„Šuolis, pakeitęs viską“: Darijos Matukaitytės debiutas Europoje ir žvilgsnis į aukštumas
Kėdainietė Darija Matukaitytė, šiuo metu Panevėžio sporto gimnazijoje besitobulinanti šuolininkė į aukštį, lengvosios atletikos sektoriuje žengia vis tvirtesnius žingsnius. Būtent atkaklumas ir sunkus darbas ją atvedė į Europos jaunimo (U18) čempionatą Italijoje, kur jaunoji atletė pademonstravo aukštą meistriškumą – peršokusi 1,70 m aukštį, ji iškovojo 10-ąją vietą.
Nuo primiršto pirmo karto iki svajonės išsipildymo
Kėdainiuose užaugusią šuolininkę šiandien sunku įsivaizduoti be lengvosios atletikos, tačiau pirmoji pažintis su šia disciplina nebuvo meilė iš pirmo žvilgsnio.
– Kaip prasidėjo visa tavo kelionė į šuolį į aukštį? Kada pradėjai lankyti treniruotes?
– Treniruojuosi gal apie ketverius metus, pradėjau savo mokykloje, Kėdainiuose. Trenerė pastebėjo mane, pakvietė… Bet iš pirmo karto pabandžius neužsikabinau, nepatiko. Po kiek laiko sugrįžau ir iki dabar sportuoju – net nemanau, kad kažkada sustosiu.
– Ar buvo kažkoks momentas ar varžybos, kai supratai, kad imsiesi šito sporto rimtai?
– Konkretaus momento gal nebuvo, bet pirmos varžybos man neblogai sekėsi, aš laimėjau. Tas laimėjimo jausmas tikrai reiškė daug. Galvoju, kad tuo gyventi – labai geras jausmas, todėl norisi jį patirti vis dar ir dar daugiau.
Norėdama geresnių sąlygų, jaunoji sportininkė persikėlė į Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnaziją. Čia infrastruktūra ir pritaikytas tvarkaraštis leido visiškai susitelkti į sportą, o sunkus darbas netrukus davė vaisių – buvo įvykdytas Europos čempionato normatyvas.
– O kai įvykdei Europos čempionato normatyvą ir sužinojai, kad keliausi į Italiją, kokie jausmai užplūdo?
– Šiaip nebijojau, žinojau, kad galiu tai padaryti. Prieš tai buvo ištikusi mini trauma – pasitempiau čiurną, todėl buvo mažiau užtikrintumo, bet visą sezoną tikėjomės su treneriu gero rezultato ir dirbome. Kai peršokau, buvo begalinis džiaugsmas – labai smagu, kad pagaliau išpildžiau vieną didžiausių savo svajonių!
Tarptautinis krikštas: jaudulys, alinantis karštis ir 10-oji vieta Europoje
Europos čempionatas Italijoje jaunajai atletei tapo krikštu tarptautinėje arenoje. Kvalifikacinis etapas praėjo sklandžiai, tačiau finalas pareikalavo visų jėgų.
Norėdama geresnių sąlygų, jaunoji sportininkė persikėlė į Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnaziją. Čia infrastruktūra ir pritaikytas tvarkaraštis leido visiškai susitelkti į sportą, o sunkus darbas netrukus davė vaisių – buvo įvykdytas Europos čempionato normatyvas.
Aut. past.
– Ar prieš varžybas Italijoje buvo daug jaudulio?
– Pagrindinis tikslas buvo įvykdyti normatyvą, o čempionate tikėjausi pasisemti patirties. Per kvalifikaciją jaudulio nebuvo – buvau per daug laiminga, kad tiesiog esu čia. Per finalą jaudulys jau buvo didesnis, nes buvau tarp 13 geriausių Europos šuolininkių. Būtent tas jaudulys šiek tiek paveikė ir rezultatas nebuvo visai toks, kokio tikėjausi, bet ši patirtis – neįkainojama.
Kartu vykęs treneris prisimena, kad iššūkiu tapo ne tik varžovių lygis, bet ir alinantis oras.
– Treneri, koks jausmas buvo stebėti auklėtinės startą iš šalies? Ar pasiruošimas vyko sklandžiai?
– Dirbau savo darbą. Buvome visai neblogai pasiruošę, įvykdėme normatyvą ir važiavome ne atostogauti, o kuo sėkmingiau sudalyvauti. Pasiruošimas vyko visus metus. Aišku, nepadėjo didelis karštis – finalo metu buvo net 36 laipsniai šilumos.
– O kaip sportininkė jautėsi sektoriuje? Ar matėsi jaudulys?
– Taip, finalinių varžybų dieną popietė buvo karšta, 36 laipsniai be vėjelio, kūnas atiduoda daug energijos. Išėjus į sektorių jauduliukas matėsi akivaizdžiai. Jeigu būtų daugiau patirties, manau, rezultatą galėjome turėti dar aukštesnį – vieta galėjo būti ir aštuntuke ar net ketvertuke. Bet džiaugiamės – pirma stotelė Europoje tikrai neprisvilo.
Kartų kaita ir ateities ambicijos
Nors 10-oji vieta Europoje su 1,70 m rezultatu jau yra didelis pasiekimas, nei sportininkė, nei jos treneris ties tuo sustoti neketina.
– Treneri, ar matote potencialą pasiekti aukštų rezultatų ir tarp suaugusiųjų?
– Potencialo yra. Mergina sudėta labai tinkamai šuoliui į aukštį, turi charakterį, yra darbšti. Lietuvoje ji jau dabar užima aukštas vietas – žiemą buvo ketvirta suaugusiųjų čempionate. Kitąmet U20 amžiaus grupėje normatyvas bus 1,80 m. Jei įveiks šį aukštį, galėsime vėl tikėtis gerų startų.
– Darija, kokių tikslų sau keli ateičiai?
– Planuoju ir toliau siekti aukštumų. Kito sezono tikslas – Europos jaunimo čempionatas, o 2028-aisiais laukia pasaulio jaunimo čempionatas. Normatyvai nėra nepasiekiami, palyginus su tuo, ką galiu. Svarbiausia – nuoseklus kelias iki to.
Šis pavyzdys rodo, kad atkaklumas, tinkama aplinka ir tikėjimas savo jėgomis leidžia skrieti.
