Ji padeda užlipti ant gyvenimo pokyčių tramplyno

Koučeriai. Ar teko apie juos girdėti? Ieškodama sau mielos vietos po saule magistrantūros studijas baigusi kėdainietė Indrė ULINSKIENĖ (34 m.) atrado skambųjį koučingą – šiuolaikinį metodą, padedantį verslui ir žmogaus asmenybei tobulėti bei pasiekti norimus rezultatus. Angliškas žodis „coaching“ paprastai verčiamas kaip „ugdomasis vadovavimas“. Kokį poveikį jis turi? Ar tikrai gali būti naudingas, padėti pamatyti problemas ir išgryninti tikslus? Apie tai ir dar daugiau padiskutuosime su koučingo specialiste I. Ulinskiene.
– Indre, kam išnaudojote karantino metu gerokai sulėtėjusį įprastą gyvenimo ritmą? O gal jūsiškis savo spartos neprarado?
– Karantino metu gyvenau įprastai, viena kita diena buvo lėtesnė ir lengvesnė. Tačiau gyvenimas nesustojo. Karantino metu atradau „online“, tai vienas tų nustebinusių pokyčių (šypsosi). Išties nemaniau, kad „online“ galima tiek daug.
– Ar Jums, koučingo specialistei, buvo lengviau išbūti karantiną ir prisitaikyti prie pasikeitusio visuomeninio gyvenimo? Galbūt sau taikėte kokias nors metodikas ar praktikas?
– Ko reikėjo, tai šiek tiek laiko prisitaikyti prie pasikeitusio gyvenimo, išmokti naudotis naujomis atsiradusiomis galimybėmis.
Napaleonas Hillas yra pasakęs: „Kiekvienoje problemoje slypi dar didesnė galimybė.“ Yra dalis žmonių, kurie nieko nedaro ir mato dabartinėje situacijoje tik problemas. Yra, kurie mato naujas galimybes. Tai nei blogai, nei gerai, tai kiekvieno pasirikimas. Norime mes to ar ne, sukrėtimai sukuria naujas galimybes, atveria naujus kelius.
Daug kas priklauso nuo mūsų požiūrio ir mąstymo. Dėmesys tokiose neeilinėse situacijose turėtų būti skiriamas tam, ką galime kontroliuoti patys, tuomet daug lengviau.
Kuo mažiau dėmesio ir laiko skiriame tam, kas nuo mūsų nepriklauso, tuo streso ir neigiamų emocijų kiekis yra mažesnis. Skirkime laiką sau ir tiems dalykams, kurie priklauso nuo mūsų, tam, ką galime pakeisti mes patys.
– Esate viena pirmųjų kregždžių Lietuvos koučingo padangėje – 2017 metais įgijote Tarptautinį ICC koučerės sertifikatą. Kiek darbo po šiuo pasiekimu slepiasi?
– Koučingo specialisto profesija – viena tų, kur daug dėmesio skiriama mokymuisi, savo turimų žinių, kompetencijų auginimui.
Taip 2017 metais įgijau Tarptautinį ICC koučingo specialistės sertifikatą, po metų įgijau International Life coach sertificate, tačiau koučingo specialisto mokymosi ir tobulėjimo kelias nenutrūkstantis.
[quote author=”I. Ulinskienė”]Kiekvienas žmogus susikuria sau elgesio modelius, kurie paremti praeities patirtimis. Kartais tie modeliai, kurie kadaise buvo efektyvūs, nustoja galioti, bet mes ir toliau naudojamės jais ir esame nepatenkinti gaunamais rezultatais.[/quote]
– Vis dar tenka būti ta, kuri turi praminti koučingui kelią mūsų šalyje, ar per pastaruosius metus lietuviams, kėdainiečiams koučingas tapo jau labiau pažįstamu horizontu?
– Lietuvoje apie koučingą kalbama jau nuo 2000 metų, vis daugiau žmonių ir įmonių vadovų bent viena ausimi yra girdėję apie koučingą.
Kelias jau pramintas. Yra įmonių ir žmonių, kurie sėkmingai dirba ir siekia aukštumų naudodamiesi koučingu.
– Nors žodį „koučingas“ girdėjome neretas, tačiau galbūt ne kiekvienas galėtume tiksliai apibūdinti, ką veikia koučingo specialistas. Indre, o kaip Jums patinka apibrėžti, kas yra koučingas ir kuo užsiima jo meistrai?
– Koučingas – tai šiuolaikinis konsultavimo metodas, skatinantis klientą apmąstyti esamą situaciją, nusistatyti tikslus, susidėlioti veiksmų planą pokyčiams. Koučingą galima apibrėžti įvairiai, tačiau koučingo esmė – padėti žmogui pasikeisti, pasiekti, atrasti ir eiti ta kryptimi, kurią renkasi jis pats.
Koučingo technikos, naudojamos sesijų metu, yra skiriamos tik vienam tikslui – kliento pažangai, augimui.
– Ar tai panašu į vadovavimo savo gyvenimui meną?
– Koučingas vyksta tarp koučingo specialisto ir kliento pokalbio forma. Pokalbio metu koučingo specialistas skatina klientą mąstyti ir veikti taip, kad klientas galėtų atrasti sprendimus savo norimiems tikslams ir pokyčiams pasiekti. Tokio pokalbio metu koučingo specialistas užduoda mąstymą skatinančius klausimus, skiria užduotis, kurių metu klientas geriau save pažįsta, planuoja veiksmus, imasi atsakomybės.
Koučingas gali būti naudojamas daugelyje sričių pradedant nuo asmeninio gyvenimo, verslo, karjeros, sporto, sveikatos.
Kalbant apie verslą, koučingas nepakeičia įprasto vadovavimo būdo, jis gali būti papildoma priemone įmonėje. Priklausomai nuo išsikelto įmonės tikslo, koučingas įmonėje gali padėti pasiekti ir įgyvendinti tokius pokyčius: stiprinti komandos atmosferą; pagerinti žmonių efektyvumą; nusistatyti ilgalaikius tikslus; skatinti nuolatinį augimą ir tobulėjimą.
– Kokiose gyvenimo situacijose atsidūrusiam žmogui koučingo specialisto pagalba praverstų labiausiai? O gal bent kartą gyvenime pasimatyti su tokiu specialistu būtų gerai kiekvienam iš mūsų?
– Nors koučingas, atrodo, yra gana siaura sritis, tačiau taikomas gali būti organizacijoje, asmeniniame ir profesiniame gyvenime: formuluojant tikslus, pažįstant save, planuojant laiką, priimant sprendimus, skatinant mąstymą ir kūrybiškumą, dirbant su įsitikinimais ir ribojančiomis nuostatomis. Kuomet esate pasiruošę atrasti dar neatrastas savo galimybes, priimti naujus iššūkius, daryti tai, apie ką svajojote, ir tapti tuo, kuo visada norėjote.
Pasimatyti su koučingo specialistu verta tuomet, kai norite būti išgirsti ir išklausyti, kai norite palaikymo ir tikėjimo jūsų sugebėjimais, kai norite priimti augimą skatinančius iššūkius ir kuomet norite aiškumo. Tuomet, kai norite daugiau, nepriklausomai nuo to, kiek esate pasiekęs.
– Indre, labai smalsu, kaip Jūsų dėmesį patraukė būtent ši sritis? Apie kokią profesiją svajojote iki tol?
– Geras klausimas (šypteli). Baigusi magistrantūros studijas Kauno technologijos universitete, kėliau sau klausimą: kas toliau? Taip atradau koučingą, nuvažiavau į pažintinį seminarą ir supratau, kad noriu to mokytis ir tapti koučingo specialiste.
Svajonių kaip ir visi turėjau labai daug ir įvairių, vienas jų jau pasiekiau, kitas pamečiau pakeliui, kitų link einu dabar. Svajonė be plano tėra tik svajonė. Svajonė su veiksmų planu veda norimo tikslo link.
[quote author=”I. Ulinskienė”]Pokyčiai dažnu atveju veda iš įprastos komforto zonos, pokyčių akivaizdoje kyla baimė. O nežinomybės baimė yra kliūtis keistis. Jei žmogus vardan norimo pokyčio yra pasiruošęs šią baimę pripažinti, įveikti, tuomet bus pasiryžęs spręsti ir savo klausimus.[/quote]
– Dar mokydamasi pagal tarptautinę programą įgyvendinote ilgalaikį koučingo projektą, kurio pagrindine ašimi tapo ne kas kita, o Jūs pati. Kokį virsmą išgyvenote? Ar ta kelionė į nepažintą save nustebino?
– Koučingo kaip profesijos atradimas pakeitė tam tikrus dalykus mano gyvenime. Įgijau pasitikėjimo, tapo aišku, kaip siekti savo tikslų. Koučingo žinios suteikė drąsos ir džiaugsmo gyvenime.
– Specializuojatės gyvenimo koučingo srityje. Kartais atrodo, jog kai kurie žmonės tiesiog gimė po nelaiminga žvaigžde: kad ir ką bedarytų, jiems nesiseka, jie jaučiasi nelaimingi, neranda savosios vietos po saule. Jūsų nuomone, kaip yra iš tiesų: mes patys sau trukdome būti laimingi ar vis tik likimas kaltas, nes gimstant pamiršo mums marškinėlius uždėti?
– Specializuojuosi verslo ir gyvenimo koučingo srityje. Tai dvi pagrindinės sritys, dengiančios viena kitą.
Daugelis žmonių nori būti laimingi, skiria daug laiko siekdami tapti laimingais. Bet kas yra laimė? Gyvenimas susideda iš mažų sprendimų. Visi gyvenimo sprendimai turi reikšmę, priimdami sprendimus tampame laimingi arba ne. Taigi verta atkreipti dėmesį į savo sprendimus.
Laimingas gali būti ir dabar. Jei vaikaisi laimės ar manai, kad laimingas tapsi, kai uždirbsi milijoną, ar kai nusipirksi naujausią automobilį, namą ar užpildysi kitą tuštumą, tuomet nesi laimingas DABAR. Laimė – tai proto būsena, emocija. Gali būti juntama čia ir dabar. Visi vartoja tą patį žodį „laimė“, tačiau kiekvienam laimė reiškia skirtingus dalykus.
Praktikoje dažniausiai gyvenimo, verslo (darbo) klausimai persidengia. Darbas – svarbi gyvenimo dalis, tad neišvengiamai kalbama apie darbą. Taip pat kaip verslo koučinge kalbama apie asmeninį gyvenimą.
– Indre, regis, gyvename sočiai ir geriau nei bet kada anksčiau eilinis žmogus gyveno. Vis tik daugelis jaučiasi nelaimingi. Kodėl šiuolaikiniam žmogui sunkiai sekasi atrasti būties prasmę, džiaugsmą ir ramybę? Tapome silpni ir išlepome nematydami rimtų sunkumų ar mūsų gyvenimo padangę temdo kažkas kita?
– Gyvename aukso amžiuje (nusišypso). Tai lemia įvairios asmeninės gyvenimiškos situacijos, verslas, santykiai su artimaisiais, bėgame, darome daug, nepastebime gyvenimo grožio, mažai džiaugiamės savo pasiekimais. Galvojame, kad dabar gyvendami rašome į juodraštį ir kad netrukus pradėsime rašyti į švarraštį. Atidedame savo planus, norus nukeliame ateičiai, randame, kaip pasiteisinti – neturime laiko, tačiau nustumdami į antrą planą jaučiamės mažiau laimingi.
„Kelionė į Everestą užtrunka 9 mėnesius, tačiau užkopę džiaugiamės tik 5 minutes.“
Kiekvienas žmogus susikuria sau elgesio modelius, kurie paremti praeities patirtimis. Kartais tie modeliai, kurie kadaise buvo efektyvūs, nustoja galioti, bet mes ir toliau naudojamės jais ir esame nepatenkinti gaunamais rezultatais.
Pasaulis labai dinamiškas, todėl norint būti laimingu ir tuo pačiu sėkmingu, reikia būti kiek įmanoma veiksmingam sprendžiant įvairias gyvenimiškas situacijas, kad neatsidurtum gyvenimo šalikelėje.
– Koučingas tarsi sako, kad žmogus gali pasiekti bet ką. Ar tai tiesa? Iš tiesų galime?
– Pasiekti ir pakeisti, kai žmogus yra motyvuotas keistis ir tobulėti. Pokyčiai dažnu atveju veda iš įprastos komforto zonos, pokyčių akivaizdoje kyla baimė. Vienas iš koučingo pradininkų John Whitmore‘as sako, kad nežinomybės baimė yra kliūtis keistis. Jei žmogus vardan norimo pokyčio yra pasiruošęs šią baimę pripažinti, įveikti, tuomet bus pasiryžęs spręsti ir savo klausimus. Pokyčiai vyksta kiekvieną dieną, siekiamas progresas ne.
Visi turime troškimus ir svajones. Kai kurias paverčiame tikslais ir juos pasiekiame. Kai kurie pasiekti tikslai suteikia džiaugsmo, pasitenkinimo, kiti sukelia tuštumą.
Kelias nuo planavimo iki įgyvendinimo ne visada tiesus. Dažnai, norime ko nors ir tuo pat metu randame daug priežasčių, kodėl nedarome to, ko norime. Kai kurie žmonės geriausiai žino, ko nenori, o paklausti, ko jie nori, atsako – nežinau. Tretieji ne tik žino, ko nori, bet ir siekia tol, kol susiduria su įvairiomis kliūtimis. Bando dar kartą, dar kartelį, dažniausiai tokiu pat būdu ir su tokiu pat nesėkmingu rezultatu, todėl pasiduoda. Yra ir tokių žmonių, kurie turi aiškius tikslus, kuriuos pasiekia savo atkaklumu, bet procesas jiems nepakankami greitas ir efektyvus. Šiose situacijose žmonėms gali padėti koučingas.
Kad pasiektum, reikia žinoti, ką nori pasiekti? Kokį tikslą turi? Kaip tai atrodo laike, per kiek laiko nori tai įgyvendinti? Kokius resursus turi, o kokių dar trūksta? Kas stabdo, kas skatina? Koks veiksmų planas? Nuo ko pradėsi, kad pasiektum tikslą?
– Galbūt turite savo praktikos sėkmės istorijų, kai žmogaus gyvenimas visiškai pasikeitė?
– Turėjau klientų, kur kelis iš jų aplankė profesinė sėkmė įsidarbinant norimoje pozicijoje, yra ir sėkmingai dirbančių savo sukurtose įmonėse. Yra buvę, kad klientas atėjo aptarti vieną klausimą, o šis klausimas besikalbant nuvedė prie kito svarbesnio dalyko, kurį išgryninus ir atradus sprendimus gyvenimo kokybė pagerėjo. Patirtyje buvo ir tokių atvejų, kai klientė pakeitė įmonę, kurioje dirbo ilgą laiką ir jautėsi prastai, negalėjo savęs realizuoti, šiuo metu ji sėkmingai dirba kitoje įmonėje.
[quote author=”I. Ulinskienė”]Galvojame, kad dabar gyvendami rašome į juodraštį ir kad netrukus pradėsime rašyti į švarraštį. Atidedame savo planus, norus nukeliame ateičiai, randame, kaip pasiteisinti – neturime laiko, tačiau nustumdami į antrą planą jaučiamės mažiau laimingi.[/quote]
– Indre, koks jausmas, kai regite dėl Jūsų pagalbos žmogaus išgyvenamas pozityvias permainas?
– Tai įkvepia, skatina kurti ir mokytis (nusišypso).
– Koučingo užsiėmimuose specialistas padeda žmogui atsiverti, o tam reikia įgyti kliento pasitikėjimą. Kaip Jums tai pavyksta? Ar visi žmonės prakalbinami, iki visų sielos pro vidinių blokų džiungles įmanoma nusigauti?
– Ryšys tarp kliento ir koučingo specialisto yra pagrįstas atvirumu, nuoširdumu, pasitikėjimu ir tarpusavio pagarba. Tai reiškia, kad klientas ir koučingo specialistas turi sukurti tvirtą tarpusavio ryšį, nes būtent jis, ne tik koučingo technikos padaro koučingo procesą efektyvų.
– Ar tapusi koučere pakeitėte požiūrį į žmogų ir jo galimybes?
– Manau, kad taip. Požiūris pasikeitė. Kiekvienas žmogus yra unikalus, gali pasiekti ir išmokti daug daugiau, nei mano.
– Padėti žmonėms ir nuolat leistis į kiekvieno sielos bei gyvenimo gelmes – daug jėgų bei atsidavimo reikalaujantis darbas. Tad kas nauja energija užpildo Jus pačią? Kas teikia gyvenimo atgaivą?
– Kai veide atsiranda šypsena, kai sesijos pabaigoje uždavusi klausimą „Kaip dabar jaučiatės?“ išgirstu atsakymą: „Ačiū, puikiai…. Gerai, žinau, ką darysiu pirmiausia.“ Tai yra atgaiva.
– Indre, ką patartumėte, kad žmogus sėkmingai dėliotų savo gyvenimą?
– Pirmiausia, įvertinkime, ar gyvename pilnavertiškai: esame patenkinti, kaip planuojame savo laiką? Ar skiriame pakankamai laiko savo artimiesiems? Ar esame patenkinti savo rezultatais profesinėje veikloje? Gal norime tapti geresniu darbuotoju ar sustiprinti tam tikras savo savybes, tik nežinome kaip? Ar gyvenimo tempas mane tenkina? Kokio gyvenimo norėčiau?
Antra, prisiimkime atsakomybę už savo gyvenimą.
Trečia, pokyčiai – norėkime jų ir siekime. Skirkime laiko apmąstyti ir darykime atitinkamus veiksmus.
Ketvirta, švęskime pergales, laimėjimus, savo pasiekimus, patirkime džiaugsmą ir gyvenimo prasmę.
Jei norime judėti iš dabarties į ateitį, turime žinoti, kur keliaujame – savo tikslus. Taip pat ir iš kur einame – savo dabartį.
Žmonės, kurie turi tikslų, randa geriausią kelią jiems pasiekti, arba žino kryptį ir siekia tikslus išsikelti.
– Dėkoju, Indre, už įkvepiantį pokalbį. Norisi su didžiausiu entuziazmu įgyvendinti visus siekius, atsidūrusius uždelstųjų sąraše. Įdomu, jei to ryžtingai imtumėmės, kaip tada atrodytų kiekvieno iš mūsų gyvenimas? Spėju, kad šis pasaulis beregint taptų pačia nuostabiausia vieta gyventi, o dienas bei jų įspūdžius gertume godžiai ir su beribiu dėkingumu. Ak, tas pasakiškas pilnatvės jausmas..! Linkiu jo Jums, sau ir, žinoma, visiems mūsų skaitytojams.