Bendruomenių bendrystės jausmas – stiprus, vienijantis, palaikantis

Besitęsiantis bendruomenių pristatymo projektas į Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centro Arnetų namą šį kartą pakvietė net dvi mūsų rajono bendruomenes.

Viena jų – net septyniolika metų gyvuojanti, kita – vos ketverių metų sukaktį skaičiuojanti, tačiau išskirtinumo tikrai netrūksta nė vienai.

Į išties šiltą, o kartu ir rimtumu alsuojantį susitikimą susirinko nemažai kraštiečių, norinčių artimiau pabendrauti su Josvainių bei Angirių bendruomenėmis, susipažinti su jų krašto istoriniu, kultūriniu ir kulinariniu paveldu.

Dėmesys – istorijai

Josvainių bendruomenė – tai vieni kitiems padedantys, bendrą savo aplinkos gerovę kuriantys ir puoselėjantys žmonės, itin didelį susidomėjimą ir dėmesį skiriantys istorinei praeičiai.

„Savo bendruomenėje turime visko: tradicijų, švenčių išties labai daug, tad buvo sunku nuspręsti, o ką gi, pristatant bendruomenę, akcentuoti dabar. Todėl pasitelkdami tą pačią kryptį, kaip ir pirmaisiais bendruomenės gyvavimo metais, grįžome prie mūsų Josvainių miestelio istorinio pristatymo.

Svarbiausias vakaro akcentas – tremtis ir visa tai, kas vyko prie septyniasdešimt ir daugiau metų.

Pasitelkdami įvairius istorinius leidinius, fotonuotraukas ir kitokią svarbią medžiagą bandėme susieti juos su dabartimi, su bendruomene bei jos nariais“, – apie Josvainių bendruomenės pagrindinį pristatymo akcentą pasakoja Josvainių bendruomenės pirmininkė Danguolė Raudeliūnienė.

Susiejo istoriją su dabartimi

Renginio metu D. Raudeliūnienė pristatė Josvainių bendruomenės atsivežtą produkciją: šakotį, žolelių gėrimą, rankų darbo lėlytes bei rankines ir kitus kūrybinius elementus, kuriuos pasitelkdama praeities įvykius susiejo su gražia ir įdomia miestelio istorija.

„Smetonos laikais Josvainiuose veikė kulinarijos mokykla, į kurią gausiai rinkdavosi kulinarijai neabejingos moterys. Čia jos mokėsi kepti šakočius, gaminti tortus.

O šiandien džiaugiamės galėdami šalia Josvainių kulinarijos mokyklos fotografijos pastatyti dabartinės mūsų kartos šakočio kepėjos kūrinį, – labai gardų ir burnoje tirpstantį šakotį.

Kitoje nuotraukoje vaizduojami siuvimo kursai. Anais laikais šiuose kursuose buvo siuvama tik „Zinger“ firmos siuvimo mašinomis.

Šiandien šalia šios fotografijos – mūsų auksarankės pasiūtos lėlytės bei nuostabios rankinės.

[quote author=”Aut. past.”]Smetonos laikais Josvainiuose veikė kulinarijos mokykla, į kurią gausiai rinkdavosi kulinarijai neabejingos moterys. Čia jos mokėsi kepti šakočius, gaminti tortus.[/quote]

Tuo tarpu šalia istoriją menančio karčemos vaizdo – Josvainių bendruomenės žolelių užpiltinė, kurią gamina mūsų bendruomenės narė, propaguojanti sveiką gyvenimo būdą“, – trumpai apie įdomius istorinius faktus, susietus su dabartimi, pasakoja Josvainių bendruomenės pirmininkė.

Noriai renkasi ir dabar

Prieš septyniolika metų, kai šalyje viena po kitos pradėjo kurtis bendruomenės, susibūrę Josvainių bendruomenės nariai ir šiandien noriai renkasi kartu paminėti pagrindines miestelyje organizuojamas šventes, kai reikia nudirbti reikiamus darbus ar išspręsti iškilusias problemas.

„Norisi, kad visi nariai bendruomenėje jaustųsi gerai, it namuose, ir tęstų jau pradėtas veiklas bei jungtųsi prie naujai vykdomų.

Kadangi bendruomenėje – per penkiasdešimt žmonių, todėl atsižvelgiant į pomėgius, poreikius, nuomones, kurios dažniausiai esti skirtingos, esame priversti išsiskirstyti į tam tikras grupeles, kas tikrai pasiteisina.

Kartais į bendrus renginius kviečiame visus bendruomenės narius, kartais atsižvelgdami į pomėgius, poreikius.

Neslėpsiu, man, kaip bendruomenės pirmininkei, laviruoti tarp šitiek žmonių tikrai nėra lengva.

Dažnai tenka pasitelkti diplomatiją ir tam tikras gudrybes. Tačiau ko gi nepadarysi dėl bendruomenės narių“, – geranoriškai apie bendruomenės aktyvumą atsiliepia D. Raudeliūnienė.

Švęs 635-ąjį gimtadienį

Rodos, intensyviai veikianti bendruomenė veiklos stabdyti tikrai nesiruošia. Priešingai.

„Josvainių miestelis šiais metais švęs savo 635 metų sukaktį. Todėl tiek organizacinės, tiek ir kitokios veiklos bus daug.

Miestelio šventės metu stengsimės apjungti visus šventinius renginius, seminarus bei parodas bendradarbiaudami tiek su Josvainių kultūros centru, tiek ir su kitomis mūsų bendruomenėje esančiomis organizacijomis.

Mūsų siekis – kad Josvainiai ir vėl taptų dideli, panašūs į miestą“, – apie artėjančią gimtadienio šventę kalba Josvainių bendruomenės pirmininkė.

Įrengs muziejų

Bendruomenėje lyg ir nieko netrūksta. Josvainiai turi bendruomenės namus, tradicijas, ištikimus bei aktyvius žmones, tačiau bendruomenės pirmininkės mintyse jau rezgasi nauji ateities planai.

„Bendruomenės namus pasistatėme, medį pasisodinome, aikštę atsinaujinome, o dabar norisi sulaukti svečių, atskleisti jiems visą Josvainių grožį, parodyti miestelio istoriją, praeitį.

Kadangi mūsų bendruomenės namai nėra dideli, todėl viešintiems Josvainiuose tokioje aplinkoje daug ką parodyti sunku.

Todėl ateityje planuojame plėsti savo veiklą ir atsinaujinti. Dabar svajojame apie Josvainių miestelio muziejų.

Nors tai tikrai labai rimtas darbas, bet, mano nuomone, jis yra įveikiamas ir, jeigu mums tai pavyks padaryti, tai tikriausiai jau bent po poros metų pakviesime visus į svečius“, –  apie ateities planus užsimena D. Raudeliūnienė.

Jauniausia bendruomenė

Kita pristatyme dalyvavusi Angirių bendruomenė – jauniausia mūsų rajone, tačiau nusileisti kitoms, ilgiau gyvuojančioms bendruomenėms neketina.

Priešingai, Angirių bendruomenės pirmininkė Irina Mažeikienė pabrėžė, kad neseniai susikūrusi bendruomenė kaip beišgalėdama stengiasi pasivyti visas kitas, kurios, anot jos, jau daug daugiau pasiekusios, daug daugiau patirties įgijusios ir daug didesnį pranašumą turinčios.

Dešimtmetį puoselėjamos tradicijos

Džiugu, jog vos prieš ketverius metus susikūrusi bendruomenė jau turi dešimtmetį puoselėjamų tradicijų.

[quote author=”Aut. past.”]Jau daugiau nei dešimt metų Angiriuose vyksta kaimo šventė „Tėviškės šventė“. Tai renginys, apjungiantis keturis kaimus: Angirių, Varnupės, Ruseinių ir Grašvos.[/quote]

„Jau daugiau nei dešimt metų Angiriuose vyksta kaimo šventė „Tėviškės šventė“. Tai renginys, apjungiantis keturis kaimus: Angirių, Varnupės, Ruseinių ir Grašvos.

Kadangi visi kiti trys kaimai praktiškai išnykę, todėl mūsų kaimas tampa tarsi centras, birželio pabaigoje ar liepos pradžioje suburiantis visus bendruomenės narius į nuostabią jau tradicija tapusią šventę.

Į „Tėviškės šventę“ neretai susirenka ir čia jau nebegyvenantys, bet anksčiau gyvenę bendruomenės nariai.

Susitikimo metu skamba įvairių ansamblių bei Angirių kaimo merginų atliekamos dainos. Šventinės nuotaikos šio renginio metu dar niekada nebuvo pritrūkę.

Taip pat daug metų mūsų bendruomenėje organizuojamos gegužinių pamaldos. Bendruomenės nariai atsakingai kiekvieną dieną renkasi draugėn, meldžiasi, o galiausiai po savaitės bažnyčioje užbaigia šį maldų kursą“, – apie Angiriuose turimas tradicijas pasakoja I. Mažeikienė.

Svečiuojasi vieni pas kitus

Angiriečiai bendruomenės namų kol kas dar neturi, tačiau dėl to gyventojų aktyvumas nesumažėja.

Pasirodo, bendruomenės nariai kas savaitę renkasi vieni pas kitus į namus ir taip glaudžiai bendraudami sprendžia iškilusius klausimus ar svarbius organizacinius dalykus.

„Angiriuose turime ne vieną kūrybiškumo nestokojantį žmogų, todėl norisi juos suvienyti, suburti į bendrą ratą ir atskleisti jų gabumus.

Todėl didžiausias mūsų džiaugsmas dabar – žinia, kad šiemet pradėsime statyti bendruomenės namus ir turėsime patalpas, kur galėsime susirinkti, įvairiomis veiklomis užsiimti“, – apie bendruomenės namų statybos darbų planus šneka Angirių bendruomenės pirmininkė.

Aktyvumo netrūksta

Jauniausioje rajono bendruomenėje šiuo metu – tik šešiolika narių, bet I. Mažeikienė džiaugiasi neblėstančiu bendruomenės narių aktyvumu ir beribiu noru prisidėti prie Angiriuose organizuojamų veiklų.

„Visi bendruomenės žmonės labai aktyvūs. Bendromis jėgomis stengiasi puoselėti ne tik savo namų, bet ir kaimelio aplinką. Visada paprašyti dalyvauja kaime organizuojamose talkose, noriai renkasi į pasibuvimus ar bendruomenėje rengiamas šventes.

Taip pat labai džiaugiuosi mūsų bendruomenės įkūrėjomis. Dabar jos jau garbaus amžiaus moterys, tačiau vis dar organizuotos, aktyvios, kupinos idėjų, visada pasiruošusios pagelbėti.

Net neabejodama galiu pasakyti, kad jos – savo laiko, širdies šilumos ir svajonių neskaičiuojančios moterys.

Šiandien bendruomenėje turime šešiolika narių ir tas skaičius su metais vis didėja. Nė kiek neabejoju, kad artėjančio kaimelio susirinkimo metu mūsų bendruomenės narių gretas papildys dar daugiau naujų žmonių.

Norisi palaipsniui įtraukti kuo daugiau žmonių.

Burdamiesi, vienydami kaimą, parodydami kitiems kaip ir kuo mes gyvename tapsime gražia didele šeima“, – gražių žodžių kaimelio bendruomenės nariams negaili I. Mažeikienė.

Ragavo vokiečiai

Aktyvumo Angiriuose tikrai netrūksta… Pasirodo, netrūksta šiame kaimelyje ir nagingų bei kūrybingų žmonių, kurie realizuodami savo idėjas sukuria ypatingus rankų darbo gaminius.

Renginio metu buvo pristatyti angirietės Rasos Kišonienės rankų darbo grybukai. Gaminimu nuo mažens besidomėjusios moters gardžių grybukų ragavę ne tik lietuviai. Rasa prisipažino, kad jos tradicinių kepinių skanavo ir vokiečiai.

„Vienos draugės mergaitė šiuo metu gyvena Vokietijoje ir ten dirba.

Retkarčiais vis grįžta į gimtinę, o važiuodama atgal į Vokietiją nuvežė kartą lauktuvių mano keptų grybukų ir pavaišino jais savo kolegas.

Dabar bendradarbiai į Lietuvą merginą paviešėti išleidžia tik su sąlyga – jei ji vėl parveš Rasos firminių grybukų“, – įsimintiną ir širdžiai mielą istoriją pasakoja Rasa.

Be mezginio – nė vakaro

Angirietės Dalės Žukauskienės rankose siūlai virsta įstabaus grožio originaliomis riešinėmis.

Savo pomėgį, kuriam negaili nei laiko, nei pinigų, dar vaikystėje atradusi ir į siūlų pinkles papuolusi moteris vakaro neįsivaizduoja be virbalų ar vąšelio. Anot jos, tai geriausias būdas, padedantis atsipalaiduoti, teikiantis malonumą, džiaugsmą bei leidžiantis pamiršti visas blogas mintis.

Angirietė Laimutė Raižienė – ne vienam kraštiečiui gerai pažįstama. Šios moters marginti kiaušiniai, piešti atvirukai, dekoruoti akmenukai traukte traukia akį.

Giedojo giesmes

Bendruomenių pristatymo metu Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centro Arnetų name skambėjo Josvainių bendruomenės moterų kolektyvo atliekamos liaudies dainos.

Žiūrovai turėjo galimybę pasiklausyti ir iškilmingų giesmių, kurios buvo skirtos Gavėnios laikotarpiui.

Šiltų palinkėjimų Josvainių ir Angirių bendruomenėms nepagailėjo Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centro Arnetų namo vadovė Regina Lukminienė.