Eketės terapiją atradusi: „Kartą pabandęs – negali sustoti“

Kol vieni dejavo dėl užsitęsusios žvarbios žiemos, kiti ne tik kad nevarė žiemos lauk iš kiemo, bet dar ir šio metų sezono teikiamus malonumus sėmė pilnomis rieškutėmis.

Viena tokių – Beržų kaime (Kėdainių r.) gyvenanti Birutė JOMANTAITĖ (35). Net ir po karščiausios pirties niekada nelįsdavusi į eketę, šią žiemą jauna moteris atrado „ruonių“ maudynes.

Atrado – švelniai tariant. Vasario pirmąjį savaitgalį įveikusi savo baimę ir įlipusi į stingdantį eketės vandenį, B. Jomantaitė tai kartoja kone kiekvieną savaitgalį.

„Ir tai dar toli gražu ne pabaiga“, – šypteli jauna, žavinga moteris, šią žiemą pažabojusi ledinį vandenį ir vėją bei įstojusi į „ruonių“ gretas.

Į „ruonius“ atvedė… „Facebook‘as“

Vasario pradžioje vyko tradicinės „ruonių“ maudynės Kėdainiuose, Babėnų karjere. Prieš pat jas internetinėje erdvėje sveikuoliai plačiai skleidė šią žinią su kvietimu ir šįmet prisijungti bendraminčius.

[quote author=“B. Jomantaitė“]Mano draugė Audronė savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo informacija ir paklausė, kas į eketę norėtų šokti drauge. Juokais brūkštelėjau: „Nebent pažiūrėti“. Bet galiausiai išėjo taip: „Gerai, pabandom!“.[/quote]

„Mano draugė Audronė Martišienė savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo šia informacija ir paklausė, kas norėtų drauge. Pagalvojau, kad būtų visai nieko pagaliau įveikti save ir išdrįsti įšokti į eketę. Juokais brūkštelėjau: „Nebent pažiūrėti“. Bet galiausiai išėjo taip: „Gerai, pabandom!“ – prisimena Beržų bendruomenės asociacijos pirmininkė B. Jomantaitė. – Tiesa, buvo tik vienas dalykas, kuris iš pradžių mane šiek tiek stabdė. Tuo metu man vyko sesija, buvau Kaune, bendrabutyje… Kad maudytis eketėje norėjau, tai faktas, bet nebuvau tikra, ar taip staigiai atrasiu maudymosi kostiumėlį… Nuo pirmųjų gyvenime maudynių eketėje mane būtų sustabdžiusi nebent amžina moteriška dilema: spinta pilna, o vilktis nėra ko.“

Nesitarę nusprendė abu su sūnumi

Sesijai artinantis į pabaigą, B. Jomantaitė ėmė vis labiau laukti „ruonių“ maudynių. Kelios dienos iki jų moteris sulaukė sutuoktinio Sigito skambučio.

„Tikras kuriozas. Skambina mano vyras ir sako: „Sūnus klausia, ar galėčiau jį šeštadienį vienuoliktai valandai nuvežti į Kėdainius, bet aš jau pažadėjau tau, tad turėsit abu kažkaip susiderinti“. Na, ir ką jūs manote – pasirodo, kad ir sūnus Mantas į tą patį renginį susiplanavęs vykti! Aš jam nieko nesakiau, galvojau, kad vaikas tikrai nenorės. O jis pamatė tą patį skelbimą, pagalvojo, kaip ir aš – „wow“ – ir nusprendė pirmą kartą gyvenime dalyvauti“, – juokiasi B. Jomantaitė.

Šiek tiek būgštavo

Kaip tarė šeimyna – taip ir padarė: Sigitas į „ruonių“ maudynes vežė maudymosi kostiumėlį šiaip taip atradusią žmoną Birutę ir jųdviejų septyniolikmetį sūnų Mantą.

Žodžio laikėsi ir į renginį atvyko bičiulė Audronė su vyru.

„Norėjau, kad ir Sigitas šoktų, bet jis pats tąkart dar nenorėjo. Tad pasiūliau bent pabūti šalia, pafotografuoti mus, – pasakoja Beržų kaimo bendruomenės centro pirmininkė. – Kita vertus, regis, ir buvome pasiryžusios, bet mudvi su Audrone nežinojome, ar galiausiai išdrįsime lįsti eketėn. Na, bet menka bėda – prasibėgsime krosiuką su sveikuoliais, pabūsime šalia, palaikysime juos. Nieko baisaus, galvojome.“

[quote author=“B. Jomantaitė“]Regis, protas diktuoja eiti vilktis drabužius, o kūnas prieštarauja. O koks kaifas, koks malonumas… Dega kūnas, daužosi širdis, o tu jautiesi tarsi kokioje ekstazėje.[/quote]

Maudynių dieną dvejonės išsisklaidė

Tačiau lemtingą dieną į „ruonių“ maudynes Babėnų šile susirinkusi sveikuolių kompanija Beržų kaimo gyventojų dvejones mikliai išsklaidė.

„Apšilę išsirikiavome prie eketės… ir nė vieną akimirką nebedvejojau. Pavyko įveikti save, – šypteli B. Jomantaitė. – Įnėrėme. O tada tiesiog pritrūko žodžių apsakyti tam, kas dėjosi viduje. Regis, protas diktuoja eiti vilktis drabužius, o kūnas prieštarauja. O koks kaifas, koks malonumas… Dega kūnas, daužosi širdis, o tu jautiesi tarsi kokioje ekstazėje. Didžiulė nuostaba: išlipus iš vandens, nepaisant vėjo – visai nešalta… Arba tiek šalta, kad jau darosi karšta, nežinau. Žodžių nėra tam jausmui apsakyti. Kiekvienas turi išmėginti pats.“

Nusprendė nerti į Baltijos bangas

Dar kurį laiką po pirmųjų maudynių basomis mindžikavę ant sniego B. Jomantaitė su drauge Audrone ir sūnumi Mantu sveikuolių būryje išgirdo žinią: „Ruoniai“, ruoškitės maudynėms Baltijos jūroje kitą savaitgalį“.

„Važiuodami namo tik apie tai ir tekalbėjome – įspūdžių buvo labai daug. Iškart sutarėme, kad visi važiuosime į Palangą. „Palangos ruonių“ maudynėse prie mūsų jau prisijungė ir mano vyras Sigitas. „Ruonių“ gretos mūsų krašte ėmė labai sparčiai plėstis, – juokiasi  B. Jomantaitė. – Tiesa, mano vyras šalto vandens nebijo. Anksčiau jis pavasarį, ledams dar nenutirpus, maudydavęsis tvenkinyje, į šį lipdavęs ir rudeniui įsibėgėjus. Bet Sigitas jau buvo nuo to atitrūkęs. Na, žinote, darbai, rūpesčiai, rutina… Bet jis buvo labai laimingas Palangoje sugrįžęs prie eketės „terapijos“.“

[quote author=“B. Jomantaitė“]Apšilę išsirikiavome prie eketės… ir nė vieną akimirką nebedvejojau.[/quote]

Energija ir nereali savijauta

Patirtis Babėnų tvenkinio, vėliau – Baltijos jūros maudynėse, anot B. Jomantaitės, yra neįkainojama:

„Pirmiausia žavi tai, kiek aplink tave bendraminčių. Kėdainiuose – kelios dešimtys, o Palangoje – net keli šimtai. Tai – fantastiška. Antra, atradau, kad Baltijos jūra vasarą vėsina, o žiemą – kaitina, ir net iki pirštų galiukų. Na, o trečia, žinoma, yra nereali savijauta. Maudynės lediniame vandenyje yra tikras energijos užtaisas. Iškart išsivalo mintys, nuotaika pagerėja, o energijos tiek, kad užtenka visai dienai, kitai ir dar kitai. Man atrodo, kad tai – tarsi du atsikėlimai dienoje. Vienas – kuomet ryte prabundi ir atsikeli, o eketėje tu atsikeli antrą kartą, tik su keliskart malonesniais pojūčiais“, – įsitikinusi B. Jomantaitė.

Rekomenduoja tiems, kurie gali

O ar jauna kraštietė rekomenduoja maudynes lediniame vandenyje ir kitiems, to dar nebandžiusiems, tokiems pat žaliems, kokia ir ji buvo dar sausio pabaigoje?

„Rekomenduoju ir, tiesą pasakius, mano rekomendacijos jau išgirstos! Vis dėlto didesnį dėmesį turėtų atkreipti tie, kuriuos kamuoja širdies, kraujagyslių, kvėpavimo takų problemos, kurie yra turėję operacijų arba serga… Taip pat – jeigu labai bijo. Kaip sako žiemos maudynių veteranai: jeigu baimės akys didelės, jeigu nusiteikimo nėra – geriau dar nelįsti, – neabejoja Beržų kaimo „ruonė“. – Na, o sveikas arba bent jau apysveikis žmogus, nusiteikęs pozityviai – tikrai turėtų pabandyti!“

Maudosi visa šeima ir kaimynai

„Ruonė“ B. Jomantaitė į ledinį vandenį šoko jau septynis kartus per pastaruosius du mėnesius.

Pirmąjį kartą – į eketę Babėnų tvenkinyje, vėliau – į Baltijos jūros bangas, o likusius penkis – su bendraminčiais iš tos pačios gyvenvietės gretimo Vaidatonių kaimo tvenkinyje.

„Džiugu tai, kad į maudynes jau įsitraukė visa mano šeima. Sūnus Mantas su manimi maudėsi Babėnuose, vyras Sigitas prie mūsų prisidėjo Palangoje, o trylikametė dukra Saidra – Valstybės atkūrimo dienos minėjime mūsų kaime, – džiaugiasi Beržų kaimo bendruomenės centro pirmininkė. – Pradžioje – į eketę tvenkinyje, pastaruosius kelis kartus, ledams nutirpus, į vis dar stingdantį tvenkinio vandenį. „Ruonių“ maudynės „užkabina“ ir nebepaleidžia. Norisi kuo daugiau pasimėgauti šiuo malonumu iki kol baigsis šalčiai. Kartą pabandęs ledo maudynių – nebegali sustoti.“