Tęsia tradiciją: Kėdainių kinologai minėjo Šuns dieną (galerija)

 Tęsia tradiciją: Kėdainių kinologai minėjo Šuns dieną (galerija)

Nors Tarptautinė geriausio žmogaus draugo – šuns diena visame pasaulyje yra minima balandžio 24-ąją, atitrūkę nuo visų darbų, Kėdainių kinologų klubo nariai ją paminėjo šią popietę.

[quote author=“G. Radzevičienė“]Blogų veislių nėra. Nėra ir kvailų šunų – yra tik kvaili šeimininkai.[/quote]

Būrys klubo narių su keturkojais – nuo pačios mažiausiosios, vos ketverių mėnesių ant šeimininkės rankų virpančios levretės, iki didžiulių, savimi pasitikinčių boseronų – susirinko Ąžuoloto miškelyje, kur varžėsi smagiose estafetėse ir atidarė grilio sezoną.

Klube – laukiamas kiekvienas

– Kaip suvaldyti tokį būrį keturkojų vienoje vietoje? – „Rinkos aikštė“ paklausė Kėdainių kinologų klubo prezidento žmonos, klubo valdybos narės Gailutės Radzevičienės.

– Na, jeigu pykstasi, vienus pririši, kitus paleidi. Yra patinukų, kurie rodo charakterius, aiškinasi santykius. Stengiesi prižiūrėti, bet iš esmės problemų nekyla, šunys – draugiški, socializuoti (šypteli).

– Kėdainių kinologų klube – per tris dešimtis narių. Ar šis skaičius kinta? Galbūt šuniukų mylėtojų būrys gausėja?

– Narių skaičius po truputėlį auga. Aišku, yra senbuvių, kurie klube – nuo pirmosios jo įkūrimo dienos, kone aštuonerius metus. Kažkam, galbūt, nesusiklostė su šunimis, iš klubo išėjo. Vieni išeina, kiti ateina – natūralu.

Į Kėdainių kinologų klubą apskritai kreipiasi labai daug žmonių. Daug kas skambina, nori įsigyti šunis, pasikonsultuoti. Klausiam, kokio šuns nori, kokia veislė labiausiai domina. Patariam, pasikalbam, ar tikrai reikalingas šuniukas, kodėl, tarkime, išsirinko vieną, o ne kitą veislę. Teikiame informaciją, susijusią su dresūromis. Galų gale, keletą kartų į metus buriamės, kartu leidžiame laiką.

Žinote, Kėdainių kinologų klubui priklauso labai skirtingi žmonės. Klube vyksta visai kitoks, laisvesnis bendravimas. Niekam neįdomu, ką valgai ar kur dirbi (juokiasi).

Blogų veislių nėra

– Ar galima į klubą įstoti ir neveislinio augintinio šeimininkui?

– Tai aišku! Į klubą stoja žmogus, ne šuo (šypteli). Bet kas gali įstoti. Turim narių, kurie kol kas apskritai neaugina šunų. Jie sako, kad su mumis tiesiog linksma būti (juokiasi).

– Ar tenka sutikti tokių žmonių, kurie, galbūt, norėtų įsigyti augintinį, tačiau kaži ko prisibijo? Ypatingai, turintys mažamečius vaikus?

– Būna. Tačiau viskas priklauso nuo to, kur renkatės, kaip renkatės augintinį, kas yra jo tėvai. Dėl šios priežasties yra atliekama tėvų analizė – ką jie pasiekę, ar lankosi parodose. Parodose dalyvaujantys šunys, nori nenori, yra socializuoti.

Blogos veislės? Blogų veislių nėra. Nėra ir kvailų šunų – yra tik kvaili šeimininkai. Tai – šimtaprocentinė tiesa.

Šuniui reikia socializacijos, bendravimo. Tai – įdirbis. Jeigu uždarysi šunį voljere ir išleisi į kiemą vieną kartą per metus, aišku, kad su juo jokio bendravimo nebus.

Įsigijai šunį, ir nuo pat mažens kaip vaiką auklėji. Mokai, kas galima, o ko ne, nuolat brėži ribas. Darbas su augintiniu vyksta kiekvieną dieną (šypteli).

Šuo – ne vaikui, o šeimai

– Retsykiais nutinka ir atvirkštinis variantas – tėvai perka šunį vaikui. Sako, kad atžala labai užsigeidė keturkojo, teisinasi, kad vaikas tokiu būdu ugdysis atsakomybės jausmą. Ką apie tai manote jūs?

– Vaikas maža ko gali norėti, tačiau jis negali būti atsakingas už šunį. Jis nėra pajėgus šuns išlaikyti ir juo tinkamai pasirūpinti. Tai turi būti visos šeimos sprendimas, atsakomybė ir darbas. Jokiu būdu ne vaiko.

– Prieš įsigydami šunį, būna, kad žmonės griežtai nusprendžia pirkti tik vienos ar kitos veislės keturkojį. Ar beveislis, kad ir iš prieglaudos paimtas šuniukas nebus toks pats geras ir ištikimas draugas?

– Pirmiausia žmogus turėtų išsigryninti, kokiu tikslu ketina įsigyti keturkojį. Jeigu augintinio nori darbui, parodoms – tada reikėtų rinktis darbinės veislės augintinį.

O galbūt šuniuko namams? Draugo? Tokiu atveju galima įsigyti arba priglausti beveisliuką iš prieglaudos.

Tačiau čia susiduriame su kita dilema – pirkdami beveislius šuniukus, mes skatiname jų dauginimą. Kartais kiti pyksta, kad, perkant veislinį šuniuką, neva reikia mokėti už „dokumentą“. Tačiau ne už dokumentą mokama, o už išsamius sveikatos, genetikos tyrimus. Kiti, būna, suleidžia du šunis ir pardavinėja kaip grynaveislius, nors jie tokie nėra. Veislę patvirtina tik dokumentas.

[#gallery=737#]

Kėdainių kinologų klubas Tarptautinę Šuns dieną minėjo antrus metus iš eilės. Kiečiame prisiminti ir pernykštės šventės akimirkas: 

http://www.rinkosaikste.lt/gyvenimas-margas/mano-augintinis/kedainiu-senamiesti-uzpludo-desimtys-keturkoju-fotogalerija

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video