Išjauskite magišką Kūčių vakarą
Kūčių vakaro tradicijas šeimoje kuriame beveik tris dešimtmečius. Išsaugojome gražiausius elementus iš savo šeimų, giminių bei bičiulių, bet daug šių švenčių dėlionės detalių sugalvojome ir prisijaukinome patys.
Gruodis – šventiškiausias sezonas
Adventas, Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai – mūsų šeimoje visas paskutinis metų mėnuo nė su niekuo nepalyginamas šeimos sezonas.
Tai metas, kai daug laiko praleidžiame rasdami prasmę paprastuose dalykuose ir lyg maldą kartodami tuos pačius veiksmus. Mūsų šeimai Kūčios – švenčiausias laikas, kurio negali praleisti niekur kitur, o tik namuose.
Dar pernai dalyvavome Lietuvos nacionalinės kultūros centro paskelbtame konkurse apie savo šeimos Kūčių stalą ir savo tradicijas inventorizavome bei aprašėme išsamiai, todėl suprantame, kad ir šiemet net ne dėl pandemijos pas mus niekas nepasikeis.
Pradėti kuo anksčiau
Kūčios pati svarbiausia diena šiame sezone, bet Kūčių stalas būna santūresnis, ramesnių spalvų. Kuklesnis ir vakarojimas prie jo. Be triukšmo ir didelio juoko, o Kalėdų eglutę puošiame dar Advento pradžioje dėl ilgesnio šventinio laikotarpio – tai padeda labiau susikaupti ir labiau išskirti šį laiką iš kitų.
Kalėdoms jau keičiame ir indus, ir staltieses, ir dalį papuošimų. Mūsų šeimoje tai lyg dvi atskiros šventės. Virsmas iš seno, į naują, iš žiemos, į pavasarį, iš tamsos, į šviesą.
Šiemet, kai prie stalo labai trūksta mūsų artimųjų: tėvų, draugų ir artimųjų, pasinaudokite viena iš mūsų šeimos tradicijų.
Lai karaliauja istorijos
Paruoštus Kūčių patiekalus sudėkite į iš tėvų ar senelių namų paveldėtus, draugų dovanotus ar kitus gerus prisiminimus keliančius indus. Stengiamės taip daryti kasmet, bet tegul šiemet tai būna ypatingas momentas, kuris kels malonius prisiminimus.
Galbūt net ir šeimos nariai nežino ,kodėl taip branginate puodelį kavai ar neišmetate įskilusios lėkštės. Papasakokite jų istorijas.
Leiskite kiekvienam šeimos nariui išsirinkti iš kokios lėkštės jis valgys šiais metais. Paklauskite, kodėl, su kuo ji asocijuojasi?
Gal skaniausią košę joje patiekė mylima senelė, o gal tai pirmas asmeniškai įsigytas dubuo savarankiško gyvenimo pradžioje ar išsvajota gero draugo dovana.
Patikrintas skonis
Ne anksčiau kaip 19 valandą sėdame prie apvalaus stalo. Kūčioms gaminame neįmantrius, o labai paprastus tėvų ir senelių šeimose gamintus patiekalus.
Šių iškilmių stalui nekuriu ir nepatiekiu jokių naujų patiekalų. Tik senuosius metams bėgant truputį patobulinu. Tai per dešimtmečius nusistovėjęs meniu, kuris simbolizuoja stabilumą ir tęstinumą.
Visada ruošiu silkę su keptas burokėliais. Galiu pasidalinti patobulintu jos receptu.
Reikės: 200 gramų silkės filė su aliejumi, 2 virti burokėliai, 2 žali obuoliai, šaukštas pomidorų padažo, poras, 1 raudonasis svogūnas, sėmenų aliejaus, įvairių prieskoninių žolelių, druskos ir pipirų pagal skonį.
Gaminame: Susmulkinti svogūnus ir pakepti juos aliejuje. Išvirtus ir atvėsintus burokėlius nulupti ir sutarkuoti burokinę tarka. Įpilti į keptuvę sėmenų aliejaus ir pradėti lengvai kepti.
Nulupti žalius obuolius. Juos sutarkuoti burokine tarka ir sudėti į kaitinamus burokėlius. Gerai permaišyti. Patroškinti. Pridėti keptų svogūnų. Sudėti nedaug labai smulkiais kubeliais supjaustyto poro ir dar kartą viską patroškinti.
Pridėti šaukštą ar pusantro pomidorų padažo. Viską permaišyti. Įdėti žiupsnelį druskos ir pabarstyti žolelių mišiniu. Atvėsinkite. Parinkite malonius prisiminimus keliantį indą.
Sudėkite į jį smulkiomis juostelėmis supjaustytą silkutę. Ant viršaus dėkite paruoštus keptus burokėlius.
Gražių akimirkų belaukiant saulėgrįžos ir brangių akimirkų namuose.
