Ar laimingi žmonės, nešiojantys istorinį Šv. Valentino vardą?

Šiandien visas pasaulis mini Šv. Valentino dieną: žmonės siunčia vieni kitiems meilias žinutes, dovanoja širdelės formos suvenyrus, o vakarop pastebimai šokteli šokoladinių saldainių ir vyno perkamumas…

Tačiau šįkart – ne apie Šv. Valentino dienos kilmę ir ne visai apie meilę: juk mylėti reikia ne tik šiandien. Mylėti reikia kasdien… Šįkart – apie tuos, kuriuos pakrikštijo meilės vardu. Ar vardas gali nulemti žmogaus likimą ir sėkmę romantiškuose santykiuose? Ir kuo gi jie, Valentinai ir Valentinos, panašūs, bet, tuo pačiu metu – tokie skirtingi ir unikalūs?

Vardas – močiutės garbei

„Kadangi buvau pirmoji anūkė, man tėveliai padovanojo pačią didžiausią dovaną – močiutės vardą, – šypteli Vainikų kaime (Kėdainių r.) gyvenanti Valentina POPOVA (37). – Šiuo vardu be galo džiaugiuosi. Ne vien todėl, kad jis retas ir nepaprastai gražus, bet dar ir dėl to, kad buvau mylimiausia močiutės Valentinos Mihailovos, gyvenusios Novodvinsko mieste Rusijoje, anūkėlė. Tarp gyvųjų močiutės nebėra, bet šis vardas jos buvimą šalia liudija kiekvieną dieną.“ 

Po išskirtiniu vardu – stiprios vertybės

Ne tik vardą tėvai dovanojo kovo mėnesį į pasaulį pasibeldusiai pirmagimei, bet ir rinkinį stiprių asmeninių savybių ir gilių vertybių: „Nežinau, ar tai lemia vardas, bet esu gyvybinga, užsispyrusi, be užuolankų sakanti teisybę. Esu mylinti, o šeima, artimieji ir draugai man – didžiausia vertybė.“

Patys savo likimo kalviai

O ar žavingosios Vainikų kaimo gyventojos manymu, pasaulinės meilės šventės „kaltininko“ – šv. Valentino – vardu pakrikštytiems žmonėms meilės reikalai klojasi geriau negu kitiems?

„Meilę lipdome patys. Ir nesvarbu, kokiais vardais bebūtume, už savo gyvenimą, pasirinkimus, klaidas, už tai, kaip mums sekasi kurti santykius su brangiais žmonėmis, atsakingi esame tik mes patys“, – įsitikinusi V. Popova, per savo gyvenimą sutikusi vos vieną kitą bendravardį.

[quote author=“Aut. past.“]Anot Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, 1950–2013 metais Lietuvoje buvo registruotas 3 831 Valentinai ir 5 874 Valentinos. Tuo metu Vytautų – 30 976, Tomų – 28 280, Jonų – 24 406, Kristinų – 23 797, Rasų – 21 680, Irenų – 21 013. 1 046 kartus registruotas Valento vardas.[/quote]

Lydi nuotaikingi nutikimai

Ir nors bendravardžiai ir bendrapavardžiai žmonės V. Popovos kiekviename žingsnyje nelydi, įdomių, smagių ir keistų nutikimų aplink – apstu.

„Kartą darbe meistras pildė ataskaitą. Atsisuka, stebi mane nesusipratęs, kol galiausiai pratrūksta: „Nieko nesuprantu: rytinėje pamainoje dirbai, vakarinėje – vėl esi? Kaip tu dirbi per dvi pamainas?“. Man beliko jam paaiškinti, kad turime bendravardę naujokę, tik jos varde „y“ raidė – ilgoji. Kol Valentynos neperkėlė į kitą pamainą, kai kas nors kviesdavo vardu, atsiliepdavome abidvi, – juokiasi V. Popova, kurią bendradarbės šiltai vadina „Valiuku“ ir net „Valentaite“. – Kitąsyk mane mieste eiliniam dokumentų patikrinimui sustabdė kelių policijos pareigūnai. Grąžindami dokumentus pasiteiravo, kaip gyvena tėtis. „Perduok linkėjimus Popovui“, – pridūrė. Pasirodo, mieste atsirado daugiau žmonių su tokia pačia pavarde. Dėdės policininkai pagalvojo, kad mano tėtis yra vienas aukštas pareigas užimantis žmogus.“

Valentino dieną žino visi, bet tokį vardą turi retas

„Teko būti vakarėlyje, kuriame susibūrė daug naujų veidų. Kaip tyčia, jis vyko vasario 14 dieną. Atėjo metas prisistatyti: „Sveiki, mano vardas – Valentina“. O man ir atsako: „Tai taip, šiandien visos yra Valentinos, o koks tikras jūsų vardas?“ – prisiminusi komišką situaciją, juokiasi UAB „Scandagra“ logistikos vadybininkė, žemės ūkio ekonomistė kėdainietė Valentina STEPONAVIČIENĖ. – Pasitaiko, jog manęs paklausia, ar tai – tikras vardas, ar tik pseudonimas… Juk Šv. Valentino dieną žino visi, o tokių vardų – išties reta.“

Mamos pasirinkimas nusvėrė tėčio

„Tėtis norėjo mane pavadinti Valerija… Mama nesutiko: „Tu sugalvojai Raisos vardą mūsų vyresnėlei dukrai, antrajai vardą rinksiu aš. Pavadinsime ją Valentina – panašu į Valeriją, bet ne visai taip, – juokiasi balandžio mėnesį gimimo dieną švenčianti V. Steponavičienė. – Taigi mamos pasirinkimas nulėmė tai, kad vasario 14-oji man ne tik meilės, bet ir vardo diena. Tądien sulaukiu daug sveikinimo žinučių, taip pat – gėlių žiedų ir smulkių, mielų dovanėlių.“

Daugiau skirtingi negu vienodi

Kaip ten bebūtų, ne viskas sukasi apie meilę: vardas „Valentinas“ – romėniškos kilmės, reiškiantis „drūtas, sveikas ir gyvuojantis“.

„Manyčiau, kad toks apibūdinimas visai tinka, – šypteli žavingoji UAB „Scandagra“ logistikos vadybininkė. – Vis dėlto netikiu, kad žmogaus vardas jo charakteriui, temperamentui, požiūriui turi įtakos… Likimas – kiekvieno rankose, bet ne varde. Pažįstamų rate – keli bendravardžiai ir, kaip tyčia, esame visiškos priešingybės. Kiekvienas Valentinas ir Valentina yra unikalūs.“

[quote author=“V. Steponavičienė“]Atėjo metas prisistatyti: „Sveiki, mano vardas – Valentina“. O man ir atsako: „Tai taip, šiandien visos yra Valentinos, o koks tikras jūsų vardas?[/quote]

Niekas nepamiršta, kaip kreiptis

O ar Valentinai ir Valentinos, kaži, mylimi tiek pat, kaip ir aplinkiniai, o gal – dar karščiau?

„Meilė – nuostabus jausmas, o žmogus, kurio širdyje jis užgimsta, atsigauna, pražysta, ir viskas, kas iki tol atrodė neįmanoma, tampa įmanoma. Meilė suteikia sparnus ir yra varomoji jėga. Tikroji meilė kyla mūsų viduje iš tyro noro pradžiuginti kitą ir duoti jam viską, ką gali, be jokių užslėptų motyvų. Nėra tauresnio jausmo šioje Žemėje už džiaugsmą, kuris užlieja širdį matant aplinkinius laimingus. O juk mylėti bei stengtis dėl kitų nekainuoja ir dar pripildo mūsų širdis džiugesio, – įsitikinusi V. Steponavičienė. – Tačiau nemanau, kad mano vardo savininkams meilėje sekasi geriau ar blogiau, negu kitiems – sekasi lygiai tiek pat. Esame vienodai verti mylėti ir būti mylimi. Bet žinote, kuo šis vardas pranašesnis už likusius? Jį visi prisimena! Retai kada tenka žmonėms priminti, kuo esu vardu, ir komplimentų dėl jo grožio sulaukiu dažnai. Manau, kad jų sulaukia ir mano bendravardžiai… nes mūsų vardas – išties labai gražus!“

Jeigu Valentinas, vadinasi, gražus ir protingas!

„Sutapimas ar ne, bet kiek Valentinų pažįstu – visi ir visos – puikūs, geri žmonės. Racionalūs, ūkiški ir, beje, ne krepšininkų ūgio. Neaukšti, bet sveiki, drūti ir labai gražūs!“ – juokiasi gegužės mėnesį gimtadienį švenčiantis kėdainietis Valentinas SARAPINAS (57).

Vardas buvo naujovė

Vienintelė Pasmilgio kaime (Kėdainių r.) gyvenusios Sarapinų šeimos atžala – sūnus Valentinas – gavo tiems laikams neįprastą vardą. „Gimiau 1961 metais. Tuometinės Kėdainių antrosios vidurinės penkių klasių laidoje buvau vienintelis Valentinas. Mokykloje, regis, tebuvome du, – prisimena V. Sarapinas. – Šį vardą man sugalvojo tėtis, kadangi tuo metu jis dar buvo neįprastas, „importinis“. Kaip dabar iš serialų mamos sūnus vadina „Luisais“, taip tada retenybė buvo Valentinas. Jonų, Antanų, Petrų buvo labai daug, o štai Valentinų – vos vienas kitas.

Gėlių įteikė… bendradarbiai

V. Sarapinas pastebi, kad mada Lietuvoje minėti Pasaulinę įsimylėjėlių dieną įsisiūbavusi daugmaž 2000–2003 metais.

„Manau, kad vasario 14-oji pas mus pritapo kaip šventė dėl to, kad lietuviai – žmonės, mėgstantys švęsti, ir meilės diena tapo dar viena proga, – juokiasi AB „Lietuvos geležinkeliai“ automatikos elektromechanikas. – Tuomet kolegos vyrai netgi pasveikino mane vardadienio proga su… gėlių puokšte. Pasibeldžia kažkas į kabineto duris, pakeliu akis – o pro jas bendradarbis „įvažiuoja“ su gėlėmis. Paklausiau, ar tokią dieną man nešdamas gėlių meilę prisipažįsta, bet atsakyti pasikuklino… Vėliau meilės dienos šventimo bumas sumažėjo ir aš, tiesą pasakius, labai dėl to džiaugiuosi – per daug pompastikos tądien visur būdavo.“

Vyrai myli karščiau nei moterys?

V. Sarapinas pasakoja tik visai neseniai pasidomėjęs savo vardo kilmės istorija. „Žinau, kad jo kilmė siejama su vienuoliu Šv. Valentinu… Jis buvo kažkas artimo imperatoriui, įtariu… Meilės simbolis? – svarsto kėdainietis. – Žinote, mano patirtis rodo, kad Valentinams meilėje sekasi. Aš santuokoje su žmona Rasa jau 35-erius metus… Taip patinka, kad norėčiau dar kokių 50-ies!“

Sekasi, tai sekasi, o ar įsimylėję racionalieji Valentinai vis dėlto visiškai pametantys galvas? „Manau, kad vyrai apskritai labiau pameta galvas. Moterys myli kažkaip racionaliau… O vyrai – vos pamilsta, yra pasiruošę bet ką padaryti ir paaukoti… Ir jau kai myli – tai kartą gyvenime ir labai stipriai“, – įsitikinęs AB „Lietuvos geležinkeliai“ automatikos elektromechanikas.

Pravardės lengvai „nelimpa“

Vaikystėje Valentiną tėvai vadindavę „Valiuku“, draugai – „Valentu“, „Valiumi“. „Dažniausiai visi vadina pilnu vardu, nes su pravardėmis sudėtinga… Nesu iš tų, kurie leidžiasi pastumiami lengvai, – šypteli V. Sarapinas ir juokais pripažįsta vardo dienos proga šiandien laukiantis ranka rašytų meilės laiškų. – Žinučių neskaitau, ir pačiam rašyti sunku, nes pirštai stori, iškart po du mygtukus spaudžia. „Facebook‘e“ taip pat nedalyvauju… Bet laiškus priimu!“

Ir gimtadienis, ir vardadienis – du viename!

Kuomet esi gimęs vasario 14-ąją, ir dar – šiame šimtmetyje, tikimybė, kad tėveliai pakrikštys Valentino vardu – kone šimtaprocentinė. Taip nutiko ir kėdainiečiui, dainuojamosios poezijos kūrėjui bei atlikėjui Valentinui ABARIUI (19).

Su broliu gimę tą pačią dieną

Tiesa, romantiškų baladžių atlikėjas pripažįsta, kad meilėje jam nesisekė gana ilgai. „Visi juokauja, kad Valentinams ir Valentinoms meilėje privalo sektis. Paradoksalu, bet man ilgai atrodė, kad yra atvirkščiai, kad manęs, „meilės simbolio“, niekas nemyli, – juokiasi V. Abarius, romantiškus santykius su kraštiete Emile puoselėjantis metus. – Nesu tikras, kad buvau pakrikštytas šiuo vardu dėl dienos, kurią gimiau. Tą pačią dieną gimęs brolis, už mane vyresnis 7 metais, bet jis – Mindaugas. Arba šeimoje nėra didelės reikšmės vardams, arba aš nežinau…“

[quote author=“V. Abarius“]Paradoksalu, bet man ilgai atrodė, kad yra atvirkščiai, kad manęs, „meilės simbolio“, niekas nemyli.[/quote]

Geraširdis svajoklis

Socialinių mokslų kolegijoje Vilniuje Kūrybos ir pramogų industrijas studijuojantis kraštietis per gyvenimą sutiko tik du bendravardžius. „Sunku pasakyti, ar esame panašūs… Aš, pavyzdžiui, visada stengiuosi išlikti tolerantiškas, komandiškas… Esu šiek tiek naivus, tikintis galbūt kartais sunkiai įmanomais dalykais bei kartais tingus, – šypteli Kėdainių „Atžalyno“ gimnaziją baigęs V. Abarius. – Džiaugiuosi savo vardu, kurį daug kas prisimena. Bet… savo gražų vardą galima lengvai susigadinti, todėl, mano akimis, žmogaus vardas nėra pats svarbiausias dalykas apie jį.“

Žaisminga pravardė

V. Abarių bičiuliai vasario 14-ąją daugiausia sveikina gimimo dienos proga. „Su tuo viskas aišku, o kas dėl vardadienio, žinau, kad jis – ne tik šiandien, bet ir sausį. Kažkada lyg ir vasarą mačiau jį kalendoriuje, bet to nesureikšminu. Daugiau dėmesio skiriu gimtadieniui. Šįmet jam nieko nesu suplanavęs… Na gerai, iš tikrųjų esu, bet nenoriu išduoti, ką sugalvojau“, – juokiasi romantiškasis dainius, dešimtosios Sauliaus Mykolaičio vardo premijos laureatas.

Tie patys bičiuliai, kurie nepamiršta V. Abariaus gimimo dienos, jam yra sugalvoję žaismingą pravardę: „Kiti Valentinai draugų vadinami Valentais ar dar kaip nors… O mane vienas žmogus antroje Akademijos gimnazijos klasėje pradėjo vadinti „Byviu“ – veikėjo iš animacinio filmuko „Byvis ir Tešlagalvis“ personažo vardu. Bet taip į mane kreipiasi tik patys artimiausi draugai.“

„Trečias brolis“ – Valentinas

„Gimiau tais laikais, kai dar nebuvo galima iš anksto žinoti, kas gims: berniukas ar mergaitė, tad ir vardo vaikui niekas negalvojo iš anksto. Pasaulį išvydau vasario 14-ąją, mane priėmė akušerė Valentina, ji ir pasiūlė mano a. a. mamai duoti Valentino vardą… Sako: gražus, atsineštas tą dieną. Taip iš ligoninės buvau parsivežtas jau su vardu. Šeima neprieštaravo, jiems tiko ir patiko“, – šypteli Fedosiukų šeimos pagrandukas, vyresnius brolį ir seserį turintis Kunionių kaimo (Kėdainių r.) gyventojas Valentinas Fedosiukas (47).

Duota iš aukščiau

O ar V. Fedosiukui tinka romėniškasis vardo apibūdinimas? „Tikrai taip! Jaučiuosi savame kailyje, esu sveikas, drūtas, tikrai gyvuojantis ir, sakyčiau, neblogai man sekasi. Manau, kad  likimas žmogui duotas iš kažkur aukščiau, bet, turint savo užsibrėžtus tikslus, pasirenkant gyvenimo būdą, jį galima pakoreguoti, – šypteli individualia veikla statybų sektoriuje užsiimantis kunioniškis. – Žmogaus savybės daugiau priklauso nuo to, kaip jis auklėtas, kokioje aplinkoje augęs, kokios vertybės įskiepytos… Kaži, ar vardas tam turi reikšmės.“

Ekonomija: trys progos tą pačią dieną

Kuomet vasario 14-ąją sukrenta trys progos – gimimo, vardo ir Pasaulinė meilės diena, kuria gi proga daugiausia sveikinimų vyriškis sulaukia? „Labiausiai visi sveikina su gimtadieniu, pridėdami: …ir su vardadieniu. Kai vaikai buvo maži, būtinai širdelėmis apklijuodavo. Švenčiame viską kartu – ekonomiškiau taip, – juokiasi V. Fedosiukas. – Kasmet vasario 14-ąją pažymime nekasdieniškai. Bet čia man sukti galvos nereikia – šeima ir artimiausi draugai vis ką nors sumąsto, iškrečia… Žinau, kad tą dieną kažkas vyks neįprasto, ir jaučiuosi pamalonintas.“

Draugams fantazijos netrūksta

Ne vien sveikinimų ir veiklų artimieji su bičiuliais V. Fedosiukui prigalvoja, bet ir išradingiausių pravardžių. „Ooo, jų būta išties daug… Pilnu vardu manęs draugai ir pažįstami nevadina, vis kaip nors sugalvoja „įvardinti“. Kai kuriems būnu Valinskas, Valiauskas ar net Valerijonas, o šiaip vadina trumpai – Valiumi“, – pasakoja humoro jausmo nestokojantis kraštietis.

[quote author=“V. Fedosiukas“]Nežinau, ar reikia didžiuotis vardu… Gal geriau didžiuotis gerais darbais, išpildytais pažadais, pilna dūšia… Bet sutinku, man mano vardas gražus![/quote]

Didžiuotis – ne  vardu, o darbais

Tiesa, per daug tėvelių duotu vardu V. Fedosiukas tikina nesididžiuojantis: „Nežinau, ar reikia didžiuotis vardu? Gal geriau didžiuotis gerais darbais, išpildytais pažadais, pilna dūšia… Vardas, manau, tinka kiekvienam toks, kokį parinko šeima. Bet sutinku, man mano vardas gražus! – juokiasi kraštietis. – Na, o meilėje sekasi visiems, turintiems atvirą širdį, mokantiems mylėti, neskleidžiantiems negatyvo. Man meilėje tikrai pasisekė. Gal net ir todėl, kad esu Valentinas?!