Bandymas suprasti, kas yra laimė: pokalbis su psichologe Snieguole Cėgiene

Klausimai „kas yra laimė“, „kada žmogus jaučiasi laimingas“ yra tokie egzistenciniai, kad atrodo, jog į juos neįmanoma atsakyti. Tačiau niekas nedraudžia apie tai svarstyti ir kalbėti, ieškoti atsakymo.
Tarptautinės laimės dienos proga, minimos kovo 20 dieną, pakalbinome psichologę Snieguolę Cėgienę ir pasiteiravome jos šių bei kitų klausimų apie laimę.
– Kalbant bendrai apie visuomenę – ar galime pamatuoti, kas yra laimė?
– Lietuva nuo 2006 metų dalyvauja „World Poll“ kompanijos atliekamame Pasaulinio laimės indekso tyrime ir šių tyrimų dėka turime galimybę Lietuvą palyginti su kitomis šalimis. Deja, lyginamoji tyrimų analizė rodo, kad Lietuvoje laimės indeksas išlieka žemas lyginant su kitomis Europos valstybėmis.
Gyvename tokioje visuomenėje, kurioje greitas gyvenimo tempas, aukšti reikalavimai sau ir kitiems, neturime laiko sustoti ir įsiklausyti į save, mėgautis gyvenimo akimirkomis, gyventi „čia ir dabar“.
Laimei nereikia grandiozinių mūsų planų, laimę galime atrasti mažuose dalykuose. To mus moko mindfulness (dėmesingo įsisąmoninimo) metodas, sėkmingai taikomas psichologijoje.
Dėmesingas įsisąmoninimas – tai galimybė atkreipti dėmesį į dabarties momentą. Stebėdami ką šiuo metu jaučiame, matome, ką galvojame – galime geriau pažinti save ir kitus, neieškoti mus tykančių grėsmių, blogio aplink mus, galime išmokti kontroliuoti įkyrias mintys, sumažinti nerimą, stebėti savo jausmus tarsi iš šalies.
Išmokę kontroliuoti nerimą, dažniau pajausime savyje džiaugsmo ir laimės jausmą.
[quote author=“S. Cėgienė“]Gyvename tokioje visuomenėje, kurioje greitas gyvenimo tempas, aukšti reikalavimai sau ir kitiems, neturime laiko sustoti ir įsiklausyti į save, mėgautis gyvenimo akimirkomis, gyventi „čia ir dabar.[/quote]
– Ar laimė – tai jausmas, mūsų vidų pripildantis džiaugsmu ir šiluma?
– Psichologiniu požiūriu laimė – tai vidinė būsena, harmonijos, džiaugsmo, šilumos ir pilnatvės jausmas. Kai viduje jautiesi laisvas, nekeli sau per didelių tikslų, nebijai nuvilti aplinkinių, priimi save tokį, koks esi.
– Kas žmogui reikalinga, kad jaustųsi laimingas?
– Žmogus negali visą laiką jaustis laimingas, nes mūsų gyvenimas pilnas netikėtumų. Mes patiriame tiek malonius, tiek negatyvius patyrimus gyvenime ir jie visi mums padeda augti, bręsti ir patirti gyvenimo pilnatvę.
Jeigu nebūtų skausmo, nusivylimo, kažin ar laimės jausmas būtų toks „saldus“. Žmogus – socialinė būtybė, jam svarbu realizuoti savo tikslus, patenkinti poreikius, turėti ilgalaikius, artimus santykius su kitais. Jis jaučiasi laimingas gaudamas pagarbą ir palaikymą iš kitų, priklausydamas kokiai nors grupei. Laimei svarbūs ir kiti veiksniai, tokie kaip gera sveikata, finansinės galimybės, draugai, pagalba kitiems.
– Kas padeda geriau suprasti tai, kas yra laimė?
– Psichologijos terminas „save išpildanti pranašystė“ – ko mes tikimės iš aplinkos, tą mes ir gauname. Kokios mes esame nuotaikos, mūsų nuostatos atsispindi mus supančiuose žmonėse, aplinkoje. Jeigu mes šypsomės, esam geros nuotaikos – pastebėsime, kad ir pasaulis šypsosi mums.
Vaikystėje ir jaunystėje staigus laimės jausmas aplanko dažniau, vyresniame amžiuje apsikrauname rūpesčiais, problemomis ir šį jausmą patiriame rečiau arba jis nėra toks ryškus, kaip jaunystėje. Kiekvienas esame atsakingas tik už save, už savo veiksmus, jausmus, sprendimus. Nesistenkime kitų perauklėti, pakeisti, keiskimės patys, stenkimės kituose įžvelgti teigiamus dalykus, pamatyti mus supantį gėrį ir grožį.
[quote author=“S. Cėgienė“]Psichologiniu požiūriu laimė – tai vidinė būsena, harmonijos, džiaugsmo, šilumos ir pilnatvės jausmas. Kai viduje jautiesi laisvas, nekeli sau per didelių tikslų, nebijai nuvilti aplinkinių, priimi save tokį, koks esi.[/quote]
– Ar įmanoma visuomet būti laimingam ir mąstyti pozityviai?
– Laimės, džiaugsmo jausmas nebūna pastovus, neįmanoma visuomet būti laimingam ir mąstyti pozityviai. Kiekvienas žmogus savo gyvenime yra patyręs bent trumpas laimės akimirkas. Dažnai manome, kad būsime laimingi, kai baigsime mokslus, nusipirksime brangų automobilį, susirasime gerai apmokamą darbą, sukursime šeimą ir t.t., tačiau laimingi galime pasijusti ir mažuose dalykuose.
– Kodėl jaučiame nostalgiją, tuštumą net tuomet, kai atrodo, jog viską turime?
– Mes gyvename vartotojiškoje visuomenėje, aplinka ir visuomenė mums primeta, kad įsigiję daiktų, pasiekia karjeros aukštumas, mes pasijusime laimingi. Tai (nors ir labai buvo stengtasi) gali suteikti tik trumpalaikį džiaugsmą, kuris greitai praeis ir vėl teks ieškoti kažko naujo, kas suteiks laimės jausmą.
[quote author=“S. Cėgienė“]Žmogus negali visą laiką jaustis laimingas, nes mūsų gyvenimas pilnas netikėtumų. Mes patiriame tiek malonius, tiek negatyvius patyrimus gyvenime ir jie visi mums padeda augti, bręsti ir patirti gyvenimo pilnatvę.[/quote]
– Kokios priežastys gali trukdyti žmogui jaustis laimingam?
– Laimė prasideda mūsų viduje, mes turime pasirinkimą jaustis laimingais ar ne.
Suraskime laiko pasikalbėti su savimi, paklauskime savęs, ko mes iš tiesų norime iš gyvenimo. Ar tai, ko mes šiandieną siekiame, kas mums šiuo metu svarbu/aktualu ir po 10–15 metų mus džiugins?
– Ar yra kokie nors būdai pasijusti laimingam? Gal ką nors rekomenduotumėte?
– Jeigu norime kažką savo gyvenime pakeisti – pradėkime nuo minčių, tuomet pasikeis ir mūsų elgesys. Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai įrodė, kad jeigu 6–8 savaites praktikuosime naują įprotį, mūsų smegenys pasikeis ir naujas įprotis susiformuos bet kokiame amžiuje.
Mes galime išmokti išsiugdyti kantrybę, išlaikyti vidinę ramybę, kontroliuoti savo pyktį, mylėti save, streso įveikimo, atsipalaidavimo ir kitų būdų.
Snieguolės Cėgienės rekomendacijos, galinčios padėti pasijusti laimingesniam:
Nenumatykite sau didžiausių ir tolimiausių tikslų – kasdieniai maži laimėjimai.
Nesistenkite visada įrodinėti savo tiesą.
Mažiau kritikuokite ir kontroliuokite įvykius, žmones, nustokite skųstis gyvenimu.
Būkite savimi – nesistenkite visiems įtikti.
Pasirūpinkite savimi, pasimėgaukite gyvenimo malonumais, juokitės, šypsokitės. Bendraukite su savo artimaisiais, pasidalinkite įspūdžiais apie praleistą dieną.
Žaiskite su savo vaikais, augintiniais.
Išvykite į gamtą, pasivaikščiokite, sportuokite, mėgaukitės saulės šiluma.
Apdovanokite save: leiskite sau pasmaguriauti šokoladu, saldumynais…
Padėkite kitiems, savanoriaukite, taip pasijusite laimingesni.
Prašykite kitų pagalbos – suteiksite galimybę kitiems pasijusti svarbiems ir reikalingiems.
Suraskite laiko savo pomėgiams.
Raskite bent kelis dalykus, už ką galėtumėt padėkoti praėjusiai dienai.
Pastebėkite gerus dalykus, pozityviai mąstykite.
Gyvenkite „čia ir dabar“, paleiskite praeitį ir nesijaudinkite dėl ateities.
O svarbiausia – kuo dažniau šypsokitės!