Pagiriai turės vėliavą ir herbą

 Pagiriai turės vėliavą ir herbą

Pagirių bendruomenės centras dar 2020 metais inicijavo Pagirių miestelio heraldikos simbolių sukūrimą. Kadangi heraldikos simbolių sukūrimas turi savitumų ir savų reikalavimų, Pagiriams juos kūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Herbas, vėliava ir antspaudas buvo patvirtinti Kėdainių rajono tarybos.

„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.Simbolis – varpinė

Pagrindiniu akcentu Pagirių miestelio heraldikoje tapo varpinė – ją siūlė beveik visi idėjų konkurse dalyvavę pagiriečiai.

Kaip sako Pagirių bendruomenės pirmininkė Vanda Poderienė, siekdami sustiprinti miestelio istoriją, mintį apie heraldiką jie puoselėjo jau seniai.

„Pagiriai turi turtingą savo istoriją, bet laikui bėgant jie kažkaip menksta ir nyksta. Kadangi patys sau esame reikšmingi ir ypatingi, miestelio patriotai senokai puoselėja mintį turėti savo heraldinius simbolius.

Pagiriuose 1626 m. buvo pastatyta pirmoji bažnyčia, nuo kurios ir pradėta skaičiuoti Pagirių gyvavimo data – šiemet minėsime 395-ąsias metines.

1777 metais Pagiriuose duris atvėrė parapinė mokykla. 1909 m. Pagiriuose įsteigta pirmoji Lietuvoje kooperatyvinė pieninė, o svarbiausias Pagirių istorijos datos yra įamžintos 2016 m. pastatytame stogastulpyje.

Pagirių bendruomenė nepamiršta savo krašto didvyrių ir istorijos: jau antrą šimtmetį stovinčioje varpinėje įrengta istorinė ekspozicija“, – akcentavo V. Poderienė.

Obels žiedai

Pagirių heraldikoje matome ir obels žiedais aplipusias šakas – jos gaubia varpinę. Šis simbolis pasirinktas dėl to, kad anksčiau Pagiriai buvo sodininkystės centras.

„Vincentas Montvila Vaivadiškiuose įveisė didelį vaismedžių medelyną. 1898–1903 m. vadovavo Rusijos sodininkystės draugijos Vilniaus skyriui prisidėjo prie 1899 m. paskelbto pirmojo Lietuvoje augintinų vaismedžių sortimento. Padėjo A. Hrebnickiui parengti veikalą „Vaisių atlasas“.

Šiuo metu V. Montvila palaidotas Pagirių kapinių koplyčioje. Pagirių koplyčia buvo XIX a. II p. atnaujinta būtent šio dvarininko.

Sovietmečiu nuspręsta Pagiriuose steigti sodininkystės ūkį, kuris buvo vienas iš didesnių Lietuvos mastu – apie 500 hektarų.

Nemaža dalis miestelio gyventojų tapo pagiriečiais vien dėl darbo vietų Pagirių soduose“, – sako bendruomenės pirmininkė.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video