Kėdainietė – viena iš geriausių fizinio ugdymo pedagogių Lietuvoje

Kėdainių lopšelio-darželio „Vaikystė“ pedagogė Ligita Grigė – viena iš geriausių fizinio ugdymo pedagogių Lietuvoje! Prezidentūroje jai apdovanojimą įteikė pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė. Pirmą kartą už pasiekimus savo profesinėje veikloje įvertinta nuoširdžioji Ligita šiandien neslepia: turėjo nuojautą, kad bus apdovanota, tačiau, kad gaus tokį aukštą įvertinimą, tikrai nesitikėjo. Vis tik kuklioji pedagogė sako dirbanti ne dėl įvertinimų, o pagrindinis jos siekis – kad kiekvienoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje būtų kūno kultūros mokytojas.

Norėjo rėkti iš džiaugsmo

Jau tryliktą kartą surengtoje ceremonijoje pirmoji ponia Diana Nausėdienė Prezidentūroje apdovanojo geriausius Lietuvos fizinio ugdymo pedagogus. Tiesa, ikimokyklinio ugdymo įstaigų fizinio ugdymo pedagogai apdovanoti tik penktą kartą.

„Kasmet ceremonijoje, kurioje pagerbiami mokytojai, daug laiko ir pastangų skiriantys sporto ir olimpinių vertybių puoselėjimui, nuo mažų dienų formuojantys vaikų fizinę kultūrą ir sveiką gyvenseną, šiais metais buvau apdovanota ir aš, – už kokius nuopelnus buvo įvertinta, paaiškino L. Grigė. – Buvo renkami ikimokyklinio ugdymo mokytojai už 2021–2023 metų darbą.“

Paklausta, kaip jautėsi, sužinojusi, kad gavo apdovanojimą, pašnekovė „Rinkos aikštei“ prisipažino, kad sunku buvo savyje sulaikyti užplūdusį džiaugsmą.

„Turėjau nuojautą, kad būsiu apdovanota, nes labai daug darbo įdėjau fizinio ugdymo srityje, tačiau tikrai ne dėl įvertinimo. Net tokių minčių nebuvo. Buvau tik pagalvojusi ir pasidžiaugusi praeityje matydama savo kolegas, laimėjusius tokį apdovanojimą. Ir buvau pagalvojusi, kaip jiems smagu, kaip jie taip sugebėjo. O jau kai aš sužinojau, o sužinojau mūsų vykdyto forumo metu, tai norėjau pašokti ir sušukti garsiai garsiai, bet buvo daug dalyvių salėje, tai teko truputį ramiau sureaguoti. Bet taip, labai gera širdyje“, – nuoširdžiai patirta savijauta dalijosi įvertinta pedagogė.

Geriausius Lietuvos fizinio ugdymo pedagogus kartu su D. Nausėdiene apdovanojo švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas Justinas Kinderis, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir Lietuvos paralimpinio komiteto generalinė sekretorė Asta Narmontė.

Geriausių Lietuvos fizinio ugdymo pedagogų atranką vykdo ir apdovanojimus organizuoja LTOK.

Jaučia dėkingumą mokytojui ir mamai

Dabar, emocijoms nurimus ir mintims grįžus į savas vietas, L. Grigė suvokia, kad jai tai be galo didžiulis įvertinimas, prie kurio, anot jos, prisidėjo ir jai labai svarbūs žmonės.

„Prieš gaunant apdovanojimą mintyse dėkojau buvusiam kūno kultūros mokytojui ir mamai – jiems buvo didžiulė padėka. Tas kelias savaites, kol vyko mano darbų surašymai, aš mintyse jaučiau tik padėką, norėjau padėkoti visiems“, – džiugius išgyvenimus prisiminė moteris ir prisipažino, jog tai nei profesinėje veikloje, nei asmeniniame jos gyvenime nieko nepakeitė: „Daug gavau sveikinimo žodžių, daug apkabinimų“.

Aktyvioji ir ambicingų tikslų siekianti Ligita paklausta, ar turi daugiau kažkokių norų, svajonių, kokį profesinį apdovanojimą norėtų gauti, užtikrintai sako: „Apdovanojimų užteks. Jau penkerius metus mano didžiausias noras yra, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigose būtų kūno kultūros mokytojai.

Tiek daug kalbama, akcentuojama, kad mokinių sveikata – pirmoje vietoje, kad vaikai nesportuoja mokyklose… Tačiau pažiūrėjus į situaciją darželiuose, nuo kurio viskas ir turėtų prasidėti, kur vaikus reikia išmokyti bėgti, šokti, lipti, deja, tokio etato kaip fizinio ugdymo mokytojas čia nėra.

Man labai pasisekė, kad darželio direktorei Neringai Vaicekauskienei yra svarbi vaikų fizinė bei emocinė sveikata ir po truputį mes judame tinkama kryptimi“.

Iš darbo norėjo išeiti po trečios dienos

Dvejus metus dirbusi Josvainių gimnazijoje fizinio ugdymo mokytoja, vėliau – Kėdainių sporto centre, o dabar jau penkerius metus skaičiuojanti lopšelyje-darželyje ,,Vaikystė“, Ligita juokiasi: „Visada sakiau, kad darželyje nedirbsiu“. Tačiau, kaip dažnai gyvenime nutinka, likimas iškrečia pokštų.

„Mokykloje su dideliais vaikais man labai patiko dirbti, nors aš to nevadinau darbu – aš ten ,,žaidžiau“. Vaikystėje žaisdavau mokytoją ir kai jau tikrai pati buvau mokytoja ir vaikščiodavau koridoriumi su žurnalu rankose, imdavo juokas – galvodavau, kad žaidžiu kaip kažkada vaikystėje“, – šyptelėjo prisiminusi moteris.

Supratusi, kad mokykloje nesulauks vietos, nes visos mokyklos turi fizinio ugdymo mokytojus, teko nurimti.

„Turėjau planą, visai nebesusijusį su pedagogika. Tačiau vieną dieną prieš įgyvendinant kitą planą, paskambino draugė ir sako, atvažiuok į darželį dirbti, o aš pasakiau, kad tikrai ne, tiktai ne į darželį. Ji neatlyžo – sako, atvažiuok tik pakalbėti. Taip ir padariau. Važiavau pro šalį, užsukau, o išėjau iš darželio jau įdarbinta. Taip nieko ir nesupratau“, – juokdamasi darbo pradžia darželyje pasakojo L. Grigė.

Vis tik viskas nebuvo taip paprasta. Ligita prisipažįsta, kad pradžia buvo sunki: „Po pirmos dienos namo grįžau šoko būsenos, antrą dieną grįžusi verkiau, trečią dieną jau ėjau su prašymu išeiti iš darbo, bet mane atkalbėjo ta pati draugė ir kitos kolegės, sakydamos, kad ir joms taip pat buvo, kad priprasiu ir viskas bus gerai.

Teko dar pabaigti papildomai mokslus, kad galėčiau dirbti darželyje, nors irgi sakiau, kad daugiau jokių mokslų. Dabar dirbant darželyje, mes labai daug mokomės. Tai va, neišėjau ir dabar džiaugiuosi, nes tiek meilės ir apkabinimų gaunu iš vaikų. Bet ir dabar būna labai sunkių dienų – jau kokius dešimt kartų norėjau išeiti iš darbo“.

Kiekvieną laidą išlydi su ašaromis

Ligita džiaugiasi nepasidavusi sunkiausiems momentams, o darbe sako labai vertinanti nuostabų kolektyvą.

„Vien dėl jo verta dirbti, atrodo, kad šimtą metų mes kartu dirbame, – šiltų žodžių bendradarbiams negaili įvertinta pedagogė. – Ir, žinoma, dirbu dėl vaikų.

Aš atsimenu save, kai ėjau į darželį. Turėjau tokią nuostabią mokytoją, atsimenu jos šypseną,  apsikabinimą… Ir aš tokia noriu būti, kad vaikai turėtų tą gerą jausmą. Taip pat atsimenu darželyje mokytoją, kuri juokėsi iš mano skaitymo. Po to karto į darželį knygų nebesinešiau ir nemėgau skaityti. O, atrodo, vaikai maži ir nieko nesupranta, nieko neatsimena – nieko panašaus.“

Kalbantis su Ligita, jauti joje tikrą pedagogo, kupino meilės, šilumos ir pačių geriausių emocijų gyslelę.

„Vaikai, su kuriais dirbu, labai faini – jie sako, ką galvoja, jie mėgsta apsikabinti, su jais galima pasijuokti ir pakalbėti. Tai va, kai kiekvienais metais išeina viena laida, aš verkiu, labai skauda širdį ir kai mieste pamatau juos, sakau: „Čia mano vaikai“, – jautriai pasakoja mokytoja.

Palinkėjimas sau – nukeliauti į Australiją

Ji taip pat atskleidžia, kad nepaprastai geras, bet kartu ir keistas jausmas matyti jau užaugusius savo mokinius.

„Mano užaugę auklėtiniai yra iš Josvainių gimnazijos. Neseniai vienoje gimnazijoje pamačiau jauną mamą su vaikais ir mintyse galvoju, kokia panaši į mano auklėtinę. O, pasirodo, taip, tai buvo ji!  Buvo ir dar vienas įvykis: prieš kelis mėnesius teko vesti Josvainių darželio vaikams vieną fizinę veiklą ir matau mano buvusios mokinės sūnų. Savo kolegėms ir sakau: „Čia mano buvusios mokinės berniukas“, – didžiuodamasi savo buvusiais mokiniais pasakoja L. Grigė. – Tai taip keistai nuskambėjo, kad taip bėga metai. Ir į darželį, kuriame dabar dirbu, mano buvę mokiniai veda jau savo vaikus. O kol užaugs mano mažiukai vaikai, tai dar daug laiko turi praeiti…“

Pokalbio pabaigai, paklausta, ko palinkėtų sau, Ligita, nestokoja geros nuotaikos ir originalumo: „Sveikatos, energijos ir… nukeliauti į Australiją. Ir visiems linkiu sveikatos, daugiau šypsenų veiduose ir mylėti žemę, kurią mes skolinamės iš savo vaikų“.