Arnetų name – mamos ir dukters paroda
Tradicinių amatų centre Arnetų name veikia tradicinių amatų meistrės, tautodailininkės Loretos Steponavičienės ir jos dukros Lauros Steponavičiūtės kūrybinių darbų paroda. Ekspozicijoje – margaspalvės vytinės ir pintinės juostos, tapyti paveikslai, gobelenai, staltiesėlės ir kitokie audimo darbai.
Perduoda kitiems
Loreta gimė Pasvalio rajone, Krinčino seniūnijoje, Užusienio kaime. Tautodailininkė teigia, jog jos gyvenimo kelyje svarbų vaidmenį atliko artimų žmonių puoselėjami tradiciniai amatai, todėl ne veltui šiandien liaudišką meną vertina ir ji pati, o svarbiausia, jog turimą patirtį ir žinias Loreta stengiasi perduoti ir kitiems.
Patirtis iš artimųjų rato
„Daug laiko praleidau gyvendama tarp linų, mane nuolat supo ūkis, staklės. Prisiminimuose išlikę močiutės rankdarbiai, mamos siuvinėti darbai, krikšto motinėlės audiniai.
Visoms mūsų šeimos moterims lietuvių liaudies amatai buvo kasdienybė. Ne veltui šios vertybės, kuriomis domėjosi man artimi žmonės, ilgainiui tapo ir mano potraukiu, lydinčiu mane iki šių dienų.
Neslėpsiu, noriu, kad tos tradicijos ir vertybės nenutrūktų, norisi liaudišką meną kaskart lytėti ne tik pačiai, bet ir turima patirtimi dalytis su kitais.
Nors anksčiau buvau linkusi prieštarauti močiutei, kuri liepė iš skuduriukų nerti kilimus, gaminti buičiai taip reikalingus skiautinius ar karpinius, bet laikas padarė savo, jis atvedė mane į tokį kelią, kuriame aš ir vėl galiu prisiliesti prie senųjų amatų, kas šiandien man yra labai svarbu ir mylima“, – pabrėžia Loreta.
Kuria pasitelkdama tradicijas
Su juostomis Loreta draugauja nei daug, nei mažai – apie 20 metų.
„Patys pirmieji mano darbai, leidę prisiliesti prie senųjų amatų, buvo nėrimo darbai, tais laikais dar mediniu vąšeliu neriami. Vėliau teko išbandyti gobeleno, aplikacijos kūrimo techniką, tapybą. Tačiau kad ir ką bekurčiau, visada stengiuosi kurti pasitelkdama tradicijas ir senąsias vertybes“, – sako Loreta.
Tapo kasdienybe
Kone pirmoji Loretos mokinukė – dukra Laura. Mergaitė nuo pat mažų dienų domėjosi menais, rankdarbiais, būdama šešerių pradėjo pinti juosteles ir su mama dalyvauti įvairiuose renginiuose.
Senųjų liaudies amatų demonstravimas Laurai tapo kasdienybe. Pindama juostas ji, kaip ir jos mama, laikosi tam tikros technikos, bet spalvas ir ornamentus pasirenka pati. Nors kartais mamos norai skiriasi nuo dukros, bet galiausiai abi prieina ir atranda vieningą sprendimą.
Prasidėjo nuo mamos
Suskaičiuoti, kiek juostų mergaitė jau spėjo nuvyti – sunku, tačiau jų skaičius, anot Loretos, tikrai nemažas.
„O viskas prasidėjo nuo mamos. Pirmiausia mėgau stebėti, ką ji daro, tada pabandžiau ir pati. Pradžioje ėmiausi pinti paprastas juosteles, vėliau perėjau prie juostų, kurios reikalavo daugiau įdirbio, tačiau tai manęs neapribojo.
Atradau laiko ir tapybai. Kalbant apie tai, man labiausiai patinka piešti tai, kas spalvota, marga. Jau ilgą laiką esu linkusi tapyti mėgstamų animacinių filmukų epizodus ar jų personažus audimui ir kitokiems menams.
Ilgainiui mane sudomino ir audimas, kurio pamokė mokytoja Milda, tačiau išskirti, kas labiau prie širdies: pynimas, tapyba ar audimas – sunku, visi minėti dalykai mane traukia vienodai“ , – sako Laura.
Pranoko mamą
„Laura puikiai įvaldžiusi visas tris pintinių juostų pynimo technikas. Sunku pripažinti, bet man kaskart reikia vis labiau pasistengti, kad su dukrele eičiau koja kojon. Tačiau labai džiaugiuosi, kad Laura šioje srityje mane pranoko“, – prisipažįsta Loreta.
Kuria dekoracijas
Šiuo metu Laura kuria dekoracijas savo kambariui. Mergaitė tikina, jog tai didžiausias džiaugsmas jos sielai. Mamos ir dukters paroda veiks iki lapkričio 2 dienos.
1992 metais Loreta baigė studijas Kauno technologijos technikume.
Nuo 1995 metų tautodailininkė priklauso Kėdainių krašto dailės draugijai. Kartu su Kėdainių krašto dailės draugijos nariais pristatydama pintines ir vytines juostas ji dalyvauja įvairiose organizuojamuose pleneruose, parodose: Kėdainiuose, Kupiškyje, Marijampolėje ir Vilniuje.
2006 metais baigė suaugusiųjų dailės studijas Kėdainių dailės mokykloje.
2012 metais Kauno kolegijoje įsigijo socialinio pedagogo specialybę.
2014 metais Loreta dalyvavo tarptautiniame projekte „Virtuali praeitis – ateitis muziejų ekspozicijų pagrindas“.
Nuo 2015 metų ji dirba amatininke Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centre Arnetų name, veda edukacijas vaikams ir suaugusiems pagal Neformalaus vaikų švietimo programą „Tautinės juostos“, kurios metu moko pintinių ir vytinių juostų amato.
2015 metais Lietuvos žemės ūkio ministerijoje Loreta gavo Tradicinių amatų meistro pažymėjimą „Audimas“.
2016–2020 metais gabiausi meistrės paruošti mokiniai dalyvavo Lietuvos liaudies dailės konkurse „Sidabro vainikėlis“.
2018–2019 metais Loreta prisijungė prie projekto „Archeologiniai drabužiai. Rytų Lietuva“, kurio metu Aukštaitijos nacionalinio parko Bitininkystės muziejaus keturiems bitininkų kostiumams nuvijo 56 metrų apdailos vytinių juostų.
2019 metais projekte „Atkurtos Lietuvos 100“ supažindino visuomenę su seniausiu vytinių juostų audimo amatu ir nuvijo 101 metro ilgio juosta.
Meistrės tautines juostas yra įsigiję Lietuvos folkloro kolektyvai, Lietuvos bei užsienio pirkėjai. Loreta juostų audimo amatą pristato įvairiose Lietuvos miestų šventėse, mugėse.
2020 metais Kėdainių rajono savivaldybės konkurse „Kultūros versmė“ Loreta buvo nominuota „Metų tradicijų puoselėtojos“ nominacija.
Loretos dukra šiuo metu lanko dailės mokyklą, dalyvauja įvairiuose respublikiniuose konkursuose, laimi prizines vietas.
2019 metais Lietuvos mokinių liaudies dailės konkurse „Sidabro vainikėlis“ pristatydama savo pintines juostas Laura tapo pirmos vietos nugalėtoja ir buvo apdovanota sidabro vainikėliu.
[#gallery=2484#]
