Kukli, sportu nesižavėjusi kėdainietė nustebino pati save: 40-ties – į fitneso varžybas

„Net sapne nebūčiau pagalvojusi, jog kada nors dalyvausiu fitneso varžybose, – darganotą žiemos popietę gurkšnodama karštą žolelių arbatą be cukraus šypsosi kėdainietė Vaida BUDRIENĖ (41). – Man niekada nerūpėjo sportas, net rungtynių nežiūrėdavau. O dabar namų svetainėje puikuojasi lentyna su mano varžybų trofėjais.“ Susižavėjusi sklaidau pašnekovės nuotraukas, kuriose ji užfiksuota žėrinčiu ryškiaspalviu bikiniu ir grakščiais aukštakulniais scenoje demonstruojanti uoliai treniruotą kūną. Ne sekinančias valandas sporto salėje, iki gramų sustyguotą griežtą dietą ar suskaičiuotus vandens gurkšnius besiruošiant varžyboms Vaidai ištverti buvo sunkiausia. Didžiausiu iššūkiu kėdainietei tapo išeiti į sceną. „Anksčiau man tai atrodė tiesiog neįmanoma. Nesu iš drąsiųjų. Aš – tylesnio, uždaresnio būdo, todėl prisiminusi pirmųjų varžybų jaudulį dar ir dabar stebiuosi, kaip sugebėjau perlipti save, – atskleidžia pašnekovė. – Spontaniškai gyvenime atsiradęs sportas į mano kasdienybę atnešė daugybę gerų pokyčių: pamiršau nugaros, sąnarių skausmus, tapau kur kas energingesnė, o svarbiausia – labiau pasitikiu savimi.“

Metamorfozė

Mudvi su Vaida pažįstamos aštuonetą metų, tačiau pastaruosius penkerius keliai nedideliame Kėdainių mieste niekaip nesusikirsdavo. Tad prisiminiau ją tokią, kokią mačiau paskutinįsyk – itin moterišką, trapią, smulkutę tarytum smilgą, žavingos šypsenos ir gilaus mėlynų akių žvilgsnio. Reikėjo kelių akimirkų atsitokėti, kai pirmą kartą išvydau Vaidos nuotraukas iš fitneso varžybų. Seniai matytos bičiulės metamorfozė tiesiog atėmė žadą. Kaipgi nutiko, kad laisvalaikiu ji ėmė kilnoti štangas?

Išgirdusi mano klausimą Vaida nusijuokia ir pradeda pasakoti istoriją, kurios finalas netikėtas buvo net jai pačiai.

„Lankytis sporto salėje pradėjau prieš trejus metus. Tiesiog norėjau paįvairinti laisvalaikį, tapti fiziškai aktyvesnė, pastangrinti kūną, sustiprinti raumenis, – paaiškina pašnekovė. – Pirmiausia išbandžiau aerobikos užsiėmimus, bet šie pasistraksėjimai man neprilipo. Taip po 3–4 mėnesių baigėsi mano sportinė karjera, – šypteli jauna moteris. – Paskui nusprendžiau apsilankyti sporto klube. Buvo labai sudėtinga pasiryžti, nes ėjau viena, be jokios draugės, tad buvo nedrąsu.

Praėjo mėnuo, antras, trečias ir žiūriu, kad be sporto jau negaliu nė dienos – jis man tapo būtinas. Šiuo metu treniruojuosi penkis kartus per savaitę.“

Įkvėpė kiti sportininkai

Tyliai sau treniruodamasi sporto klube „X forma“, Vaida akies krašteliu vis žvilgtelėdavo į kultūrizmo bei fitneso varžyboms besiruošiančius sportininkus.

„Stebėdavau, kaip jie treniruojasi, pozuoja. Man labai patiko, – sako pašnekovė. – Iš pradžių juokais treneriui Kastyčiui Gudavičiui vis užsimindavau, kad ir aš norėčiau save išbandyti varžybose. Jis atsakė, jog tikrai galėčiau dalyvauti, nes mano kūno proporcijos tinkamos, tereikia padirbėti ir galiu bandyti. Juokai tapo tikrove – po metų pirmosiose savo varžybose užlipau į sceną.“

Ir štai Vaida jau užbaigė trečią varžybų sezoną. Paprašau pašnekovės suskaičiuoti trofėjus.

„Paskutinės varžybos buvo pačios geriausios – parsivežiau du medalius: „Miss bikini“ kategorijoje pelniau II vietą, o „Miss Shape“ kategorijoje iškovojau pirmą aukso medalį, – pergalingai šypsosi sportininkė. – Tai patys geriausi mano iki šiol pasiekti rezultatai. O praėjusį sezoną kategorijoje „Miss bikini“ mano pasirodymas įvertintas III vieta.

Dabar artėja pavasario sezonas. Dar yra kur tobulėti – dar ne visi medaliai surinkti, tad ruošiuosi dalyvauti.“

Gražios moters paveikslas

Ryškūs moterų raumenys visuomenėje vis dar sulaukia dviprasmiškų komentarų: vieni tokiu kūnu žavisi, o kiti laido kritikos strėles sakydami, jog tai nemoteriška. Vaida atskleidžia, kad pradėjus dalyvauti fitneso varžybose ir jai yra tekę išgirsti kandžių replikų. Tiesa, ne į akis.

„Esu girdėjusi šalia manęs aptarinėjant, kad ryškūs raumenys moters nepuošia. Vis tik aš manau, jog kiekvienam savo. Jeigu kažkam nepatinka – nežiūrėkite“, – švelniu balsu, tačiau tvirtai nukerta Vaida.

„O kokia moteris Tau yra graži?“ – pasmalsauju pašnekovės.

„Sportiška, tačiau su apvalumais. Sveikai atrodanti, būtinai besišypsanti. Labiausiai moterį puošia pasitikėjimas savimi, kai ji savo kūne jaučiasi puikiai“, – mano Vaida.

Vyras prieštaravo

„O ką vyras, sūnus, artimųjų ratas mano apie Tavo sportinę karjerą?“ – klausiu Vaidos.

„Mano sūnus jau suaugęs. Jis mane palaiko. Draugai, pažįstami, bendradarbiai taip pat giria, džiaugiasi mano pasiekimais. O štai vyras, neslėpsiu, neliko sužavėtas mano nauju pomėgiu… – tarsi atsiprašydama sutuoktinio, švelniai šypteli Vaida. – Jis neprieštarauja, kad sportuoju, bet nenori, jog dalyvaučiau varžybose. Bandome rasti kompromisą. Pasibaigus vienam sezonui, pažadu vyrui, kad daugiau nedalyvausiu, bet ateina kitas sezonas ir vėl aš einu, – juokiasi. – Man pačiai labai patinka ruoštis varžyboms. O vyras mane pažįsta ir žino: jei stipriai užsimaniau, tai pasieksiu savo. Tad jam belieka tik susitaikyti.

Nusprendusi dalyvauti varžybose ir pradėjusi ruošis, iš pradžių nieko vyrui nesakiau – slėpiau, nes žinojau jo požiūrį, tad jis apie mano planus sužinojo iš aplinkinių.“

Išlieka stipriausi

Vaida atskleidžia, jog ruoštis varžyboms nėra lengva. Sportininkai išbando savo fizinės ištvermės ribas.

„Pats sunkiausias laikotarpis prasideda, kai iki varžybų lieka du mėnesiai. Tada turi griežtai laikytis mitybos plano: valgyti tikslų tam tikrų produktų kiekį kas tris valandas, nes organizmas turi gauti pakankamai baltymų, kad raumuo būtų užpildytas. Taip pat svarbu laiku vartoti papildus.

Prisideda ir kur kas intensyvesnės treniruotės. Režimas būna išties įtemptas, – pasakoja pašnekovė. – Paskutinėmis savaitėmis ribojamas ir skysčių vartojimas. Perteklinius skysčius iš organizmo reikia išvaryti. Tai padeda išryškinti raumenį, – paaiškina sportininkė. – Viskas turi būti subalansuota.

Netgi stresas, prastas miegas gali pakenkti formai. Regis, iš vakaro su treneriu pasižiūrėjai – viskas gerai, o naktį dėl jaudulio prastai išsimiegi ir varžybų rytą atsikeli atrodydamas prasčiau – tarsi raumuo būtų pabliuškęs per naktį. Taigi paskutinės savaitės būna sekinančios.“

Reikia emocinės paramos

Pasak Vaidos, pasiruošimas varžyboms patikrina ir emocinę sportininko tvirtybę.

„Psichologiškai taip pat būna sunku, nes kuriam laikui turi atsiriboti nuo viso išorinio pasaulio. Jei tuo metu pasitaiko šventės ar kokios progos, tai pirma – fiziškai neturi jėgų dar kur nors eiti, o antra – žinai, kad nuėjęs turėsi save riboti. Kitąsyk net liūdesys apima, kai supranti, jog negalėsi drauge su visais paskanauti torto. Tada pradedi vengti tokių susibūrimų.

Žinoma, tai turi savo kainą – kenčia laisvalaikis, šeimos nariai irgi nebūna patenkinti. Jiems tenka ištverti sportininko nuotaikų kaitą, nuovargį. Be to, reikia šeimai gaminti įprastą maistą, o taip norisi paragauti, bet negali visko sugadinti. Tada net maisto kvapai pradeda erzinti…

Bet aš įpratau. Po varžybų man netgi būna sunku iš to ritmo išlipti – reikia priminti sau, kad jau galiu atsipalaiduoti.“

Sunkiausiomis akimirkomis nemesti pasirinkto kelio Vaidai padeda nepalaužiama motyvacija: „Į priekį veda stiprus noras, nes aš tai darau ne iš pareigos, o su dideliu noru, azartu.“

Mėgaujasi disciplina

„Tu ne moteris, o uola, – nusijuokiu klausydamasi pašnekovės ir bandydama sau įkvėpti bent lašelį jos ryžto. – Turbūt gimei po Avino ženklu?“

„Ne, aš Vėžys, – šypteli atsakydama. – Esu tikra jautruolė, bet valios turiu. Kažkada norėjau eiti į karius savanorius. Man patinka disciplina, rutina, režimas. Mėgstu, kai viskas iki smulkmenų sustyguota. Net kelionėse vengiu spontaniškumo ir stengiuosi iš anksto turėti tikslų planą.“

Ji – taisyklės išimtis

Daugelis moterų pasijaučia nejaukiai, kai koks smalsuolis pasiteirauja jų svorio. Vis tik Vaida – šios taisyklės išimtis. Sportininkė drąsiai atskleidžia, kiek gi sveria šis geležinis kūnas.

„Nors daugelis spėlioja, kad sveriu apie 45 kilogramus, bet iš tiesų – 58-is. Mano ūgis – 169 centimetrai. Norėčiau sverti daugiau. Treneris sako, jei pasiekčiau 60-ties kilogramų svorį, būtų idealu. Tačiau auginti raumenis nėra lengva. Reikia išlieti daug prakaito“, – patikina fitneso varžybose dalyvaujanti kėdainietė.

Mokėsi vaikščioti aukštakulniais

Vis tik pašnekovė pabrėžia, kad rinkdama nugalėtojus komisija per varžybas vertina ne vien sportininkų raumenis.

„Svarbiausia, jog kūnas – pečiai, liemuo, klubai – atrodytų proporcingai. Komisija žiūri į bendrą visumą.

Fitneso varžybose taip pat vertina išvaizdą, gracingumą – reikia mokėti save pateikti. Būtent tai man buvo sunkiausia, – šypsosi dėmesio centre būti ne itin mėgstanti Vaida. – Turi gražiai išeiti į sceną, pasiruošti programą, kaip pozuosi ir, žinoma, šypsotis su tais nepatogiais aukštakulniais, – juokiasi jauna moteris. – Pradėjusi dalyvauti varžybose, galima sakyti, turėjau išmokti vaikščioti su aukštakulniais. Ir dar kokio aukščio pakulne – 8–10 cm!

Visiškai nesu aukštakulnių mėgėja. Varžybos – vienintelė proga, kada juos užsidedu. Daugiau niekada.

Scenoje turi tarsi gulbė plaukti. Yra pozos, kurių metu reikia įtempti raumenis. Kartais nutinka taip, jog net mėšlungis sutraukia, o bateliai pūsles ant pėdų pritrina. Pasirodymo metu svarbu net tiksliu kampu pasukti ranką. Jei vienu centimetru per daug – jau ir tai gali lemti mažesnį taškų skaičių.

Kadangi vis negaliu atsikratyti scenos baimės, tai iš jaudulio esu ir pozą pamiršusi, sako suktis į kairę, o aš pasisuku į dešinę, – juokiasi Vaida. –  Nulipi nuo scenos ir, regis, net neprisimeni, kaip ten viskas buvo.

Per pirmas varžybas patyriau tiek streso, kad pasakiau daugiau niekad kojos ant scenos nekelsianti! – prisimena pašnekovė. – Žinoma, tada šioje virtuvėje buvau visiška naujokė, bet iš pirmų varžybų grįžau su penkta vieta. Labai gerai.

Praėjo keli mėnesiai po pirmo pasirodymo, atslūgo emocijos, mačiau, kur dar galiu patobulėti, ir prasidėjus naujam sezonui aš vėl lipau ant scenos.“

Sporto nauda

Kiekgi iš jūsų, mieli skaitytojai, naujus metus pasitikote žadėdami daugiau dėmesio skirti sveikatai? Deja, šventinei euforijai išgaravus, sausiui įsibėgėjus ir geri norai neretai pasimeta įprastoje kasdienybėje. Galbūt Jus įkvėps Vaidos patirtis. Kėdainietė atskleidžia, jog reguliarus sportas iš pagrindų pakeitė jos gyvenimo kokybę.

„Dabar jaučiuosi visapusiškai geriau. Anksčiau tai nugarą, tai sąnarius paskaudėdavo. Iš pradžių net bijojau sporto salėje su svoriais dirbti, kad nepakenkčiau sau. Bet kai darai pratimus taisyklingai, kūnui nepakenksi – atvirkščiai, savijauta tik pagerės.

Taigi sportas išgydė visus skausmus. Bendras kūno tonusas pakilo. Jaučiuosi geriau ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Esu energingesnė, atsirado daugiau pasitikėjimo savimi. Žinoma, subalansuota mityba irgi prisidėjo.

Jei tik turite noro, raginu visus pradėti sportuoti čia ir dabar. Nelaukite nei pirmadienio, nei naujų metų. Imkitės veikti kuo greičiau – pamatysite, kaip paskui džiaugsitės“, – savo patirtimi dalinasi Vaida.

Tiesa, pašnekovė atkreipia dėmesį, jog aktyvų gyvenimo būdą pamilsite tada, kai atrasite būtent jums tinkamą sporto rūšį.

„Vieniems patinka sporto salėje kilnoti svorius, kitiems aerobika ar užsiėmimai baseine. Ieškokite, kas džiugina būtent jus ir į kiekvieną treniruotę lėksite kaip ant sparnų. O ieškoti išties verta, nes judėjimas, fizinis krūvis tik į naudą. Tikrai tai pajusite“, – įsitikinusi anksčiau sportu niekad nesižavėjusi, o dabar be jo kasdienybės neįsivaizduojanti kėdainietė.

Amžius nesvarbu

Vaida akcentuoja, jog pradėti sportuoti niekada ne vėlu. Štai ir ji sporto salės duris pravėrė būdama ne jaunutė studentė, o kone 40-ties metų moteris.

„Anksčiau esu lankiusi vandens aerobikos užsiėmimus, bet tai labiau vertinu kaip mankštą. O intensyviai sportuoti pradėjau 38-erių – antroje jaunystėje, – juokiasi beveik ketverius metus pareigingai sporto salėje plušanti Vaida. – Kitą kartą varžybose pamatai 18-metes konkurentes, pagalvoji, kad man juk 40 – ką aš čia veikiu? Bet kodėl gi ne.

Reikia didelio noro ir stiprios valios. Tada net ir 40-ties pradėjusi sportuoti, fitneso varžybose gali laimėti pirmą vietą.“

„Ar šiose varžybose konkurencija tarp dalyvių aštri?“ – pabandau žvilgtelėti į užkulisius.

„Taip, konkurencija tikrai jaučiasi, – taria pašnekovė. – Žinoma, dalyvių, kaip ir žmonių kasdienėje aplinkoje, yra visokių: vienos labai draugiškos, su jomis ir feisbuke pabendraujame, o yra ir labai arogantiškų. Taigi šiame sporte reikia ne tik fizinės ištvermės, bet ir psichologinės stiprybės, kad tavęs nepalaužtų dvejonės savimi ar kritika.“

Po varžybų lepinasi skanėstais

Nulipusi nuo scenos ir nusivilkusi žvilgantį varžybų bikinį, Vaida pamiršta griežtą discipliną ir mielai pasmaguriauja išsiilgtų skanėstų.

„Po varžybų visada sustojame kavinėje ir leidžiame sau pasimėgauti tokiu maistu, kurio turėjome kelis mėnesius atsisakyti.

Man mėsos gali nebūti, bet esu tikra smaližė. Labiausiai pasiilgstu ledų, glaistytų varškės sūrelių, saldžių kepinių. Bet tikrai nepuolu valgyti visko iš eilės – po kąsniuką. O po poros dienų jau vėl norisi grįžti prie savo rutinos. Matyt, viskas jau įaugę, – svarsto Vaida. – Žinoma, ruoštis varžyboms nėra paprasta. Tai išties alina organizmą. Tad planuoju dar vieną, kitą sezoną dalyvauti, o paskui darysiu kelių metų pertrauką. Tačiau reguliarus sportas liks – nemesiu.“

Ambicijų dar turi

Pavasarį prasidėsiantį naują varžybų sezoną Vaida sutinka ambicingai.

„Labai norėtųsi namo parsivežti „Mis figūra“ auksą, – šypteli sportininkė. – Šioje kategorijoje komisija labiausiai žiūri, kaip išdirbtas raumuo. Taigi svarbu tavo darbas sporto salėje ir man tai patinka labiau. O „Mis bikini“ kategorijoje reikšmingiau gracija.

Taip pat dar svajoju užlipti ant scenos užsienio varžybose.“

„Vaida, o kur puikuojasi Tavo varžybų trofėjai?“ – klausiu tituluotos sportininkės.

„Apdovanojimai namie turi garbingą vietą. Nors vyras ir nepritaria mano pasirodymams varžybose, bet svetainėje, nišoje, įkurdino varžybų medalius bei laimėjimus, padarė jiems specialų apšvietimą“, – šypteli pašnekovė, tikėdamasi jau šį sezoną kolekciją papildyti dar vienu medaliu.