Gyvenimas Akademijos kultūros centre virti nesustoja (FOTOGALERIJA)

 Gyvenimas Akademijos kultūros centre virti nesustoja (FOTOGALERIJA)

Įvairi meninė veikla toli gražu neapsiriboja vien tik viešais renginiais ar šventėmis. Atsižvelgiant į esamą situaciją jau kurį laiką keičiama renginių forma ir vieta, pasitelkus dabartines technologijas kultūrinė veikla plėtojama perkeliant ją į internetinę erdvę.

Elementaru, kad kultūros darbuotojai iš tiesų sunkiai išgyvena pasaulį apėmusios pandemijos situaciją.

Nors vienareikšmiškai atsakyti, ar pasaulį kaustanti koronaviruso pandemija sumažino kultūros darbuotojų darbo krūvį – sunku, tačiau, anot Akademijos kultūros centro vadovės Žydronės SMULSKIENĖS, Akademijos kultūros centre veiklos tikrai netrūksta.

Teko prisitaikyti

„Ir mes buvome priversti prisitaikyti prie esamos situacijos šalyje. Visi atsakingai vykdydami kiekvienam paskirtas užduotis, nenustojome dirbti bei kurti įvairias meno sritis apimančias renginių programas net ir nuotoliniu būdu.

Be abejo, labai pasiilgome realių meno kolektyvų pasirodymų, tradicija tapusių renginių, nuolat organizuojamų parodų su gausiu būriu lankytojų, edukacinių užsiėmimų, profesionalių atlikėjų koncertų, spektaklių ir kitokių kultūrinių susibūrimų, tačiau visi viliamės ir tikime, jog ilgainiui tai taps tik trumpa akimirka, leidusia mums suprasti esamybės prasmę“, – neabejoja Ž. Smulskienė.

Nors vienareikšmiškai atsakyti ar pasaulį kaustanti koronaviruso pandemija sumažino kultūros darbuotojų darbo krūvį – sunku, tačiau, anot Akademijos kultūros centro vadovės Žydronės Smulskienės, Akademijos kultūros centre veiklos tikrai netrūksta.Siūlė veiklas

Nenuostabu, kodėl praėjusiais metais Akademijos kultūros centras realių renginių gausos, kaip kad įprasta, miestelio gyventojams pasiūlyti negalėjo, tačiau virtualioje erdvėje buvo pristatyta ir įgyvendinta ne viena kultūrinė idėja, skelbti konkursai, seminarai ir kt.

„Nesinorėjo įgristi žiūrovui, todėl rengiant renginius ir siekiant kuo didesnės žmonių įtraukties griebėmės įvairovės.

Neapsiėjome be poezijos mylėtojų pasirodymų, buvo skelbiama daug konkursų, organizavome viktorinas, žaidimus, muzikines popietes, seminarus.

Taip pat pristatėme parodas, minėjome Lietuvos valstybei svarbias datas, taip pat teikėme daug informacijos apie įdomią Akademijos kultūros centro istoriją, apie čia vykdytą ankstesnių metų kultūrinę veiklą.

Na, o tie, kas spaudinėdami televizoriaus pultelio klavišus nerado sudominusio filmo, galėjo rinktis iš mūsų siūlomų kino filmų ar profesionaliojo teatro spektaklių.

Dar gruodžio mėnesį artėjančių didžiųjų švenčių progą virtualiai sveikinome Dotnuvos seniūnijos bendruomenę. Buvo sukurtas animacinis sveikinimo filmukas, kuriame Kalėdų Senelis nešinas glėbiu laiškų su sveikinimais ir linkėjimais dalijo juos seniūnijoje įsikūrusioms institucijoms.

Neliko užmiršta ir jaunoji karta. Su Akademijos kultūros centro kultūrinių veiklų koordinatore ir organizatore Jūrate Gudliauskiene nuotoliniu būdu buvo parengtas jaunimo gyvo garso muzikos grupių festivalis „BisFest 2020“, bendradarbiaudami su Vilniaus kolegijos ritminės muzikos katedra suorganizavome seminarą „Ritmas, laikas, frazavimas“.

Jame dalyvavo daugiau kaip 70 dalyvių iš visos Lietuvos.

Sulaukėme susidomėjimo ir rengdami kūrybinį konkursą „Musės Kaprizės penktadienio penkių minučių gyvenimo istorija“, džiaugėmės, kad mūsų skaitytas pasakas vertino ne tik mažieji klausytojai, bet ir jų tėveliai. 

Į veiklas bandėme įtraukti kuo daugiau savo krašto žmonių. Norisi, kad jie kurtų, puoštųsi, kad gerėtų jų nuotaika net ir tokiu nelengvu laikotarpiu“, – antrosios pandemijos bangos metu organizuotas veiklas pristato Ž. Smulskienė. 

Žvelgia keistos būtybės

Dabar pro Akademijos kultūros centro pirmojo aukšto fasadinius langus žvelgia keistos būtybės. Tai – daug miestelio žmonių dėmesio sulaukusios Akademijos miestelio gyventojos Anastazijos Calkienės pagamintos Užgavėnių kaukės.

Tuo tarpu antrame kultūros įstaigos aukšte puikuojasi bendras fotografo Vaido Juškos ir tapytojos Marijos Burneikienės projektas, kovo mėnesį bus eksponuojama fotografijų paroda „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Mykolas Arlauskas (1930–2020), skirta a.a. kraštiečiui signatarui Mykolui Arlauskui.

Pritraukė 12 tūkstančių 600 eurų.

Anot Ž. Smulskienės, Akademijos kultūros centras palaiko glaudžius ryšius ir su Kėdainių daugiakultūriu centru, krašto bendruomenėmis.

„Džiaugiamės, kad kasmet atsiranda rėmėjų, be kurių pagalbos tikrai negalėtume būti tokie matomi, vertinami ir šitiek nuveikti.

Didžiulė padėka Kėdainių rajono ūkininkams, seniūnijoje veikiančių organizacijų ir institucijų vadovams bei visiems geros valios žmonėms, kurie ne tik paremia mus materialiai, bet ir  nuolat dalijasi idėjomis, mintimis, patarimais“, – padėkos žodžių negaili įstaigos vadovė.

2020 metais intensyviai vykdoma projektinė veikla Akademijos kultūros centrui padėjo pritraukti 12 tūkstančių 600 eurų lėšų.

[quote author=“Aut. past.“]Keletą dešimtmečių buvę Akademijos kultūros namai 2007 metais sausio 5 dieną tapo Akademijos kultūros centru su jam pavaldžiais dviem skyriais – Dotnuvos ir Gudžiūnų.[/quote]

Ieškojo minčių

Daugiausia nerimo, kultūros įstaigos vadovės teigimu, Akademijos kultūros centro bendruomenė patyrė pavasarį, kai buvo paskelbtas pirmasis karantinas.

„Išėjimas iš komforto zonos visus stipriai išbalansavo. Klausimai, o kas bus toliau, kaip reikės dirbti, nesiliovė sukęsi galvoje. Labai trūko kompetencijų, susijusių su informacinėmis technologijomis, galimų saviraiškos būdų, tačiau rankų nenuleidome.

Pradėjome ieškoti įvairiausių minčių bei idėjų visur: aplinkoje, reiškiniuose, žmonėse, spalvose, knygose, internete. Atrodo stebuklo neradome, bet tikėjimas, jog viskas ilgai netruks, vedė pirmyn ir motyvavo“, – teigia Ž. Smulskienė.

Didėja susidomėjimas

„Be galo gaila, jog teko atsisakyti tradicija tapusių kultūrinių renginių, tokių kaip Advento vakarai, kino filmai, spektakliai, koncertai, į kuriuos atvykdavo žiūrovai ne tik iš mūsų, bet ir iš aplinkinių rajonų.

Šiemet teko atsisakyti ir Padėkos vakaro, per dvejus metus sulaukusio labai palankaus mūsų lankytojų įvertinimo.

Jo metu didžiausias dėmesys būdavo skiriamas žmogui, jo priėmimui, taipogi ir visos šventės apipavidalinimui.

Norime, jog renginio lankytojai jaustųsi esantys reikalingi, svarbūs ir suprastų, kad tai, kas yra padaryta, padaryta dėl jų ir jiems.

Taip pat kultūros centre du kartus vyko respublikinis teatrų festivalis „Sveiki gyvi“, kartu su rajono savivaldybe organizavome atranką į Lietuvos vaikų ir jaunimo teatrų apžiūrą-šventę „Šimtakojis“ rajoninį turą.

Dabar jau kurį laiką net ir mažiausiu realiu susitikimu pasidžiaugti negalime, tačiau širdžiai džiaugsmo ir laimės suteikia vis didėjantis Akademijos kultūros centro „Facebook“ paskyros sekėjų ir peržiūrų skaičius.

Tai įrodo, jog nuotolinio bendravimo prasmė – nepaleisti savo žmonių, išlaikyti bet kokį santykį su jais ir kad vėliau, kada viskas pasikeis juos susigrąžinti į realią erdvę, į gyvą bendravimą, pasiteisintų su kaupu.

Akademijos kultūros centro šventinių renginių, minėjimų, edukacijų ir kitokių gražių susibūrimų akimirkos.Vis daugiau žmonių domisi, komentuoja, laukia mūsų veiklų, kas leidžia jausti labai didelį palaikymą.

Nuolat bendraujame, kalbamės su žmonėmis, bendruomenių pirmininkais, institucijų vadovais ir kaskart labai malonu girdėti gražius atsiliepimus apie tai, kad Akademijos kultūros centras gyvena, gyvuoja ir verda, čia vyksta daug įvairiausių veiklų“, – pasidžiaugia Ž. Smulskienė.

Pateikė išbandymų

Šiuo nelengvu laikotarpiu. Ž. Smulskienės nuomone, kultūros darbuotojo profilis įgavo labai plačią prasmę, tačiau vadovė nepraranda entuziazmo manydama, jog po pandemijos grįžus prie įprasto darbo ritmo aplinkoje tvyroję pokyčiai bus tik labiau sustiprinę kultūros centro bendruomenę ir požiūrį į darbą.

„Gyvenimas pateikė mums išbandymą, kuris privertė keistis kone kiekvieną. Vieniems tie pokyčiai buvo džiugūs, kitus privertė pasitempti ir apmąstyti savo strategijas.

Mano nuomone, susiklosčiusi padėtis mus visus stipriai užgrūdino ir leido suprasti, jog komforto zona yra laikinas dalykas ir bet kada galima iš jos iššokti.

Turėtume nepamiršti vertinti tai, ką turime, ką veikiame, kas mus supa ir suvokti, kad kartais laimę galima įžvelgti ir paprastuose dalykuose.

Tačiau labiausiai linkėčiau, kad visi fundamentalūs dalykai nesikeistų, nes visi pokyčiai negali virsti naujomis vertybėmis, kurios būtų pradėtos vertinti stipriau nei turėtos prieš tai“, – mano Ž. Smulskienė.

Kviečia prisijungti

Nors pandeminis laikotarpis suteikė daug streso, pareikalavo daug daugiau laiko ir kompetencijų įgyvendinant veiklas, bet kartu skatino ir naujiems atradimams.

„Akademijos kultūros centre susibūrė naujas kolektyvas. Pandeminiu laikotarpiu padaryti jį platų, gerai žinomą – misija neįmanoma, bet su laiku viskas pavyks.

Minėtasis vokalinis ansamblis jau turėjo premjerą Pagyvenusių žmonių dienos proga ir buvo įvertintas tikrai labai neblogai.

Tikėkimės, kad ilgainiui jis prigis, dalyvaus įvairiuose konkursuose, džiugins mūsų miestelio žmones, garsins krašto vardą.

Taip pat labai ieškomas dainuoti norintis jaunuolis ar jaunuolė. Jam siūlome prisijungti prie jau esamos jaunimo muzikos grupės, kuria kuruoja Akademijos kultūros centro muzikalumo nestokojantis garso ir šviesos operatorius, mėgėjų meno kolektyvo vadovas Mantas Ivaškevičius.

Būkite drąsus, nesidrovėkite ir, kai tik baigsis pandeminis laikotarpis, atvykite ir pradėkite daryti tai, ką tikrai mokate“, – ragina Ž. Smulskienė.

Akademijos kultūros centro jaunimo liaudiškų šokių grupė „Ainiai“.Svarbiausia – išsaugoti

Akademijos kultūros centre jau kelerius metus savo veikla džiugina folkloro ansamblis „Seklyčia“ ir šeimyninis duetas, kuriuos koordinuoja Ona Auškalnienė.

Merginų liaudiškų šokių grupei „Austėja“ ir jaunimo liaudiškų šokių grupei „Ainiai“ vadovauja Regina Matulienė. Taip pat meno vadovė krašto moteris moko linijinių šokių subtilybių.

Svarbiausia, anot Ž. Smulskienės, šiuos fundamentinius kolektyvus, kurie saugo mūsų tautos kultūrą, išlaikyti ir sukurti prielaidas jiems skleistis ir tobulėti.

Modernesni, šiuolaikiškesni

Ž. Smulskienė Akademijos kultūros centro vadovės pareigas pradėjo eiti 2017 metais lapkričio 15 dieną ir tikina per šį laikotarpį spėjusi tikrai daug ko išmokti.

„Prieš daugiau nei trejus metus atėjusi dirbti į Akademijos kultūros centrą radau labai išpuoselėtą ir tvarkingą įstaigą.

Per pastaruosius metus pagal finansines galimybes papildėme materialinę bazę: atnaujinome tautinių rūbų komplektus, įsigijome muzikos instrumentų, kitų kultūrinėms veikloms reikalingų prekių.

Kadangi Akademijos kultūros centre buvo pradėti rodyti kino filmai, kultūros įstaigoje savo spektaklius demonstruoja daug profesionalių teatro studijų, įsigijome tam reikalingą įrangą – projektorių.

Na, o praėjusiais metais mūsų kraštietės Rasos Apostol dėka galėjome įsigyti ekraną.

Labai džiaugiamės ir esame dėkingi Rasai už šią dovaną. Šiuo metu turime tikrai geros raiškos vaizdo transliavimo įrangą, todėl savo žiūrovams jau kurį laiką galime suteikti kokybiškas paslaugas.

Elementaru, jog prieš porą dešimtmečių kultūros darbuotojams buvo sudėtingiau dirbti atsižvelgiant į materialines sąlygas, bazę. Tais laikais daugiau gelbėdavo žmogiškieji ištekliai.

Šiandien esame modernesni ir šiuolaikiškesni, kas leidžia lengviau išpildyti ir įgyvendinti kūrybinius ir organizacinius procesus. Tuo ir pasidžiaukime“, – džiaugsmo neslepia Ž. Smulskienė.

Netolimoje ateityje Akademijos kultūros centras dar labiau pakeis savo veidą, su viltimi kalba įstaigos vadovė: „Pirmiausia įstaigoje turėtų būti pakeisti langai. Taip pat kyla nerimo dėl parketo choreografijos salėje. Jį artimiausiu metu būtina keisti.

Didžiausia problema šioje situacijoje ta, jog mūsų kultūros centras įtrauktas į kultūros paveldo sąrašą, todėl negali būti savavališkai rekonstruojamas.

O remontas, išlaikant autentiškumą, pareikalauja kur kas didesnių finansų, kurių mes skirti visiems remonto darbams iš karto tikrai negalime, todėl savo tikslo siekiame į priekį eidami mažais žingsneliais“, – pabrėžia Ž. Smulskienė.

[#gallery=2574#]

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video