Krakių žydų gyvenimas gyvas atsiminimuose (FOTOGALERIJA)

 Krakių žydų gyvenimas gyvas atsiminimuose (FOTOGALERIJA)

Už aktyvų dalyvavimą, siekiant išsaugoti Krakių miestelio istoriją, ypač čia gyvenusių žydų kultūros paveldo ir istorinės atminties tęstinumą Kėdainių rajono savivaldybės „Metų kultūros darbuotojo“ nominacija šiemet atiteko Robertui Dubinkai, Krakių kultūros centro direktoriui.  

„Malonu, kad ne tik pats žinai, jog darai, ką reikia, bet ir kiti pamato, kad padaryti darbai yra svarbūs“, – apdovanojimų įteikimo ceremonijoje sakė R. Dubinka.

Jo iniciatyva iš muziejų, archyvų, gyventojų surinktos senos miestelio nuotraukos ir surengta paroda „Krakių miestelis tarpukariu“, išleistas lankstinukas „Krakių žydų bendruomenė“, sudarytas maršrutas ekskursijai ,,Pasivaikščiojimas po ,,žydiškas“ Krakes“.

2020 metais vykdyto kultūros projekto ,,Pažinkime Krakių miestelio žydų bendruomenę“ metu buvo vienas iš iniciatorių pastatyti buvusios sinagogos vietoje informacinį atminimo stendą lietuvių ir anglų kalbomis apie Krakėse gyvenusią žydų bendruomenę.

Yra vienas iš bendruomenės iniciatyvinės grupės narių, siekiančių miestelyje sukurti ilgalaikę ir nuolat vystomą čia gyvenusių žydų istorijos ir žydų kultūrinio bei kulinarinio paveldo pažinimo programą, kuri būtų skirta ir prieinama ne tik vietiniams gyventojams, bet ir turistams. 

R. Dubinka sutiko ir su „Rinkos aikštės“ skaitytojais pasidalinti jo paties surinkta Krakėse gyvenusių žydų istorija.

Žydai Krakėse dažniausiai gyveno nedideliuose mediniuose namukuose, kurie jiems buvo ir gyvenamoji, ir prekybos vieta. Miestelyje buvo per 60 krautuvių ir dirbtuvių – geležies krautuvė, siuvimo mašinų „Singer“ parduotuvė, 3 audinių krautuvės, 2 batų siuvyklos, kirpykla, 2 odos dirbtuvės, 7 mėsinės, 2 kepyklos, dviračių krautuvė, armonikų dirbtuvė, verpimo ratelių dirbtuvė, knygrišykla, garinis malūnas ir prie jo lentpjūvė ir vilnų karšykla bei daugybė smulkių prekių parduotuvių.Krakių miestelio gerovė ir žydų rankose

Tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo Krakės buvo tipiškas Lietuvos miestelis, kuriame šalia lietuvių gyveno didelė žydų bendruomenė. Čia kūrėsi savivalda, buvo plėtojama prekyba ir įvairūs amatai, o didelė dalis gyventojų vertėsi žemdirbyste.  

Krakės buvo valsčiaus centras, todėl sparčiai augo. 1923 m. gyventojų surašymo duomenimis, Krakių valsčiuje gyveno 8 479 gyventojai, iš jų 7 425 lietuviai, 659 žydai, 343 lenkai. 

„Praėjus I pasauliniam karui padėtis Krakėse buvo tragiška, kadangi 1914 metais miestelis pergyveno didžiulį gaisrą. 1918 m. įkurta lietuviško valsčiaus savivaldybė. Jos steigėjai buvo klebonas V. Milvydas, mokytojas B. Vasiliauskas ir fotografas I. Koniušauskas.

1928 m. tarybą sudarė 14 žmonių, tarp kurių buvo ir turtingas žydas M. Gordonas. Tarpukario laikotarpiu miestelis buvo gerai tvarkomas: išgrįstos gatvės, pastatyta elektros stotis ir įvestas elektros apšvietimas gatvėse, telefono ryšys. Statant Krakių miestelį buvo susidariusi trikampė jo aikštės forma.

1923 metais miestelis buvo perplanuotas, susiformavo keturkampė miestelio centrinės aikštės forma“, – Krakių istoriją pasakoja miestelio kultūros centro direktorius Robertas Dubinka.

Nepaisant to, kad, miestelio tarybos daugumą sudarė lietuviai, Krakių miestelio aktyviąją daugumą sudarė žydai. R. Dubinkos teigimu, manoma, kad žydų bendruomenė Krakėse įsikūrė jau XVIII amžiuje.

I pasaulinio karo audros privertė žydus trauktis į Rusijos gilumą. Po karo žydai sparčiai kūrėsi Lietuvos miestuose ir miesteliuose, taip pat ir Krakėse.

„Lietuvos Respublika buvo tolerantiška žydų atžvilgiu: leido jiems gyventi aktyvų socialinį, politinį ir kultūrinį gyvenimą, steigti pasaulietines mokyklas, statyti maldos namus,  dalyvauti lietuvių organizacijose. Žydams nebuvo leidžiama įsigyti žemės, todėl jie vertėsi amatais ir prekyba“, – sako Krakių kultūros centro vadovas.

[quote author=“Aut. past.“] Krakės buvo valsčiaus centras, todėl sparčiai augo. 1923 m. gyventojų surašymo duomenimis, Krakių valsčiuje gyveno 8 479 gyventojai, iš jų 7 425 lietuviai, 659 žydai, 343 lenkai. [/quote]

Krakėse buvo ir bankas

Geto teritorija apėmė miestelio centrą nuo Turgaus (dabar Laisvės aikštės) iki žydų sinagogos (dabar Krakių seniūnija) ir buvo aptverta spygliuota tvora.1930 m. Krakėse gyveno 156 žydų šeimos. JAV įkurta Amerikos žydų labdaros organizacija „Joint“ padėjo žydams kurtis Lietuvoje, kreditavo būsto paskolas. Tokia kredito unija (Žydų liaudies bankas) buvo ir Krakėse. Žydai turėjo savo sinagogą, hebrajų mokyklą, biblioteką, dramos ratelį, chorą.

„Krakėse veikė ir skautų jaunimo organizacija, kurioje dalyvavo tiek lietuviai, tiek žydai.  Pažvelgus į tarpukario telefonų knygą matosi, kad 13 iš 29 registruotų telefono abonentų priklausė žydams, 2 lietuviams, kiti Krakių įstaigoms“, – sako R. Dubinka.

Visuomeninio gyvenimo centras buvo sinagoga (škala), stovėjusi dabartinės Krakių seniūnijos kiemo vietoje.

„Pastatas buvo mūrinis 2 aukštų, aptinkuotas ir baltai dažytas, todėl ryškiai išsiskyrė. Antrame aukšte meldėsi moterys, kad galėtų bet kuriuo metu išeiti ir neblaškytų vyrų dėmesio. Sinagogoje ne tik meldėsi, bet ir studijavo Torą bei mokė vaikus, čia vykdavo žydų bendruomenės susirinkimai“, – pasakoja R. Dubinka.

Krakių krautuvėlėse buvo ginklų, kubietiško tabako, kavos pupelių ir siuvimo mašinų

Žydų sinagogai vadovavo rabinas Dovydas Goldbergas.

„Na, o aplink sinagogą kunkuliavo gyvenimas. Žydai Krakėse dažniausiai gyveno nedideliuose mediniuose namukuose, kurie jiems buvo ir gyvenamoji, ir prekybos vieta.

Miestelyje buvo per 60 krautuvių ir dirbtuvių, tarp jų didesnės – Gordono geležies krautuvė, Leibos siuvimo mašinų „Singer“ parduotuvė, 3 manufaktūros (audinių) krautuvės, 2 batų siuvyklos, kirpykla, 2 odos dirbtuvės, 7 mėsinės, 2 kepyklos, dviračių krautuvė, armonikų dirbtuvė, verpimo ratelių dirbtuvė, knygrišykla, garinis malūnas ir prie jo lentpjūvė ir vilnų karšykla bei daugybę smulkių prekių parduotuvių. Apsilankęs žydų krautuvėse galėjai gauti beveik visko, ko galėjo prireikti vietiniams gyventojams kasdienybėje“, – apie Krakių žydus pasakoja R. Dubinka.

Krakių senbuvio Alfonso Kuprio atsiminimuose visos žydų krautuvės buvo panašios. Beveik kiekvienoje stovėjo silkių statinė o už silkes mokėjo pagal dydį. Birioms prekėms supilti  stovėdavo biralinės, kuriose buvo laikomos įvairios kruopos, cukrus. Čia pat buvo pardavinėjamas kubietiškas tabakas, papirosai, kavos pupelės, prieskoniai ir daugybė įvairiausių  smulkmenų.

Bene populiariausios buvo žydų krautuvės, buvusios miestelio centre.

Ant dviejų rankų pirštų galima suskaičiuoti išlikusius žydų namus. Kasmet mažėja ir žmonių, prisimenančių tuos laikus.„Turtingiausio ir įtakingiausio žydo Gordono geležies krautuvėje galėjai gauti visko, kas pagaminta iš geležies, šalia esančioje Polatinskienės manufaktūros parduotuvėje galėjai rasti įvairiausių audinių ir čia pat užsisakyti rūbą pas siuvėją.

Šiandien išlikusiuose mūrinukuose miestelio centre buvo Šliomskienės, Gražutienės smulkių prekių parduotuvės, R. Felmanienės manufaktūros krautuvė bei Gordono žento Karpovo įvairių prekių parduotuvė.

Kitoje gatvelėje batsiuvys Šajus siuvo batus iš miestelyje esančioje garbarnėje išdirbtos odos. Krakėse buvo daugybė smulkių prekių krautuvių, kuriose galėjai gauti visko: nuo adatos iki siuvimo mašinos. Ūkininkai atgabendavo į Krakes savo užaugintą produkciją, mėsą, gyvulių odas, daržoves, kurias supirkdavo žydai“, – pasakoja R. Dubinka.

Anot jo, Krakėse valstiečiai galėjo susimalti grūdus, susikaršti vilną. Miestelio amatininkai teikė įvairias paslaugas, čia buvo ir kalvė, kelios lentpjūvės, saldainių ir šokolado dirbtuvės ir netgi armonikų dirbtuvė bei ginklų parduotuvė.

Krakių turgaus tradicijų nepavyko numarinti net sovietmečiu

Trečiadieniais Krakėse buvo turgaus diena. Čia pasak krakiškio A. Urbos kalvis Vaištainas pardavinėjo savo gamybos vežimus, pakinktus, plūgus ir akėčias, o taip pat buvo prekiaujama  baldais, įvairiausiomis buitinės paskirties prekėmis, maisto produktais ir gyvuliais bei paukščiais.  Gyvulių turguje čigonai prekiavo arkliais.

„Tačiau vietiniai gyventojai prisimena, kad čigonai nebuvo sąžiningi, kartais arkliui į ausį įpildavo degtinės, kad gyvulys būtų aktyvesnis. Dauguma prekybininkų buvo žydai. Į turgus suvažiuodavo ne tik Krakių apylinkių, bet ir kitų Kėdainių apskrities valsčių gyventojai.

Turgaus dienomis budėjo policija. Už paliktą netvarką prekybos vietoje grėsė 5 litų bauda. Turgaus prekeiviai pasibaigus turgui užeidavo į Krakių užkandines ir restoranus, kurių čia buvo net 4. Tačiau alkoholio gerdavo kur kas mažiau nei dabar“, – vietos gyventojų prisiminimais dalijasi R. Dubinka.

Krakių senbuvio V. Rasicko pasakojimu – pasibaigus turgui parduotas ar įsigytas prekes vyrai kartais „aplaistydavo“ – du vyrai išgerdavo pusbonkiuką ir po puslitrį juodo alaus ir važiuodavo namo.

Beje, važiuoti namo per miestelio grindinį vėlai vakare buvo draudžiama. Už sukeltą triukšmą grėsė 10 litų bauda. Trečiadieninio turgaus tradicija kurį laiką išliko dar ir sovietmečiu.

Krakėse – geriausi gydytojai visoje apskrityje

Visuomeninio gyvenimo centras buvo sinagoga (škala) stovėjusi dabartinės Krakių seniūnijos kiemo vietoje. „Pastatas buvo mūrinis 2 aukštų, aptinkuotas ir baltai dažytas, todėl ryškiai išsiskyrė.

Pasak Krakių kultūros centro vadovo, čia tarpukariu gyveno ir dirbo du žymūs gydytojai žydai B. Alperavičius ir A. Volfovičius, čia buvo ir dantų gydytojas, o taip pat vaistininkas A. Polunskis. Medikų pagalbos į Krakes kreipdavosi žmonės iš visos apskrities, nes čia buvo ir gerai žinomos vienuolės kotrynietės, kurios garsėjo gydymu žolelėmis.

Ypač autoritetingas ir visų pripažintas, bei pelnęs žmonių pasitikėjimą buvo gydytojas Alperavičius. Krakėse gimė, užaugo ir iki 16 metų gyveno žymi Lietuvos žydų rašytoja Shira Gorshman Kušnur (vėliau išsikėlė gyventi į Kauną).

[quote author=“Aut. past.“] Geto teritorija apėmė miestelio centrą nuo Turgaus (dabar Laisvės aikštės) iki žydų sinagogos (dabar Krakių seniūnija) ir buvo aptverta spygliuota tvora.[/quote]

Lietuviai su žydais sutarė, nors kartais ir pasišaipydavo

Lietuvių ir žydų santykiai iki II pasaulinio karo buvo pakankamai geri.

„Žydai buvo puikūs prekybininkai ir amatininkai, ir neretai parduodavo savo prekes „bargan“ arba išsimokėtinai, kas lietuviams labai patikdavo“, – pasakoja R. Dubinka.

Kita vertus, žydų bendruomenė buvo tam tikra prasme uždara (religijų papročių skirtumai) žydai griežtai draudė santuokas su kitatikiais.

Beje, ir pati žydų bendruomenė nebuvo vienalytė. Krakiškis Alfonsas Kuprys prisiminė buvusius turtingus žydus Gordoną, Goldbergą, Alijošienę, Judelsoną, Karpovą, Leibą, Mirvisą, Maušovičių, Slockį ir kitus, turėjusius po kelias dideles krautuves ar dirbtuves, tačiau buvo ir tokių, kurie vos sudurdavo galą su galu.

Tačiau žydai tarpusavyje buvo draugiški ir nepalikdavo vieni kitų bėdoje. Lietuviai su žydais gerai sutardavo, nors kartais ir pasišaipydavo vieni iš kitų.

Napaleonas Šilkaitis iš Pakarklių prisiminė, kaip vaikystėje nuėjęs į tvartą prisigaudydavo žvirblių ir penktadienio vakare slapčia paleisdavo į žydų sinagogą. Šeštadienį (šabo dieną) žydai negalėjo nieko dirbti, todėl samdydavo lietuvius sugauti paukščius. Taip vaikai užsidirbdavo 2 ar net 5 litus.

O štai taip Krakių centras atrodo šiandien./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotrDiena, kai nebeliko Krakių žydų…

Situacija keitėsi II pasaulinio karo pradžioje sovietams okupavus Lietuvą.

„Krakių žydai gana entuziastingai pasitiko sovietų kariuomenę. Tikslūs duomenys nežinomi, bet pagal vietinių gyventojų atsiminimus dalis žydų tapo komunistų partijos nariais. Kai kurie jų  dalyvavo organizuojant 1941 metų birželio mėnesio trėmimus. Tada ir įvyko lietuvių ir žydų susipriešinimas“, – pasakoja R. Dubinka.

Tai, anot kultūros centro vadovo, iš dalies ir nulėmė kai kurių krakiškių dalyvavimą žydų sušaudyme. 1941 metais birželį, prasidėjus vokiečių okupacijai, Krakių miestelio centre buvo įkurtas žydų getas, į kurį buvo suvaryti žydai iš Krakių, Grinkiškio, Dotnuvos, Baisogalos ir kitų aplinkinių kaimų.

Geto teritorija apėmė miestelio centrą nuo Turgaus (dabar Laisvės aikštės) iki žydų sinagogos (dabar Krakių seniūnija) ir buvo aptverta spygliuota tvora.

Krakes gana dažnai aplanko žydų palikuonys ir Izraelio, JAV, Pietų Afrikos Respublikos, Vokietijos ir kitų šalių, ieškodami čia savo protėvių pėdsakų. Dažnas randa tik atsiminimus apie tuos kurie gyveno čia, Krakėse.Krakių senbuvių Valerijos Krylienės, Antano Zubausko, Teklės Ambrasienės atsiminimuose gete žydai buvo laikomi siaubingomis sąlygomis, mušami, prievartaujami, laikomi pusbadžiu. Kai kurie krakiškiai, rizikuodami slapta jiems perduodavo maisto.

1941 m. rugsėjo 2 dieną šalia Krakių esančiame Peštinukų kaime buvo įvykdytos masinės žudynės, kurių metu sušaudyti 1 125 Krakių ir apylinkių žydai.

„Žudynės vyko trečiadienį, turgaus dieną. Egzekucijos vykdytojai buvo apie 30 Kauno 31-ojo bataliono 3-ios kuopos kareivių, vadovaujamų leitinanto J. Barzdos. Jiems talkino ir keliolika vietinių krakiškų, kuriems vadovavo Krakių policijos nuovados viršininkas T. Kerza.

„Būtent jo vadovaujami policininkai ir baltaraiščiai surado ir sušaudė šešis iš žudynių vietos pabėgusius žydus. Vienas šaudymą išgyvenęs žydas grįžo į Krakes ir pasikorė savo namuose.  Krakių gyventojai ilgai su siaubu prisiminė tuos įvykius ir ilgai nedrįso pasirodyti viešumoje. Tai buvo didžiausias sukrėtimas miestelyje II Pasaulinio karo metais.

Vėlesnės karo audros aplenkė Krakių miestelį ir, kaip rašo savo dienoraštyje pirmasis Krakių progimnazijos direktorius Juozas Juknys, Krakės daugiau nepatyrė baisių bombardavimų ar susišaudymų“, – apie Krakėse gyvenusių žydų tragišką likimą pasakoja R. Dubinka.

„Nedaug kas liko menančio tarpukario Krakes“

Pokario metais didelė dalis žydų namų Krakėse buvo nugriauti. Sinagogoje per karą buvo laikomas iš žydų atimtas turtas, po karo maldos namai buvo paversti garažu, o 1950 m. pastatas nugriautas. Sinagogos plytos panaudotos kolūkio garažo statybai Smilgos gatvėje.

„Nedaug kas liko menančio tarpukario Krakes. Ant dviejų rankų pirštų galima suskaičiuoti išlikusius žydų namus. Kasmet mažėja ir žmonių, prisimenančių tuos laikus. 

Krakes gana dažnai aplanko žydų palikuonys ir Izraelio, JAV, Pietų Afrikos Respublikos, Vokietijos ir kitų šalių, ieškodami čia savo protėvių pėdsakų. Dažnas randa tik atsiminimus apie tuos, kurie gyveno čia, Krakėse“, – sako Krakių žydų atminimo puoselėtojas R. Dubinka.

[#gallery=2610#]

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video