Prekybos olimpietė: „Tikiu darbu, o ne stebuklais“

Kol vienų gyvenimas karantino metu nusprendė atsikvėpti ir stabtelėti, dotnuviškės Inetos RAGINIENĖS laiką, tarsi išgurkšnojusį dosnų puodelį stiprios kavos, užplūdo malonus energijos pliūpsnis – darbo apimtys šoktelėjo ir veikliai darbštuolei teko suktis it vijurkui. Tačiau būtent tokia profesine kasdienybe įmonių grupei „Vikonda“ priklausančio maisto ir buities prekių parduotuvių tinklo „Mini market“ regiono vadovė mėgaujasi labiausiai.

Darbas prekybos srityje ir kasdienis iššūkis, kaip patenkinti klientų poreikius, kad kiekvienas iš parduotuvės išeitų su šypsena, yra tai, kas žadina Inetos entuziazmą. Regis, mano pašnekovei puikiai tiktų olimpiečių šūkis: „Greičiau, aukščiau, stipriau“ (lot. Citius, altius, fortius). Jai rūpi kuo greičiau imtis reikiamų pokyčių, klientui pasiūlyti tik aukščiausią prekių bei aptarnavimo kokybę ir savo atstovaujamai įmonei padėti tapti stipriausiu žaidėju tarp konkurentų.

Ineta profesinę kartelę kelia aukštai ir kiekvieną dieną siekia pranokti pačią save. Akivaizdu, šios istorijos herojei tai išties sekasi – kelerius metus dirbusi Dotnuvos parduotuvės pardavėja bei vedėja, šiandien ji džiaugiasi gerokai plačiau išskleistais sparnais – dėl savo iniciatyvumo pastebėta vadovų, Ineta sėkmingai kopia karjeros laiptais, drąsiai žvelgia iššūkiams į akis ir tvirtai sako: „Prekyba yra ta sritis, kuri man leido išties atsiskleisti ir atrasti save.“

Kitoks karantinas

„Pandemija ir netikėtai gyvenimus sukaustęs karantinas labai pakeitė didžiosios visuomenės dalies kasdienybę bei įpročius: žmonės pirko daugiau maisto ir gamino namuose. Taip pat laiką leido dirbdami soduose, daržuose. Tai pajutome išaugusiu darbo tempu „Mini market“ parduotuvėse, – pasakoja Ineta. – Kraštiečiams reikėjo žemių ir kitokių sodo bei daržo prekių, kurių galima rasti pas mus. Stengėmės užtikrinti, kad visko turėtume, laiku užsakyti ir sukrauti prekybos salėse.

Pastebėjome, jog karantino metu žmonės ateidavo ne tik apsipirkti, bet ir pabendrauti, nes parduotuvės kurį laiką buvo vienintelė vieta, kuri įsileidžia klientus, – prisimena pašnekovė ir šypsosi pirkėjams galėjusi pasiūlyti gerokai daugiau nei vien maisto produktai ar kitos trūkstamos prekės – žmogišką ryšį bei palaikymą sudėtingu metu. – Taip pat labai džiaugiuosi, kad nė vienas mūsų darbuotojas nesusirgo, nes visi jie yra labai svarbūs ir reikalingi.“

[quote author=“Ineta“]Kai pradėjau dirbti pardavėja, nuo pat pradžių sau kėliau ambicingą tikslą – man visada buvo svarbus pirkėjas, tad stengiausi, kad jis sugrįžtų.[/quote]

Trečią mėnesį pradėjusį skaičiuoti karantiną Ineta leidžia kitaip nei tūkstančiai šalies gyventojų – be nerimo šešėlio ir kartaus panikos skonio.

„Intensyvus darbo ritmas ir jauki ramybė namuose padėjo išlikti pozityviai, tad nerimas tikrai nebuvo užvaldęs“, – pasidalija pašnekovė.

Kviečia į atnaujintą parduotuvę

Daliai šalies verslų karantinas atnešė nuosmukį, o parduotuvių tinklas „Mini market“ galėtų patvirtinti išgyvenantis pakilimą. Didžiųjų prekybos centrų vengti ėmę kraštiečiai mieliau rinkosi nedideles, bet platų asortimentą siūlančias ir arti jų namų esančias kasdienių prekių parduotuvėles, tad apyvarta šoktelėjo. Be to, jau šią savaitę duris atveria atsinaujinusi „Mini market“ parduotuvė Dotnuvoje. Ji savo klientus pasitinka su dar gausesne prekių pasiūla ir jaukesne aplinka, kad kiekvienas Jūsų apsipirkimas čia būtų patogesnis ir malonesnis.

„Labai džiaugiuosi tuo, kokia modernizuota ir graži tiek viduje, tiek išorėje dotnuviškius pasitinka „Mini market“ parduotuvė, – šypsosi Ineta. – Dabar Dotnuvos centre, pagrindinės gatvės pašonėje, esanti parduotuvė tapo miestelio puošmena.

Atsinaujinusioje parduotuvėje pirkėjų laukia daug naujovių: pastatytas didelis priesienis šaldytuvas, kuriame galima rasti gausybę įvairių prekių, naujas mėsos šaldytuvas, naujas daržovių stovas su kur kas didesniu šviežių daržovių, salotų pasirinkimu ir netgi šilauogėmis, pastatytos ir naujos lentynos.

Visų patogumui yra taromatas, surenkantis didesnius taros kiekius. Taip pat turime naują kasą su skeneriu ir muzikinį centrą, tad klientus sutiks ir viso apsipirkimo metu lydės maloni muzika.

Atnaujinę parduotuvės vidų, išpuoselėjome ir aplinką, pasodinome gėlių. Pirkėjams bus tikrai gera užsukti į gražią, jaukią ir patogiai atsinaujinusią „Mini market“ parduotuvę Dotnuvoje.“

Ambicingas pardavėjos tikslas

Dotnuvos parduotuvės pokyčiai Inetą taip stipriai džiugina dar ir todėl, kad būtent čia ji pradėjo savo profesinį kelią tinkle „Mini market“.

„Su šeima gyvename Dotnuvoje, tad ir dirbti „Mini market“ tinkle pradėjau būtent Dotnuvos parduotuvėje pardavėja ir vedėja. Darbas nedidelio ir savo miestelio parduotuvėje buvo išties malonus: klientų veidai – puikiai pažįstami, jų apsipirkimo įpročiai taip pat. Žinodavau netgi kuo kiekvienas iš pirkėjų gyvena, kas jiems rūpi.“

Dotnuviškės Inetos įžvalgumas bei profesionalumas prekybos srityje visiškai nestebina. Mat važiuojant pagrindine Dotnuvos gatve galėtum pamanyti, jog kiekvienam šio miestelio gyventojui prekybininko genas kraujyje įsitaiso vos gimus ar čia įsikūrus. Vytauto gatve, svarbiausia miestelio transporto arterija, kasdien pravažiuoja ne tik šimtai mūsų kraštiečių, bet ir daugybė rajono svečių automobilių bei tarpmiestinių autobusų iš Šiaulių pusės. Verslūs dotnuviškiai stengiasi išnaudoti judrios vietos privalumus – kone prie kas antros sodybos, kurios kiemas žvelgia į pagrindinę gatvę, šiltuoju metų laiku išsirikiuoja vietiniai prekiautojai siūlydami pačias įvairiausias gėrybes: daržoves, vaisius, uogas, medų ir netgi gėles.

[quote author=“Ineta“]Kiekvienas nori būti sutiktas maloniai, su šypsena, tad stengiamės, kad „Mini market“ parduotuvėse pirkėjai ne tik rastų platų kokybiškų prekių asortimentą, bet ir sulauktų šilto dėmesio.[/quote]

Tad nieko keista, jog anksčiau siuvėjos bei kulinarės profesijų paragavusi Ineta galiausiai save atrado ir jau 15 metų sėkmingai dirba būtent prekyboje.

„Man labai patinka dirbti čia, kur esu dabar, – atvirai taria pašnekovė. – Mane džiugina darbas su žmonėmis ir pats prekybos procesas. Šioje srityje nėra vietos nuoboduliui ar monotonijai, – profesinius privalumus vardija Ineta, bet neslepia, kad vis tik pirmieji žingsniai prekyboje nebuvo lengvi. – Reikėjo daug ko išmokti, stengtis, domėtis. Nors neturėjau daug patirties, man patiko dirbti savarankiškai, atlikti paskirtas užduotis, – sako pašnekovė ir atskleidžia nuo pat pradžių sau kėlusi ambicingą tikslą. – Man visada buvo svarbus pirkėjas, stengiausi, kad jis sugrįžtų.“

Į naujas pareigas – drąsiai

„Ineta, prekybos srityje nardote sėkmingai it žuvelė vandeny. Profesiškai augate ir kylate karjeros laiptais – Jums patikėtos „Mini market“ regiono vadovės pareigos. Ar drąsiai priėmėte šį iššūkį?“ – klausiu, pastebėjusi ypatingą veržlumo liepsnelę pašnekovės akyse.

„Paskirti mane į regiono vadovės pareigas buvo įmonės vadovo sprendimas. Džiaugiuosi ir esu dėkinga už suteiktas galimybes bei pasitikėjimą, – sako Ineta. – Šį iššūkį priėmiau drąsiai. Man nėra žodžio „Ne“ – tiesiog imu ir darau. Dabar jaučiuosi visiškai realizuojanti save ir savo gebėjimus. Vertinu sąžiningą darbą bei atsakingumą, todėl matau savo veiklos rezultatus, kuriais galiu pasidžiaugti.“

Pašnekovė pasidalija ir savo regima parduotuvių tinklo „Mini market“ ateities vizija.

„Ateityje „Mini market“ matau kaip platų ir žinomą tinklą Lietuvoje. To linkiu ir didžiuojuosi galėdama prisidėti savo veikla, nes aš netikiu stebuklais – tikiu darbu“, – išmintingai taria Ineta.

Nedidelio miestelio klientų žavesys

Užsukęs į didžiuosius miestų prekybos centrus akimirksniu pajunti karštligiškos skubos ir darbo konvejeriu atmosferą – supranti, jog esi tik dar vienas klientas iš tūkstančio. O juk taip norisi pasijusti ypatingam ir vos tik įžengus pro parduotuvės duris būti maloniai pasveikintam nuoširdžia darbuotojos šypsena. Net baltai pavydu, tačiau būtent taip apsipirkti įpratę nedidelių miestelių parduotuvių klientai. Iš savo mielų ir pažįstamų pardavėjų bei prekybos vietų jie sulaukia gerokai daugiau nei didmiesčių pirkėjai – ne tik patogaus bei greito apsipirkimo, bet ir jaukaus pašnekesio.

„Miestelio klientai – atviri ir nuoširdūs. Į parduotuvę jie ateina ne tik įsigyti maisto produktų ar buities prekių, bet ir sumokėti mokesčius, o tuo pačiu ir pabendrauti: kartais pasiguosti, o kartais pasidžiaugti, – sako Ineta. – Stengiuosi kiekvieną dėmesingai išklausyti, padėti surasti reikiamą prekę. Jei žmogus pageidauja kažko, ko mes neturime, tada ieškome, kur užsakyti. Jei reikia, į asortimentą įtraukiame naują prekę. Mūsų tikslas – kad atėjęs klientas rastų viską, ko jam reikia.

Mūsų pirkėjai greitai pamėgo ir dar vieną paslaugą – turime šaldytų kepinių ir specialią nedidelę krosnį, tad galime klientams pasiūlyti karštų bandelių. Kartais sulaukiame kokios močiutėlės ar netgi kunigėlio tėčio skambučio su prašymu iškepti bandelių, kurių, dar garuojančių, jie netrukus užsuks nusipirkti.

Gyventojai mus pradžiugina ir staigmenomis: štai atneša močiutė mums prikepusi grybukų ar savo sode priskynusi kvapnių alyvų, – draugišku ir artimu ryšiu su pirkėjais džiaugiasi Ineta. – Kiekvienas nori būti sutiktas maloniai, su šypsena, tad stengiamės, kad „Mini market“ parduotuvėse pirkėjai sulauktų šilto dėmesio.“

Namai nustelbė Airiją

Ineta pasakoja, jog porai metų buvo išvykusi laimės ieškoti svetur – į Airiją. Toli nuo gimtinės praleistas laikas pašnekovei atskleidė kai ką svarbaus.

[quote author=“Ineta“]Jaučiuosi visiškai realizuojanti save ir savo gebėjimus. Vertinu sąžiningą darbą bei atsakingumą, todėl matau savo veiklos rezultatus, kuriais galiu pasidžiaugti.[/quote]

„Supratau, kad namuose geriausia ir niekas šio jausmo nepakeis, todėl grįžau, – sako Ineta. – Džiaugiuosi atradusi save gimtajame krašte. Perspektyvų čia išties netrūksta, todėl minčių išvykti neturiu.“

Laiminga mikroemigracija

Nors ir nedidelė, bet emigracija Inetos gyvenime vis tik įvyko. Akademijoje užaugusi pašnekovė, sukūrusi šeimą apsigyveno Dotnuvoje. „Netoli išsikrausčiau“, – nusijuokia ji.

Akademija ir Dotnuva – tarsi seserys dvynės: kada baigiasi viena ir prasideda kita, ne vietiniam gyventojui pastebėti sunku – aiškiausiai parodo tik apie tai informuojantis kelio ženklas. Abu miesteliai jo gyventojų, regis, nepastebimai, tačiau labai harmoningai sujungti, abu – saviti ir tapę mūsų rajono perlais: turtingą istoriją menančio parko glėbyje stūksančiuose įspūdinguose Akademijos rūmuose veikiantis Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institutas miestelį pavertė mokslo ir žinių centru; o meno vertybių kolekciją saugančios Dotnuvos bažnyčios ir jos vienuolyno, abiejų kadaise globotų iškiliojo dvasininko Tėvo Stanislovo, ansamblis šiai rajono gyvenvietei dovanojo ypatingą, tarsi paties dangaus palaimintos šviesos aurą.

„Ineta, ar augdama Akademijoje ir dabar gyvendama Dotnuvoje, jaučiate, kad šios vietos yra išskirtinės?“ – apie tik širdimi matomus turtus pasiteirauju pašnekovės.

„O kaipgi įmanoma to nejusti? – nusišypsojusi retorišku klausimu atsako Ineta. – Ir dabar man gera pasivaikščioti Akademijos parke, kuris vaikystėje bei jaunystėje buvo tapęs pagrindine žaidimų, o vėliau susitikimų su draugais vieta. Seni aukštaūgiai medžiai ir parke esančio dvaro pastatai bei tvenkinys… Pasivaikščiojimai šios nuostabios erdvės takais tampa tikru balzamu mano sielai.“

Sode – žydintys migdolai ir ryškiaspalviai karpiai

Inetos šeima – juodu su vyru ir Kauno technologijos universiteto antrame kurse informacinių technologijų mokslus kremtantis sūnus.

Pašnekovė atskleidžia gyvenime puoselėjanti laikui ir jokioms permainoms nepavaldžias vertybes: „Labiausiai branginu ir saugau savo namus bei šeimą.“

„Klausiate, kaip ilsiuosi? Atėjus metui atsikvėpti, saldžiausias mano poilsis – sode. Taigi kai pavargstu darbe, kimbu į darbą sode, – juokiasi Ineta. – Prie namo turime 20 arų sodelį. Mėgstu ir rūpintis augalais, ir grožėdamasi tiesiog paganyti akis.“

[quote author=“Ineta“]Ateityje „Mini market“ matau kaip platų ir žinomą tinklą Lietuvoje. To linkiu ir didžiuojuosi galėdama prisidėti savo veikla, nes aš netikiu stebuklais – tikiu darbu.[/quote]

O kuo pasigėrėti, Inetos sode išties yra. Reginys primena kampelį iš rojaus: dekoratyvių žiedų grožiu keri įspūdingieji migdolai, penkių metrų dydžio tvenkinyje plaukioja egzotiškos žuvys – raudoni japoniškieji karpiai, kurie savo gimtinėje – Tekančios Saulės šalyje – laikomi meilės bei draugystės simboliu. Šių gyvenimo desertų žuvelės dosniai dovanoja ir jomis besirūpinančios Inetos šeimai.

Kam šypsosi Fortūna?

Pašnekovė į sudėtingas gyvenimo situacijas stengiasi žvelgti su humoru. Ji tiki, kad net didžiausios bėdos praeina ir ilgainiui viskas susidėlioja į savo vietas.

„Į gyvenimą žiūriu paprasčiau, nesijaudinu dėl smulkmenų. Visada stengiuosi būti savimi. O kai noriu save įkvėpti ir papildyti entuziazmo atsargas, kartoju: „Jei nori ko nors pasiekti, baik kalbėti ir pradėk veikti!“ – taiklia mintimi mudviejų pokalbį užbaigia Ineta. Kas gi sudvejotų, kad Fortūna dosniausia būtent tokiems – atkakliems, darbštiems, todėl ir sėkmingiems.