Rajono paraplegikų laikas: nuo meno projektų iki laurų sporto čempionatuose ir teatro festivaliuose

Kėdainių rajono paraplegikų asociacija žino, kaip gyventi turiningai, įdomiai ir savo dienoms suteikti prasmės. Skirtingų veiklų gausus šios krašto bendruomenės laikas neleidžia suabejoti – aktyvi, įtraukianti, savirealizacijos galimybes dovanojanti bendrystė yra didžiausias turtas kiekvienam žmogui. O šįsyk rajono paraplegikai šventiškai susibūrė ne tik patys, bet sukvietė ir savo šeimas – visus suvienijo renginys „Sportuokime drauge“.

Įteikė medalius

Įgyvendindama rajono savivaldybės finansuojamą projektą „Asmenų su negalia sporto populiarinimas Kėdainių rajone“, asociacijos bendruomenė metė sau judėjimo iššūkį ir puikiai praleido laiką.

Kineziterapeutė Ramunė Vansevičiūtė dalyvius pakvietė jėgas išbandyti įvairiose sporto rungtyse, kurios patiko ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams. Asociacijos pirmininkė Alma Margevičienė veržliuosius dalyvius apdovanojo simboliniais atminimo medaliais. Bendruomenei prieš akis ir antrasis šio projekto renginys – rugsėjį vyksianti spartakiada.

Puikios erdvės ir lauke, ir viduje

A. Margevičienė pasidžiaugė, jog asociacija laikosi puikiai – kasdienybėje netrūksta užimtumo, o ir veikloms lietis yra kur: Liepų alėjos gale, prie tvenkinio, esanti išpuoselėta ir nuolat vis gražinama asociacijos laisvalaikio bei poilsio erdvė, kurią jau pamilo ir kėdainiečiai, tampa nuostabia traukos vieta maloniu oru, o darganai ir vėsai subūrus į vidų, paraplegikai bendryste džiaugiasi Kėdainių „Spindulio“ mokykloje (J. Basanavičiaus g. 99) esančiose patalpose.

„Gyvename gerai, todėl mielai kviečiame prie mūsų prisijungti daugiau žmonių, – sako A. Margevičienė. – Vienijame įvairaus amžiaus žmones: ir jaunimą, ir senjorus. Šiuo metu turime 40 akredituotų narių. Pusė jų yra darbingo amžiaus žmonės.“

Nuo teatro iki sporto

Ne tik skirtingo amžiaus, bet ir skirtingų poreikių bei fizinių galimybių kraštiečius buriančios asociacijos pirmininkė pabrėžia besistengianti užtikrinti veiklų įvairovę bei vis pasiūlyti ką nors nauja.

„Mano tikslas – veiklas pritaikyti žmonėms. Turime sporto, rankdarbių, teatro užsiėmimus. Anksčiau džiaugėmės ir savu ansambliu, deja, dabar nebeturime norinčių dainuoti.

Tačiau asociacijos nariai atrado teatro užsiėmimus. Šį projektą finansuoja Europos Sąjunga. Kiekvieną ketvirtadienį vyksta valandos trukmės teatro edukacija. Žmonės labai noriai renkasi. Žaviuosi taikomojo teatro specialistės Daivos Paplauskienės gebėjimu atrasti tai, kas svarbu būtent mūsų žmonėms. Turime ne tik teatro edukacijas, bet ir teatro trupę, – kalbėjo A. Margevičienė. – Kadangi daug dėmesio skiriame sportui, dalyvaujame Kėdainių idėjų konkurse ir tikimės gauti finansavimą šalia savo patalpų, mokyklos teritorijoje, įsirengti sporto aikštelę.

Mūsų nariai puikiai žaidžia bočią, smiginį. Važiuoja į šių sporto šakų čempionatus. Šiemet bočios čempionate laimėjome pirmą vietą. Rudenį laukia smiginio čempionatas.

Taip pat kasmet stengiamės į kasdienybę įtraukti ir naujų veiklų, nes tos pačios pabosta.“

Šeimų įsitraukimas – laukiamas

Pasak A. Margevičienės, asociacija svetingai sutinka ne tik savo narius – čia labai laukiamos ir jų šeimos.

„Turime narių, kuriems sunku judėti, todėl jų šeimos nariai padeda, – pasidalina pašnekovė. – Mūsų asociacijai svarbūs ne tik patys nariai, bet ir juos palaikantys artimieji.

Ši bendrystė, kai žmonės gali dalintis patirtimi, išgyvenimais, išties gražina gyvenimą ir yra labai reikalinga.“

Auksarankių kūrybinė staigmena

Pernai į paraplegikų asociacijos veiklą įsiliejusi ilgametė kultūros darbuotoja Vitalija Augulienė šiai bendruomenei tapo gaiviu kūrybinio vėjo gūsiu. Šeimų renginio metu ji su auksaranke asociacijos nare Elena Stagniūniene bendraminčiams pristatė užbaigtą meninį projektą, kuris jų lauko erdvei suteikė naują veidą.

„Kūrybinė veikla, kuria galiu užsiimti šioje asociacijoje, man labai artima. Malonu, kad čia radau bendraminčių. Daugiausia ir dirbame kartu su Elena. Ji – meistrė profesionalė, nuostabiai siuva. O mano stipresnioji pusė – floristika ir idėjų generavimas, – šypsosi V. Augulienė. – Pernai apsilankius Burbiškių dvare, kilo mintis prie mūsų tvenkinio esančią pavėsinę papuošti žuvimis. Galiu užtikrinti, kad niekur kitur tokio darbo nepamatysite. Žuvys gimė ne iš paprastų siuvinių, bet iš skiautinių.

Elena fantastiškai dirba. Išduosiu, kad ateityje pristatysime dar vieną įspūdingą jos darbą iš mažyčių džinsinės medžiagos gabalėlių. Kūrinio matmenys bus 1,5×1,5 metro.

Taigi minčių ir planų turime daug.“

Sportą pakeitė rankdarbiai

V. Augulienės išliaupsinta asociacijos senbuvė E. Stagniūnienė besiklausydama šių pagyrų vis kuklinosi ir tik švelniai šypsojosi, tačiau moteris pripažino, kad darbas išties puikiai pavyko, todėl gera juo pasidalinti su bendruomene.

„Rezultatas labai džiugina ir mudvi su Vitalija. Gražu, spalvinga – tikrai pagyvina erdvę. Tai, ko ir siekėme, – džiaugėsi auksarankė. – Darbo buvo daug, bet kadangi netrūko ir noro, tad įveikėme. Norėjome pavaizduoti akvariumą, kuriame plaukioja spalvingos žuvelės. Kompoziciją, žalumą sukūrė Vitalija, o aš iš įvairių spalvų audinių siuvau žuvytes.“

Veikli asociacijos narė pastebi, kad darbą pradėjus naujai pirmininkei – A. Margevičienei, bendruomenės gyvenimo pulsas tapo dar aktyvesnis.

„Nors ir iki tol veiklų netrūko, bet dabar viskas dar pagyvėjo: renginiai, sporto varžybos, susitikimai, išvykos – sunku net viską išvardinti, tad pasakysiu tik viena – dalyvauti asociacijos veikloje tapo tik dar įdomiau, – sakė E. Stagniūnienė, kurios širdyje meilė sportui susimainė su meile rankdarbiams. – Iš pradžių asociacijos veikloje man artimiausias buvo sportas, o dabar tam jau šiek tiek trūksta sveikatos, tad mėgaujuosi kurdama rankdarbius. Jie man patiko nuo vaikystės ir patinka iki šiol. Kol rankos judės ir galva veiks, tol dirbsiu. Aš tiesiog sergu šia veikla.“

Svetimos patirtys, kurios gali tapti savomis

Kėdainių rajono paraplegikų bendruomenė ne tik pamilo teatro užsiėmimus, bet ir subūrė trupę, kuri iš festivalių grįžta su apdovanojimais.

„Kartą per savaitę turime teatro edukaciją. Tai nėra vaidinimas, – akcentuoja užsiėmimus vedanti Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrė, taikomojo teatro praktikė Daiva Paplauskienė. – Edukacijų metu įvairiais taikomojo teatro metodais sprendžiame tam tikras socialines, emocines problemas.

Vienas iš metodų – proceso drama. Tai labai panašu į dramos terapiją, kada žmonės sprendžia kito žmogaus problemą tuo pačiu atverdami galimybę sau pritaikyti vieną ar kitą gyvenimo situaciją. O situacijas parenku tokias, kurios būtų aktualios šios bendruomenės žmonėms – turintiems vieną ar kitą negalią.

Šios situacijos gali pasitaikyti ir jų gyvenime, tad jie jau bus apmąstę, kaip geriau elgtis, nes žmonių sutinkame įvairių – jų požiūris mums ne visada priimtinas, tad edukacijų metu gilinamės, kaip tokiose situacijose nepamesti savęs ir nenuleisti rankų.“

Baimę nugali didelis noras

Teatro užsiėmimai taip pavergė rajono paraplegikų širdis, kad jie mielai susibūrė į trupę, pasirodančią net sostinės scenoje.

„Statome spektaklius, kuriuos rodome festivaliuose, – didžiuojasi D. Paplauskienė. – Šiemet buvome ypatingų teatrų festivalyje „Begasas“. Pristatėme savo spektaklį „Žmonių laimė“. Buvome labai gerai įvertinti – mus apdovanojo statulėle.“

„Daiva, bet juk scenos baimė žmogui – viena didžiausių ir sunkiausiai įveikiamų. Kaip jums pavyko suburti mėgėjų trupę?“ – negaliu atsistebėti.

„Pamačiau, kad šie žmonės labai nori vaidinti. Tai galimybė išreikšti save. Jie nugali baimę, nes noras už baimę didesnis.

Žinoma, būna visko, – atskleidžia D. Paplauskienė. – Mano aktoriai sako, jog nebenori, nebevaidins, nes bijo. Vis tik matydama žmogaus potencialą, sugebu įtikinti likti. Nepaprastai džiaugiuosi, kai jie išeina į sceną ir parodo save.

Teatro trupę turime trečius metus ir jau dalyvavome trijuose „Begaso“ festivaliuose. Iš kiekvieno grįžome su statulėle.

Supratau, kad teatras šioje bendruomenėje įsitvirtino. Čia jaučiuosi laukiama.“