Surviliškio seniūnijoje puoselėjamos ir šimtametės tradicijos

 Surviliškio seniūnijoje puoselėjamos ir šimtametės tradicijos

Noras išbandyti savo galimybes naujame amplua, gilintis į esamas problemas ir jas spręsti, būti naudinga visiems Surviliškio seniūnijos gyventojams. Tokias pagrindines tris priežastis, paskatinusias imtis seniūnės pareigų įvardija nuo 2020 metų balandžio 14 dienos Surviliškio seniūne tapusi Reda LUKOŠIENĖ.

„Išbandyti save naujame gyvenimo ir profesinės karjeros etape skatino ir seniūnijos bendruomenių atstovai bei gyventojai.

Jų palaikymas buvo vienas iš motyvų išbandyti save veikloje, kurioje suteikiamas didesnis veikimo laukas, atsiranda daugiau atsakomybės ir galimybių realizuoti save bei savo ir kitų idėjas“, – sako daugiau nei devynis mėnesius Surviliškio seniūnijai vadovaujanti R. Lukošienė.

Seniūnijoje dirbo 33 metus

Surviliškio seniūnijoje R. Lukošienė pakeitė buvusią ilgametę seniūnę Vandą Petrauskienę, pareigas palikusią praėjusių metų sausį.

V. Petrauskienė net 33-ejus savo gyvenimo metus pašventė Surviliškio seniūnijai.

„Džiaugiuosi, kad beveik penkiolika metų seniūnijos gyventojų labui dirbome kartu su Vanda Petrauskiene.

Jos patarimai visada buvo, yra ir bus neįkainojami“, – gražių žodžių buvusiai Surviliškio seniūnijos seniūnei negaili R. Lukošienė.

Traukė gimtinė

Gyventi į Surviliškio miestelį R. Lukošienė atvyko tėčiui gavus paskyrimą čia dirbti.

„Čia baigiau vidurinę mokyklą.

Po to, 1998 metais Lietuvos žemės ūkio universitete (dabar Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija) įgijau magistro kvalifikacinį laipsnį.

Baigus studijas, svetimų dievų neieškojau, kažkur kitur įsikurti ir pradėti savo gyvenimą negalvojau – traukė gimtinė.

Su vyru, kurio gimtinė visai šalia manosios, vos už poros kilometrų, kartu su tėvais pradėjome ūkininkauti Surviliškyje, kur nuostabi aplinka ir šilti žmonės“, – apie Surviliškyje bėgantį gyvenimą kalba R. Lukošienė.

Seniūnijoje – nuo 2005 metų

Surviliškio seniūnijos administracijoje R. Lukošienė dirba nuo 2005 metų.

„Čia dirbti mane pakvietė tuometinė seniūnė Vanda Petrauskienė.

Iš pradžių buvau žemės ūkio specialistė, vėliau užėmiau vyr. specialistės pareigas.

Nesvarsčiau keisti darbo pobūdžio, tačiau bendradarbių patarimai ir žinia, jog Vanda Petrauskienė palieka seniūnės pareigas, paskatino mane pasidomėti dalyvavimu konkurse.

Prieš tai, žinoma, pasitariau ir su šeima, galiausiai sudalyvavau konkurse į Surviliškio seniūno pareigas ir jį laimėjau.

O dabar stengsiuosi, kad Surviliškio seniūnija būtų patogiausia ir gražiausia ne tik čia gyvenantiems žmonėms, bet ir seniūnijoje viešintiems svečiams“, – sako R. Lukošienė.

Seniūnas renkamas netiesiogiai

Žmonėms galbūt nėra visiškai aišku, kaip tampama seniūnu – nes pastarasis nėra tiesiogiai renkamas.

„Seniūnas yra valstybės tarnautojas, tad konkursą į šias pareigas vykdo Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir jo sudarytos komisijos atstovai išrenka du kandidatus.

Vėliau jų kandidatūros teikiamos rajono savivaldybės administracijai.

Seniūną skiria ir atleidžia savivaldybės administracijos direktorius.

Šią tvarką vertinu teigiamai. Manau, kad taip užtikrinamas didesnis valstybės tarnautojų atrankos skaidrumas bei užkertamas kelias galimai nesąžiningiems sprendimams“, – savo nuomonę dėsto R. Lukošienė.

Jaučia palaikymą

R. Lukošienės veidas daugeliui surviliškiečių nebuvo naujas. Visi miestelio gyventojai ją pažinojo, o didžioji dauguma stipriai palaikė.

„Iki pat dabar, prabėgus kiek daugiau nei devyniems mėnesiams, jaučiu tą palaikymą. O tai motyvuoja ir skatina sutelkti vis didesnį dėmesį į Surviliškio seniūnijoje vyraujančias problemas“, – užtikrina esama seniūnė.

Pasirinkimo nesigailėjo

R. Lukošienė dirbti seniūnijoje pradėjo vyraujant karantinui, tad elementaru, kad nepalankiai besiklostančių aplinkybių išvengti buvo nelengva.

„Buvo ne viena greito sprendimo reikalaujanti situacija. Karantino sąlygos ir įstaigų darbo ribojimai ne vienam sukėlė daug rūpesčių.

Galbūt ne visada pavyko juos išspręsti tinkamai, bet niekada nekilo mintis gailėtis savo sprendimo eiti seniūnės pareigas“, – tikina seniūnė.

Tęsia darbus

Nuo to laiko, kada R. Lukošienė tapo seniūne, visi prieš tai pradėti darbai buvo tęsiami toliau.

„Pirmi mėnesiai po ekstremalios padėties bei karantino įvedimo šalyje į visas sritis įnešė chaoso, nežinios.

Savo jėgomis taisėme liūčių išplautas nuokalnes, pastatėme persirengimo kabiną, kapinėse pradėjome tvarkyti takelį.

Atnaujinome tvorą Mociūnų kapinėse, atsodinome tujas Vaidatonių kapinėse, buvo pradėta tvarkyti Kalnaberžės kaime esančio Lietuvos Nepriklausomybės Kryžiaus teritorija, puoselėjamos viešosios erdvės, tvarkomi keliai.

Nuo Užupės iki Surviliškio eina Švento Jokūbo kelio atkarpa.

Norisi padaryti ją patrauklia, kad piligrimai turėtų kur pailsėti, pavalgyti.

Žinoma, norime ir toliau tęsti gyvenamųjų vietovių infrastruktūros plėtojimą, nes nuo jos priklauso gyventojų gerbūvio kokybė.

Tačiau besitęsianti pandemija ir verslo suvaržymai daro įtaką mūsų optimistiniams planams“, – tikina R. Lukošienė.

Teigiamos savybės

R. Lukošienė sako, kad pozityviai nusiteikti šiame darbe jai padeda visos teigiamos bendražmogiškosios savybės.

„Būna visokių situacijų, pareikalaujančių vienokių ar kitokių savybių.

Kartais reikia būti griežtai ir tvirtai, kitąkart – tapti gera, malonia klausytoja, kad žmogus galėtų išsikalbėti“, – mintimis dalijasi seniūnė.

Ne juokų darbas

Imtis atsakomybės už Surviliškio seniūniją – ne juokų darbas, pabrėžia R. Lukošienė.

„Kiekviena darbo diena kupina iššūkių, kuriuos turime spręsti čia ir dabar, tačiau, nepaisant to, su kokiomis problemomis ir sunkumais susidursime, juk to nuspėti neįmanoma, jau iš vakaro planuoju ką nuveikti rytoj.

Atėjusi į kabinetą ryte pirmiausiai peržiūriu elektroninį paštą, Kėdainių rajono savivaldybės svetainėje paskelbtą aktualią informaciją, atsakinėju į telefono skambučius, bendraujame su seniūnijos gyventojais.

Ne karantino metu – realiai, šiuo metu daugiausia tai darome bendraudami telefonu.

Kiekvieną darbo dieną važiuoju pasižvalgyti po seniūniją, aplankau žmones, kurie kviečiasi dėl kokių nors problemų ar pastebėjimų, apžiūriu seniūnijos teritorijoje vykdomus ar įgyvendintus darbus.

Taip pat tenka skirti nemažai kasdienio laiko ieškant sprendimų, kaip organizuojant darbus ir įsigyjant prekes racionaliai panaudoti skirtas lėšas, dokumentų ir personalo valdymui.

Kiek įmanoma stengiamės padėti visiems gyventojams.

Socialinio darbo specialistas ne tik priima prašymus, bet ir teikia konsultacijas pagal savo kompetenciją, kartu ieškome galimų partnerių, kurie padėtų suteikti pagalbą.

Būna įvairių dienų: kartais – visai ramių, o kartais tokių įtemptų, kad pamirštu net papietauti“, – juokiasi seniūnė.

Stengiasi atsiliepti

R. Lukošienės darbo diena nepasibaigia vos užvėrus kabineto duris.

„Sulaukiu skambučių ir poilsio dienomis, atostogų metu, tačiau visuomet stengiuosi atsiliepti ar vėliau perskambinu.

Juk jei žmogus skambina į tarnybinį telefoną, vadinasi, kažkas atsitiko ir jam reikia pagalbos ar patarimo“, – mano R. Lukošienė.

Ne visada išsprendžia

Seniūnės manymu, kiekvienam žmogui ir jo gyvenimo kokybei iškylantis trukdis gali tapti opia problema.

„Vieni kreipiasi dėl savęs, kiti – matydami problemą gyvenamosios vietovės mastu.

Vieni prašo patarti į ką kreiptis dėl jiems aktualių klausimų, kiti prašo tiesioginės pagalbos.

Dažniausiai aš ir pati apie rimtas problemas žinau, tačiau dėl lėšų trūkumo ne visada galime visiškai jas išspręsti.

Gyvenviečių poreikiai yra kur kas didesni nei seniūnijos turimas biudžetas“, – pasiguodžia R. Lukošienė.

Pagrindinis prašymas – kelių asfaltavimas

Kelių asfaltavimas – pagrindinis Surviliškio seniūnijos gyventojų prašymas, kurį įvardija seniūnė.

„Paskutiniai dveji metai – sausrų metai, o tai lemia daugiau dulkių ir kartu didesnį žmonių nepasitenkinimą.

Taip pat dažnai gyventojai kreipiasi dėl gatvių apšvietimo, šiukšlių išvežimo, nuotekų tinklų įrengimo.

Sausringais metais šuliniuose labai trūksta vandens, tad prašymų dėl vandentiekio tinklų įrengimo sulaukiame vis daugiau.

Socialinių būstų būklė taip pat kelia rūpesčių – reikalingos didesnės investicijos stogų ir krosnių remontui.

Negalima slėpti – pasitaiko ir piktų, priešiškai nusiteikusių interesantų.

Kadangi gyvenime vadovaujuosi auksine taisykle „Elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi“, tad tokiu atveju leidžiu žmogui „išsipykti“, išsikalbėti.

Nurimus aistroms, pateikiu savo argumentus, kodėl daroma būtent taip, o ne kitaip. Toks būdas dažniausiai padeda rasti kompromisą“, – tikina R. Lukošienė.

[#gallery=2545#]

Susisiekti sudėtinga

Surviliškis nuo miesto nutolęs apie 20 kilometrų, tad daug kreipimųsi iš gyventojų seniūnija sulaukia ir dėl susisiekimo.

„Toliausiai, daugiau kaip 25 kilometrai nuo Kėdainių, yra Lažų ir Užupės kaimai.

Iki ekstremalios situacijos bei karantino susisiekimas autobusu atitiko daugumos seniūnijos gyventojų lūkesčius.

Šiuo metu, deja, dirbantiems pasiekti darbo vietas, o ligoniams nuvykti į medicinos įstaigas, sunkiau. Tai sukelia gyventojų nepasitenkinimą.

Kėdainių rajono savivaldybės ir UAB „Kėdbusas“ vadovai ieško tinkamiausių sprendimų dėl geresnio gyventojų mobilumo ir įmonės rentabilumo.

Tikiuosi, kad ateityje, pasibaigus karantinui ir atšaukus ekstremalią padėtį, vėl bus organizuoti gyventojams reikalingiausi autobusų maršrutai“, – viliasi R. Lukošienė.

Džiaugiasi kolektyvu

Dirbdama atsakomybės kupiną darbą R. Lukošienė tikina neįsivaizduojanti jo be kitų žmonių palaikymo ir prisidėjimo.

„Šiuo atveju kolegų, savivaldybės darbuotojų patarimai yra neįkainojami. Savo darbo neįsivaizduoju be mokyklos, kultūros ir kitų bendruomenių, ūkininkų ir verslininkų palaikymo bei jų prisidėjimo.

Taip pat labai svarbus ir seniūnaičių indėlis.

Jie itin gelbsti bendraujant su seniūnijos gyventojais, operatyviai informuoja apie iškilusias problemas, taip pat tampa puikiais patarėjais dėl efektyvesnio panaudojimo skirstant seniūnijai skirtas lėšas.

Taip pat seniūnaičiai dalyvauja seniūnijos sudarytose komisijose svarstant piniginės socialinės paramos skyrimą, vertinat gražiausiai besitvarkančiųjų aplinkas bei neprižiūrinčių savo sklypų žmones.

Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi savo kolektyvu. Esu visiems dėkinga už supratimą ir darbą kartu.

Pasiekimai yra viso seniūnijos kolektyvo darnaus darbo rezultatas, paremti didele atsakomybe ir neblėstančia kantrybe“, – už visokeriopą pagalbą prisidėjusiems dėkoja R. Lukošienė.

„Atstovėti“ nepavyksta

Savo darbu prie Surviliškio miestelio viešųjų erdvių tvarkymo ir puoselėjimo taip pat prisideda ir seniūnijos socialinės paramos gavėjai.

„Vieni jų – tvarkingi, nagingi, bet kartais pasirodo ir dingsta, nes juos pasamdo kiti. Dalis paramos gavėjų yra tokie, kuriems nesiseka, treti dar mėgsta ir stiklelį pakilnoti, tačiau jų neišskiriame, visi esame žmonės – kiekvienas gyvena savaip.

O jei žmogus kažko nemoka, bet yra atsakingas, ilgainiui jis sužinos ir išmoks.

Su vienais gražiai sutariame, su kitais – gal kiek prasčiau, bet savo darbą visi atlieka.

Deja, pasitaiko keletas piktybiškų, kurie ateina ne dirbti, bet „atstovėti“ valandas. Bet nepavyksta jiems „atstovėti“ dėl nuolatinės mano ir kolektyvo kontrolės“, – pabrėžia R. Lukošienė.

Laukiamiausi renginiai

Bendro darbo rezultatas – ne tik gražėjanti miestelio aplinka, sako seniūnė. Surviliškio išskirtinumą atspindi ir seniūnijoje jau eilę metų vyraujančios tradicijos.

„Kartu su Kėdainių kultūros centro Surviliškio ir Kalnaberžės skyriais bei seniūnijoje veikiančiomis bendruomenėmis organizuojame gausybę tradicinių renginių.

Laukiamiausi ir daugiausiai žmonių suburiantys yra Kalnaberžėje rengiama „Kalnaberžiečių Varnaėdynių“ šventė, Joninės Sirutiškyje, Bakainių piliakalnio papėdėje rengiama regioninė folkloro, liaudiškos muzikos ir amatų šventė „Po vasaros dangum“, skirta Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienai, Surviliškio miestelio gimtadienio šventė „Tėviške, pakviesk ir aš sugrįšiu…“.

Tradiciniais renginiais tapo Kalnaberžės skyriuje nuo 2014 metų organizuojama liaudiškos muzikos kapelų šventė „Rudens suktinis“, Surviliškio skyriuje – mėgėjų teatro dienos „Tegyvuoja teatras“ , kaimynų dienos, vakaronė šeimininkėms.

Taip pat jau keletą metų vyksta sporto renginiai, skirti Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai ir Surviliškio miestelio gimtadieniui paminėti.

Gyventojai pamėgę burtis į komandą ir dalyvauti gyvuose žaidimuose–protmūšiuose „Auksinis protas“, „Šaukštu proto neįkrėsi“.

Iš tiesų veiklūs ir išmaningi, mėgstantys sportą žmonės turi dar daug veiklų, kurių neįvardinau.

Šiuo metu visų pomėgiai pristabdyti. Labai gaila, tačiau, viliamės ir tikime, kad visai netrukus ir vėl galėsime pilnai mėgautis gyvenimu“, – laukiamiausius ir daugiausiai žmonių suburiančius Surviliškio seniūnijoje metai iš metų vykstančius renginius įvardija R. Lukošienė.

[quote author=“R. Lukošienė“]Džiaugiuosi, kad beveik penkiolika metų seniūnijos gyventojų labui dirbome kartu su buvusia ilgamete Surviliškio seniūnijos seniūne Vanda Petrauskiene. Jos patarimai visada buvo, yra ir bus neįkainojami[/quote]

Velykinis laistymas

Tuo tarpu originaliausias Kėdainių kultūros centro Surviliškio skyriaus aptarnaujamoje teritorijoje vykstantis renginys – velykinis laistymas Užupės kaime.

„Šią unikalią tradiciją daug metų puoselėjo a. a. Stasys Jasiukas ir Algirdas Berankis.

Pastaraisiais metais A. Berankis su šeima vis dar tęsia šią gražią ir unikalią tradiciją. Antros Velykų dienos ankstų rytą jie grodami apeina visus kaimo gyventojus, juos laisto ir apšluosto.

Iš kaimo gyventojų surinkti margučiai bei kitos vaišės tą pačią dieną vykstančios popietės metu išdalinami skurdžiau gyvenantiems žmonėms.

Už šią iniciatyvą, neleidžiančią sunykti unikaliai lietuvių tautos praeičiai, tradicijos puoselėtojams skirta nominacija „Už tradicijos puoselėjimą“, įteikti Lietuvos liaudies kultūros centro padėkos raštai.

Velykinį laistymą, kaip unikalų reiškinį, filmavo Lietuvos bei užsienio televizijos“, – apie velykinio laistymo tradiciją Užupės kaime pasakoja seniūnė.

Laukiami naujakuriai

Tradicijų ir unikalių renginių Surviliškyje netrūksta, kaip netrūksta ir naujakurių, jaunų šeimų.

„Surviliškis yra viena iš tų seniūnijų, kurioje nėra vaikų darželio. Tai – viena iš nepatrauklių aplinkybių ieškantiems būsto kaimo vietovėse.

Nepaisant to, galime pasidžiaugti turėdami Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinę mokyklą, kurioje dirba kompetentingas, šaunus mokytojų bei darbuotojų kolektyvas ir yra ikimokyklinukų grupė.

Ugdymo įstaigos moksleiviai dalyvauja įvairiuose konkursuose, olimpiadose ir ne vienas laimėjo prizines vietas.

Kultūros darbuotojai organizuoja popietes, vakarones, koncertus, mėgėjų teatro dienas ir kitokius renginius, susibūrę saviveiklininkų kolektyvai noriai priima visus neabejingus kultūrai asmenis.

Aktyvaus fizinio judėjimo mėgėjai taip pat turi kur praleisti laisvalaikį. Kas žaidžia krepšinį, kas futbolą, o kas tinklinį.

Nors Surviliškio seniūnija ir maža, tačiau kiekvienas gali rasti, kur realizuoti save“, – užtikrina R. Lukošienė, akcentuodama, kad gyventi Surviliškyje – gera ir saugu.

Stebi vaizdo kameros

„Surviliškio seniūnijos gyventojai aktyviai dalyvauja Saugios kaimynystės programoje. Yra susikūrusios kelios tokios grupės.

Taip pat naudojamos ir technologijos – viešosios vietos stebimos vaizdo kameromis.

Lietuvos policijai stiprinant kaimiškų vietovių gyventojų saugumą, pareigūnai nustatytu metu atvyksta į seniūniją, susitinka su gyventojais, lanko žmonių susibūrimų vietas“, – apie priemones, užtikrinančias saugumą seniūnijoje, užsimena seniūnė.

R. Lukošienė Surviliškio seniūnijos gyventojams ir visiems krašto gyventojams šiuo nelengvu pandemijos laikotarpiu nori palinkėti išlikti sveikais, daugiau optimistinės nuotaikos ir, kad praėjus pandemijai visi ir vėl noriai džiaugtųsi bendryste.

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video