą šventę, žygį, bendrus pietus, edukacines veiklas ir diskusijas. Šiandien esami ir nauji darbuotojai džiaugiasi galėdami realizuoti save šioje organizacijoje, kurioje jaučiasi gerai kiekvienas, nes yra: išgirstas kai reikia, išklausoma nuomonė ir idėjos, kurių, beje, mes visada laukiame, visada randame problemoms sprendimus, nes jų ieškome visi kartu… Dominuoja laisvė kūrybiškumui. Mūsų organizacija puiki terpė augti ir užaugti puikiais specialistais. Turime tokių pavyzdžių nemažai.“

Darbuotojo išėjimas – nemaloniausia darbo dalis

Kaip sudėtingiausią savo darbo dalį personalo vadovė įvardija atsisveikinimą su darbuotoju.

„Juo labiau kai tas žmogus pats priima sprendimą išeiti iš kolektyvo. Teko nutraukti darbo santykius su tokiais darbuotojais, kurių darbas buvo sklandus, puikiai pritapęs kolektyve, bet jie tiesiog priėmė sprendimą palikti komandą“, – apgailestavo moteris.

Nors ji teigia suprantanti, kad darbuotojai išeina ne dėl kilusių kokių nors nesklandumų, o galbūt noro save išbandyti kitoje aplinkoje ar versle, tačiau tokiais atvejais L. Šetkuvienei vis tiek sunku atsiriboti nuo asmeniškumų:

„Taip, tokie dalykai kažkiek skaudina, kad galbūt nebuvo manimi pasitikėta, kad darbuotojas neatėjo pasikalbėti, išsakyti savo finansinių ar kitokių lūkesčių, kad neužsiminė apie svarstymą palikti įmonę. Galbūt, pasikalbėję ir aptarę visus darbuotojui rūpimus klausimus, kartu būtume radę išeitį ir užkirtę kelią tokiems sprendimams.“

Jautri reakcija į kiekvieno darbuotojo išėjimą ir prisirišimą parodo L. Šetkuvienės šeimyniškumą ir siekį, kad visi darbuotojai jaustųsi kuo geriau.

„Savo kelią personalo vadovės link pradėjau nuo buhalterės-vadybininkės, paskui tapau personalo vadybininke, projektų vadove, o vėliau, kadangi turėjau tikslą tapti personalo vadove, tokią galimybę man suteikė „Vikonda grupė“.

Esu šeimos žmogus. Darbe irgi stengiuosi būti, kaip sakau, mama savo vaikams, – juokiasi pašnekovė. – Nors tenka tikrai daugybę įvairių vaidmenų atlikti – mamos, draugės, kolegės, vadovės – pasirenku pagal situaciją. Jei siekčiau vien tik karjeros, būčiau kitoks žmogus. Manau, dabar esu savo rogėse ir jaučiuosi gerai.“

Vaikus pratina prie darbų

Ryški, energinga, visada spinduliuojanti gerą emociją Lina pati pripažįsta, kad energijos jai niekuomet netrūksta. O tokį savo būdą sieja su aktyvia vaikyste.

„Tikriausiai turėčiau pripažinti, kad esu veikli moteris. Tą patvirtina mano šeimos nariai, artimieji ir kiti aplinkiniai. Kiek save pamenu, nuo vaikystės buvau tokia, nes Paliūnų kaime prie Veisiejų teko dirbti visus ūkio darbus – daržai, šienai, gyvuliai, – prisimena moteris. – Su broliu visą vasarą dirbdavome taip, kad tik vakare galėdavome pasimaudyti ežere po sunkių darbų. Kai tuo tarpu mūsų draugai nuolat leisdavo laisvalaikį prie ežero.

Lyginant mano ir mano vaikų vaikystę, jie tikrai turi ją nerūpestingą – mes daugiau dirbome, turėjome daugiau atsakomybių nei teisių. Dabar viskas yra atvirkščiai.“

Moteris neslepia, kad tokios vasaros jai, kaip vaikui, nebuvo labai mielos. Tačiau laikui bėgant suprato, jog visa tai buvo tik į naudą.

„Man buvo sunku suprasti, kodėl aš turėčiau tiek darbų dirbti, padėti seneliams, tėvams, bet, kai užaugau, supratau, kad visa tai buvo naudinga, nes tai mane ruošė gyvenimui. Stengiuosi dabar ir savo vaikus pratinti prie darbų, – sako pašnekovė. – Mes taip pat turime namą, kiemą, todėl prašau, kad nupjautų žolę, malkas paskaldytų ar kambarius padėtų susitvarkyti.“

Tiesa, L. Šetkuvienė pastebi, jog kai kurie šiuolaikiniai vaikai labai mėgsta pabrėžti savo teises, bet ne pareigas, o pagalba tėvams suprantama kitaip nei anksčiau.

„Tėvams, mokytojams, vyresniems žmonėms jausdavome pagarbą. Dabar dažnas vaikas to nebejaučia. Jaunimas tampa drąsesnis – drąsiai gali pasakyti savo nuomonę mokytojui, tėvams ar seneliams, – stebisi moteris. – Iš savo vaikų taip pat girdžiu priekaištų, kodėl aš turiu daryti, o mano draugai nedaro, kodėl jie sėdi prie kompiuterio, žaidžia.

Bet mes su vyru stengiamės pratinti prie darbų, įtraukti vaikus į visus namų ruošus darbus. Visą laiką sakome, kad pirmiausia darbai, o paskui pramogos.“

Tris vaikus – du paauglius berniukus (11 ir 14 metų) bei trejų dukrytę – auginanti Lina sutinka, kad sunku ugdyti, auklėti atžalas, kai dažnai aplinkoje rodomas ne visai tinkamas pavyzdys.

„Nors yra sakoma, kad kokį pavyzdį rodysi savo vaikams, tokie jie ir bus, bet aš su tuo nesutikčiau, nes pati stengiuosi parodyti visus įgūdžius, kuriuos perėmiau iš savo šeimos. Tikrai buvau auklėjama neprastai, bet matau, kad mano vaikai daugiau pavyzdį ima iš tų savo draugų, kurie gyvena pasiturinčiai ir nerūpestingai. Manau, vaikams reikia labai gerai išaiškinti, kas yra ir kokią įtaką jų gyvenimui daro materialiniai dalykai, o kokią – santykiai su tėvais, šeimos nariais.“

Svajojo apie dukrytę

Spontaniškumo ir netikėtumų L. Šetkuvienės gyvenime tikrai netrūksta. Net ir planuojant atsakingus gyvenimo žingsnius jų pasitaiko.

„Kalbant trumpai, mūsų šeimos istorija prasidėjo labai įdomiai ir kiek neįprastai. Mes su vyru susituokėme gal po mėnesio pažinties ir praėjusių metų gruodžio 31-ąją, jau šventėme 15 metų jubiliejų“, – šypsosi moteris.

Paklausta, ar gausi šeima buvo planuota, ar tiesiog taip susiklostė, pašnekovė sako:

„Neilgai trukus po vestuvių, gimė pirmasis sūnus, po trejų metų – antrasis. Mes su vyru ir planavome du vaikus. Bet visada labai norėjau, svajojau apie dukrytę. Būdavo net iki ašarų susijaudindavau, kai pamatydavau pas kažką mergaitę, jausdavau tarsi kažkokį ilgesį, kaip norėjau turėti dukrą, ją myluoti, apkabinti, nes labai norėjosi daugiau mergaitiško švelnumo.

Po kurio laiko vėl pasijutau nėščia ir sulaukėme dukrytės. Kaip aš sakau, čia turbūt Dievas manęs pagailėjo.“

Šeima, anot moters, labai džiaugiasi visų gyvenimą pakeitusiu stebuklu. Gimus sesei, broliai tapo švelnesni, rūpestingesni.

„Kai jiems sakau, kad, kai sesė užaugs ir manęs nebebus, bus jums vietoj mamos. Jie dažnai patys apie tai susimąsto. Iš brolių pusės nėra jokio pavydo, kad sesė sulaukia daugiau dėmesio.

Vyresnysis paima ją netgi iš darželio ar, jeigu pabaru mažąją už kokią nors išdaigą, ji tuojau pat bėga pas brolius, kad užstotų, – juokiasi laiminga mama. – Nors mes ją ir taip visi lepinam. Kaip aš sakau, ji mūsų šeimos angeliukas, kuris aprūpina visus savo šiluma, meile.“

[quote author=“L. Šetkuvienė“]Manau, svarbus yra žmogiškų santykių su darbuotojais išlaikymas, dėmesys jo problemoms, parama kritiniu momentu, grįžtamasis ryšys. Šiandien geras darbuotojas organizacijoje turi būti prilyginamas klientui, kurį privalu išlaikyti, saugoti ir branginti.[/quote]

Daugiausia džiaugsmo teikia šeima

Be laimingos mamos, žmonos, atsakingos darbuotojos, L. Šetkuvienė šiuo metu dar yra ir studentė, studijuojanti profesijos edukologiją. Paprašyta paaiškinti, kokia tai profesija, ji nusišypso:

„Visi klausia, kas tai yra. Tai – daugiau su ugdymu, švietimo sritimi susiję mokslai. Esu baigusi Alytaus verslo kolegiją ir ieškojau išlyginamųjų studijų, kad galėčiau įgyti aukštesnę kvalifikaciją. Norėjau, kad tai būtų Kaune. Tokią galimybę pasiūlė Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kartu gaunant ir magistrantūros laipsnį.

Prieš pradedant studijas, pasidomėjau, kokie bus dėstomi dalykai – psichologija, filosofija, suaugusiųjų ugdymas ir kt. Visa tai labai susiję su mano tiesioginiu darbu. Mokytis nusprendžiau dar ir dėl to, kad vis daugiau kalbama, jog mokytis reikia visą gyvenimą. Tą sakau ir darbuotojams.“
Nors sakoma, kad moterys ant savo pečių gali panešti daug atsakomybių ir darbų, vis tik atlaikyti tokį tempą ir krūvį sugebėtų ne kiekviena. Todėl natūraliai kyla klausimas: ar neperdegsite?

„Nemanau, kad aš perdegsiu, nes tą energiją, kuri manyje yra, kaip tik ir išlieju ten, kur reikia, tikslingai. Jeigu aš neturėčiau visų šitų dalykų, vis tiek turbūt ieškočiau, kur galėčiau save realizuoti, išpildyti“, – sako veikli moteris.

Ir taip pat prideda:

„Šiame įtemptame ir kartais sudėtingame gyvenime, man daugiausia džiaugsmo teikia šeima. Ji yra pagrindinis mano variklis, dėl ko aš visa tai darau. Ar darbas, ar mokslai vis tiek yra tam tikra investicija į šeimą, nes atsiranda kritinio mąstymo įprotis, nuo to keičiasi ir mano pačios mąstymas, tam tikrų dalykų supratimas, požiūris į vaikų auklėjimą.

Studijos man padeda susivokti. Dar prieš stojant į profesijos edukologiją gyvenau su visiškai kitokiomis vertybėmis, bet filosofijos paskaitos man davė pagrindą ilgalaikių vertybių pasaulyje. Supratau, kad labiau noriu „būti“ nei „turėti“.

Tvarkosi pati

Jei dabar skaitydami galvojate, jog Linai tvarkytis buityje padeda auklės ar šeimininkės, klystate. Jie su vyru visus darbus atlieka patys. Tačiau bent jau moralinės paramos ir pagalbos ji teigia sulaukianti ne tik iš vyro, bet ir iš savo mamos.

„Ji gyvena Dzūkijoje, todėl dažniausiai bendraujame telefonu. Mama yra pedagogė, moka mane nuraminti ir paskatinti eiti pirmyn. Vyro tėvai gyvena visai netoli mūsų, bet jau antras karantinas mums neleidžia fiziškai artimai bendrauti.

Anksčiau dar jie pasiimdavo vaikus, po darbo nereikėdavo labai skubėti grįžti namo, galėdavau į parduotuvę užbėgti, šiek tiek vėliau grįžti, bet paskutiniu metu ilgą laiką jau viskuo turime rūpintis tik dviese, – kasdieniais rūpesčiais dalijasi pašnekovė. – Vyras taip pat labai užimtas žmogus, bet, kiek turi laisvo laiko, rūpinasi namais, vaikais, šeimos gerove. Mylime ir be galo vertiname vienas kitą.“

Į mano repliką, kad yra tikrai labai stipri ir veikli moteris, L. Šetkuvienė juokdamasi atsakė:

„Nežinau, kas tai lemia – ar asmeninės savybės, ar tai, jog pagal horoskopą esu Avinas, o pagal kinų kalendorių Gaidys, – ir vyras net kartais juokiasi, kad tokia esu. Iš tiesų taip ir yra – visur turiu bėgti, skubėti, daryti kažką, jeigu nejuda, tai pajudinti, jeigu nepadaro, pati pasidarau.“

Po darbų – į motokroso trasą

Laisvalaikį, kaip ir visą kitą laiką, Lina dažniausiai leidžia su šeima.

„Mėgstame visi kartu pakeliauti po Lietuvą, turime Palangoje bendrą šeimos būstą, ten dažnai nuvažiuojame. Kai gyveni kaimiškoje vietovėje, tų veiklų visada yra. Galų gale kieme su vaikais gali kažką nuveikti, pirtį mėgstame pasikūrenti, papramogauti, stalo žaidimus pažaisti. Pati propaguoju sveiką gyvenseną, mėgstu sportuoti, – apie poilsį po darbų pasakoja moteris. – Mūsų vaikinukai taip pat labai aktyvūs.

Todėl esame nusipirkę krosinius motociklus. Mėgstame nuvažiuoti į trasą, pasivažinėti. O kai pasiskolinusi sūnaus motociklą noriu pasivažinėti, jie iš manęs kartais pasijuokia, jei ne taip pavažiuoju. Ne problema man ir motociklu važiuoti ir, jei reikia, fūrą pavairuoti.“

„Jumyse puikiai dera švelnumas, moteriškumas ir ekstremalumas, nutrūktgalviškumas…“ – pastebiu.

„Man dažnai ir kolegės darbe sako, kad kaip aš viską taip sugebu. Jeigu ko nors reikia, ko nemoku, išmokstu ir mėgstu pasidaryti pati“, – juokiasi energijos nestokojanti moteris.

Tai patvirtina ir „Vikonda grupės“ personalo direktorė bei Linos vadovė Alina Leonavičienė.

„Lina tikrai kaip vaikščiojantis minčių generatorius – jei reikia kokios minties, idėjos, tai visi kreipiamės į Liną. Ji minčių kiekvienai progai ir kaip jas įgyvendinti tikrai turi daug. Jeigu nori, ji visada randa įvairiausių kūrybiškų veiklų“, – sako A. Leonavičienė.

Apibendrindama mūsų turiningą pokalbį Lina Šetkuvienė pastebi, jog verslas turėtų būti ne tik pinigų uždirbimo, bet ir teigiamų išgyvenimų erdvė, atitinkanti verslininko asmenybės tipą. Ir pacitavo profesoriaus, kuris jai dėstė VDU, dr. (HP) Sigito Daukilo žodžius:

„Pasitelkite savo protą, širdį, išteklius, teisingai suvokite žmogaus raidos dėsningumą. Nepamirškite, jog gyvenime ir versle „mes“ kategorija yra svarbesnė negu „aš“, – to linkėjo mums profesorius.“ Būtent šia išmintimi tiek darbe, tiek ir asmeniniame gyvenime vadovaujasi „Vikonda grupės“ personalo vadovė.

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video