Kokie Kėdainiams buvo 2018-ieji?

Besibaigiant metams jau tradicija tapo prisiminti svarbiausius, reikšmingiausius, įsimintiniausius, didžiausius atgarsius sukėlusius įvykius, kuriais galime didžiuotis. Taip pat ir tokius, kurie verčia raudonuoti iš gėdos ar tiesiog stebėtis.

Gyvenime nėra viskas vien tik balta ir juoda, gera ir bloga, džiugu ir skausminga. Gyvenimas kupinas įvairių spalvų, atspalvių, jausmų ir emocijų. Visa tai atsispindi ir šiuose nueinančiuose, dar vienuose į praeitį grimztančiuose metuose.

Stovėdami ant Naujųjų slenksčio dar kartą peržvelkime, kokie mums visiems buvo 2018-ieji.

METŲ SUKAKTYS

Metų šimtmečiai

Šie metai Lietuvos istorijoje įsirėžė kaip Lietuvos Valstybės atkūrimo 100-mečio metai.

Šiai sukakčiai paminėti Kėdainiuose, kaip ir visoje Lietuvoje, buvo surengta gausybė renginių ir akcijų. Viena iš jų – 100 metrų vytinės juostos audimas.

Juosta buvo audžiama Tradicinių amatų centro Arnetų name. Kartu su amatininke Loreta Steponavičiene šią juostą audė ne tik kėdainiečiai, bet ir svečiai iš Amerikos, Švedijos, Lenkijos, Islandijos bei kitų šalių.

Birželio mėnesį išmatavus kėdainiečių nuaustą juostą paaiškėjo, kad ji net vienu metru ilgesnė – 101 metro ilgio. 

Dar vienas šių metų ypatingas šimtmetis – Tėvo Stanislovo šimtosios gimimo metinės.

Šie metai Seimo nario Dariaus Kaminsko iniciatyva buvo paskelbti Tėvo Stanislovo metais.

Minint iškilaus dvasininko gimtadienį labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“ kartu su operos solistu Liudu Mikalausku surengė įspūdingą tarptautinį Paberžės festivalį.

Šiai sukakčiai paminėti vyko ir daugybė kitų renginių: parodų, koncertų, knygų pristatymų, popiečių ir t.t. 

Sąjūdžio jubiliejus

Šiemet Kėdainiai minėjo Sąjūdžio 30-metį.

Prieš tris dešimtmečius, rugpjūčio 5-ąją, vienuolika drąsių mūsų krašto žmonių susibūrė į Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, tačiau Kėdainiuose ši sukaktis buvo minima rugpjūčio 25-ąją. Čia vyko šventinis minėjimas, kurį savo vizitu bei išsakytomis šventinėmis įžvalgomis pagerbė Lietuvos kovoje už laisvę gilų pėdsaką palikęs profesorius Vytautas Landsbergis. 

METŲ VIZITAI

Metų susitikimas

Rugsėjo pabaigoje Lietuvoje viešėjo Popiežius Pranciškus. Susitikimuose su juo dalyvavo ir jo aukojamose Šv. Mišiose meldėsi ir šimtai kėdainiečių.

Lietuvoje Romos Katalikų Bažnyčios vadovas lankėsi po dvidešimt penkerių metų pertraukos.

Popiežiaus vizitą lydėjo ir įspūdingi gamtos reiškiniai, kuriuos tikintieji priėmė kaip Dievo siunčiamus ženklus. 

Metų svečiai

Sausio mėnesį Kėdainių šviesiojoje gimnazijoje bei joje sėkmingai dirbančioje Sėkmės ir lyderystės mokykloje apsilankė tuometinė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė kartu su LR Seimo nariais Dariumi Kaminsku ir Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininku Eugenijumi Jovaiša. Svečiai šnektelėję su mokiniais ir mokytojais, su Šviesiosios gimnazijos direktore Violeta Liutkiene bei Sėkmės ir lyderystės mokyklos mecenate, koncerno „Vikonda“ valdybos pirmininke Jolanta Blažyte aptarė čia ugdomų ateities lyderių perspektyvas. 

Balandžio mėnesį Kėdainiuose viešėjo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Jie lankėsi savivaldybėje.

Vėliau A. Veryga vyko į Pirminės sveikatos priežiūros centrą bei ligoninę. Gydymo įstaigų vadovai Audronė Rimkevičienė ir  Stasys Skauminas ministrui pristatė aktualiausius centro bei ligoninės rūpesčius. 

Balandžio mėnesį Kėdainiuose viešėjo ir tuometis aplinkos ministras Kęstutis Navickas, kuris leido suprasti, kad dėl Zabieliškio sąvartyno plėtros nei jis, nei jo vadovaujama ministerija nėra pajėgi ką nors pakeisti, o sprendžiant šį klausimą didžiausią svorį turi Kauno miesto savivaldybė.

Birželio mėnesį Kėdainiuose sulaukta ir svarbiausio metų vizito – čia viešėjo Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

Jo vizitą inicijavo kraštietis Seimo narys D. Kaminskas.

Po dalykinių pietų Sirutiškio kaime esančioje kavinėje „Raganė“, S. Skvernelis lankėsi Pirminės sveikatos priežiūros centre ir ligoninėje.

Ministras Pirmininkas Šviesiojoje gimnazijoje susitiko su vietos pedagogais, mokinių bei tėvų atstovais. S. Skvernelis labai atidžiai išklausė Šviesiosios gimnazijos Sėkmės ir lyderystės mokyklos bendruomenę, jos direktorę Violetą Liutkienę bei mecenatę, koncerno „Vikonda“ akcininkę Jolantą Blažytę, kurios atkreipė Ministro Pirmininko dėmesį į Šviesiosios gimnazijos pagrindinę problemą – šiai ugdymo įstaigai labai reikia priestato, kurio pamatai dar pernai buvo užkonservuoti ir tai, kad šiam pastatui pastatyti reikia valstybės lėšų.

Rajono valdžia, prieš kelerius metus iš koncerno „Vikonda“ gavusi dovanų pastatą pačiame miesto centre šios gimnazijos plėtrai, taip ir nesugebėjo gauti reikalingų pinigų priestato statyboms. 

Dar vienas aukštas svečias – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis Kėdainiuose lankėsi rugpjūčio pabaigoje.

Tik jo vizitas buvo neoficialus ir be kaklaraiščio. Jį į Kėdainius pakvietė neformaliam pabendravimui su miestelėnais, senamiestyje, kaimynystėje dirbančių verslininkų duetas Benas Cechanavičius ir Gediminas Norkus. 

VERSLO METAI

Metų investicijos

14 mln. eurų. Tiek milijonų į karbamido fosfato gamybos cechą investavo bendrovė „Lifosa“.

Naujame ceche bus pagaminama maždaug 20 tūkst. tonų kristalinio karbamido fosfato per metus, tačiau jei bus paklausa, gamybos apimtys gali būti didinamos iki 30 tūkst. tonų per metus. Skaičiuojama, kad ši investicija atsipirks maždaug per 5 metus. 

7 mln. eurų. Tiek investuojama į pluoštinių kanapių perdirbimo gamyklą Kėdainių LEZ, kurią stato antrinė koncerno „Icor“ įmonė, praėjusių metų pabaigoje įsteigta UAB „Natūralus puoštas“.

„Natūralaus pluošto“ gamykloje per metus planuojama perdirbti 47,7 tūkst. tonų kanapių šiaudelių. gaminamas techninis popierius ir pluoštas. Gamybos metu susidarantys spaliai bei dulkės bus presuojami, paverčiant juos kūrenimui tinkamais briketais ir granulėmis.

Bendras gamyklos plotas sieks 4 tūkst. 892 kv. m.

6 mln. eurų. Tiek verslininkai investuoja į jau baigiamą statyti prekybos tinklo „Moki–veži“ prekyvietę, kuri iškilo Kėdainių pakraštyje, šalia žiedinės sankryžos, kurios keliai veda Josvainių, Jonavos ir Šiaulių link.

2,32 ha žemės sklype iškilęs statinys užima 8 tūkst. 500 kvadratinių metrų. Jame dirbs apie 40 žmonių. 

4 mln. eurų. Tiek į Kėdainiuose veikiančios minkštųjų baldų apmušalų gamyklos „LTP Texdan“ plėtrą investuoja ją valdanti Danijos kapitalo įmonių grupė „LTP“.

Ši investicija verslininkams leido dvigubai išplėsti turimas gamybos ir sandėliavimo patalpas Birutės gatvėje bei sukurti apie 100 naujų darbo vietų. 

Metų karjera

Nuo rugpjūčio 6-osios darbą koncerne „Vikonda“ pradėjo naujas generalinis direktorius Mindaugas Snarskis.

„Sieksiu, kad koncerno „Vikonda“ įmonių grupė taptų geidžiama vieta dirbti gabiems, šiuolaikiškiems ir atviriems žmonėms“, – sako M. Snarskis.

Koncerną „Vikonda“ sudaro tokios įmonės kaip Kėdainių konservų fabrikas, DADU ledus gaminanti „Vikeda“, „Kėdainių aruodai“, „Sibena“, „Krekenava“ bei kitos įmonės. 

Metų dosniausi darbdaviai

Verslo dieną Kėdainiuose buvo pasveikinti ir apdovanoti geriausi krašto verslininkai.

Kategorijoje „Kėdainių rajono labai maža įmonė, mokanti didžiausią darbo užmokestį“ nugalėtoja pripažinta buvo UAB „Linas Agro“ Konsultacijos.

Krašto mažos įmonės kategorijoje nugalėjo UAB „Scandagra Management Services.“

Vidutinės įmonės kategorijoje geriausia pripažinta buvo UAB „SCANDAGRA“, didelės – AB „Lifosa“.

Metų klubas

Gegužės mėnesį Kėdainių krašto verslininkai prisijungė prie BNI (Business Network International) pasaulinės verslo rekomendacijų organizacijos ir įkūrė 17-ąjį BNI klubą Lietuvoje – „BNI Kėdainis.“

Pagrindiniai klubo tikslai: vienyti bendraminčius, žmones, sugebančius dalintis, padėti vieni kitiems, megzti naujas pažintis, vystyti pasitikėjimu grįstus santykius ir keistis vieni su kitais kokybiškomis, šiltomis bei verslui reikalingomis rekomendacijomis. 

Metų pienininkai

Šiemet jau penktąjį kartą organizuojamuose pieno ūkių apdovanojimuose „Pienės 2018” geriausiųjų dešimtuke atsidūrė net keletas pienininkystės sektoriaus lyderių iš Kėdainių rajono.

Tarp didžiausių pieno gamintojų debiutavo ir dešimtąją vietą užėmė Okainių žemės ūkio bendrovė, supirkėjams 2017 metais pardavusi net 8 005 tonas pieno.

Efektyviausių pieno gamintojų kategorijoje pagal vienai karvei tenkantį pieno kiekį per metus šeštąją vietą užėmė UAB Aristavos ūkis. Čia iš vienos karvės vidutiniškai per metus primelžiama apie 10 639 kg pieno.

Devintoje šios kategorijos sąrašo vietoje – UAB Dotnuvos eksperimentinis ūkis, kur karvė per metus duoda maždaug 10 425 kg pieno. 

Metų susitarimas

Koncernui „Vikonda“ priklausantis Kėdainių konservų fabrikas pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Sveikatos apsaugos ministerija, kuriuo įsipareigojo gerinti maisto produktų sudėtį –  mažinti cukraus, druskos ir riebalų kiekį juose siekiant užtikrinti geresnę ir sveikesnę jų sudėtį. 

„Mūsų fabrikas visuomet teikė prioritetą kokybei ir gaminiams, susidedantiems iš kuo sveikesnių ir, žinoma, Lietuvoje auginamų produktų. Mūsų jau pelnytas ir nuolat augantis pirkėjų pasitikėjimas rodo, jog žengiame teisingu keliu, tad atsakingai ir su džiaugsmu prisidedame prie šios sveikintinos iniciatyvos“, – sakė Kėdainių konservų fabriko generalinis direktorius Skirmantas Nevidomskis.

Kėdainių konservų fabrikas gamina ne tik produktus iš sveikų ir lietuviškų vaisių bei daržovių, bet yra ir viena iš įmonių, kuri aktyviai bendradarbiauja su universitetais, skatina jaunimą įsilieti į darbo rinką, remia įvairias socialines iniciatyvas. Ne vienerius metus fabriko gaminiai pelno aukso medalius bei kitus apdovanojimus, kokybė bei patenkinti pirkėjai – įmonės prioritetas. 

METŲ PATRIOTAI

Savo lėšomis įrengė aikštelę

Kol šiais metais valdžia taškė žmonių uždirbtus milijonus eurų, skirdama juos privačiam krepšinio klubui „Nevėžis“, kuris dar gi iš tų pačių pinigų už solidžius atlyginimus samdo krepšininkus legionierius ne tik iš kitų miestų, bet ir iš kitų šalių, o rajono meras kuria pasakėles, kad tai neva paskatins sportuoti mūsų jaunimą, tikrieji miesto patriotai, kuriems iš tiesų svarbu, kad jaunimas sportuotų, tyliai darė realius darbus. Įrengė krepšinio aikštelę. Už savo pinigus. Neprašydami valdžios malonės. Ir tik tam, kad jaunuoliai iš tikrųjų galėtų sportuoti.

Toks neeilinis patriotiškumo pavyzdys šią vasarą pasireiškė Babėnuose, kur šio kvartalo jaunuoliams buvo įrengta puiki krepšinio aikštelė.

Tai – Londone gyvenančio kėdainiečio Dariaus Stankevičiaus dovana savo kraštui, kurią jis sukūrė padedamas savo bičiulio, žinomo Kėdainių verslininko Ramūno Petkevičiaus ir miesto seniūno Valentino Tamulio. 

METŲ ĮVYKIS

Pastatė vargonus

Truskavos Šventosios Dvasios bažnyčioje pastatyti ir jau gaudžia didžiuliai, net 7 metrų aukščio vargonai. Šio didingo instrumento įsigijimas ne tik krašto bendruomenei, bet ir visai šaliai yra išskirtinis įvykis.

Tam, kad truskaviečių kone 20 metų brandintas siekis – vargonai – taptų realybe, reikėjo tinkamos iniciatyvos bei lėšų. Vargonų įsigijimu iš karto ėmė aktyviai rūpintis savo tarnystę vos nuo šių metų rugsėjo Truskavoje pradėjęs Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas Alfredas Puško.

O pinigų vargonams, kainavusiems kone 12 tūkst. eurų, ir dar ne mažiau nei antra tiek atsiėjusiems jų transportavimo bei montavimo darbams, noriai ir dosniai paaukojo vietos žemdirbiai, verslininkai, bendruomenės.

Kol kėdainiečiai organizuodami koncertus „Kėdainiams reikia vargonų“ dar tik renka pinigus vargonams, kuriuos norima pastatyti Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje, kurie kadaise ten ir stovėjo, truskaviečiai jau džiaugiasi šio įspūdingo instrumento skambesiu. 

METŲ DOVANA

Šviesiajai gimnazijai – freska

Seniausią mokyklą papuošė neeilinė dovana. Ant vienos iš Šviesiosios gimnazijos vidinio kiemelio sienų, šešių metrų aukštyje, jurbarkietė menininkė Rasa Grybaitė nutapė su gimnazijos tematika susijusią freską.

Šis piešinys – viena iš valstybės atkūrimo 100-mečio proga Lietuvos kultūros politikos instituto inicijuotų dovanų seniausioms Lietuvos mokykloms.

Šiam tapybos darbui lėšų skyrė AB „Lifosa“. 

METŲ PERGALĖ

Panaikinti kelio ženklai

Daugiau kaip metus laiko Kėdainiuose virė aršios diskusijos dėl senamiestyje valdžios sustatytų eismą ar automobilių stovėjimą draudžiančių kelio ženklų. Nors senamiestis ir taip yra ganėtinai tuščias, eismą draudžiantys ženklai jį buvo dar labiau paralyžiavę.

Pirmieji tokio valdžios sprendimo kartumą pajuto čia dirbantys verslininkai. Jų klientams nebegalint senamiestyje pasistatyti automobilių, kavinių ir parduotuvėlių apyvarta kaip reikiant krito.

Verslininkai ir senamiesčio gyventojai rašė prašymus valdžiai, dalyvavo susirinkimuose, kol jiems pavyko pasiekti pergalę – savivaldybės vadovams bemaž po metų teko pripažinti savo sprendimo absurdiškumą – vasario mėnesį dalis automobilių eismą ar stovėjimą ribojančių ženklų, pagaliau buvo panaikinti. 

METŲ PASIEKIMAI

Pirmoji ateities lyderių karta

Kėdainių šviesiosios gimnazijos Sėkmės ir lyderystės mokykla šiemet išleido pirmąją ateities lyderių kartą.

Joje – daugiau kaip 60 krašto moksleivių, kurie per ketverius mokslo metus prikaupė išskirtinių patirčių, gebėjimų, kompetencijų ir, žinoma, nuotykių bagažą.

Šviesiojoje gimnazijoje veikianti jaunųjų lyderių kalvė – vienintelė tokio tipo neformaliojo vaikų švietimo įstaiga Sėkmės ir lyderystės mokykla. 

Metų šimtukininkai

„Atžalyno“ gimnazijos auklėtinis Martynas Želnys šiais metais buvo tas vienintelis, kuriam pavyko gauti net keturis šimto balų įvertinimus iš abitūros egzaminų. Šimtukus jis surinko laikydamas chemijos, biologijos, anglų kalbos ir matematikos egzaminus.

Tos pačios gimnazijos gimnazistas Giedrius Galvanauskas taip pat gavo ne vieną šimto balų įvertinimą, o Šviesiosios gimnazijos gimnazistai Linas Pocius ir Karolina Juknaitė gavo po du šimto balų įvertinimus. 

METŲ KOVA

Zabieliškio sąvartyno plėtros stabdymas

Paaiškėjus, kad Kėdainiuose planuojama daugiau nei dvigubai plėsti Zabieliškio sąvartyną, į kurį patektų atliekos iš viso Kauno regiono, į kovą prieš sąvartyno plėtrą stojo daug kėdainiečių, parlamentarų ir visuomeninių organizacijų atstovų.

Per gana trumpą laiką buvo surinkta beveik 1,5 tūkst. gyventojų parašų po peticija, pasisakančia prieš šio sąvartyno plėtrą.

Aplinkos apsaugos ministerijos atstovai pripažino, jog sąvartyno plėtros nereikia, juolab, kad „Kėdainių vandenys“ nepajėgtų išvalyti sąvartyno filtrato. Aplinkosaugininkai taip pat pripažino, kad sąvartyno plėtra suinteresuotiems verslininkams vis tik būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Nepaisant visų šių faktų, 2015 metais Kėdainių rajono savivaldybės išduotas leidimas sąvartyno plėtrai taip ir nebuvo panaikintas, o sąvartyną valdanti bendrovė taip ir nėra atsisakiusi planų jį plėsti. 

METŲ IŠŠŪKIS

Nepabūgo valdžios

Kėdainių miesto seniūnas Valentinas Tamulis nepabūgo Kėdainių rajono valdžios, kuriai yra tiesiogiai pavaldus ir priėmė iššūkį – pasiryžo siekti Kėdainių rajono mero pareigų.

Atsako ilgai laukti neteko – sutapimas ar ne, bet vos pasirodžius informacijai, kad V. Tamulis aktyviai įsitraukė į visuomeninio judėjimo „Mūsų krašto sėkmei“ veiklą, šiam kaip mat įsigaliojo nauja darbo tvarka – kone iki metų galo kiekvieną savo darbo dienos rytą jam tekdavo pradėti savivaldybėje – ant administracijos direktoriaus „kilimėlio“.

8 valandą jam būdavo privalu nunešti ir administracijos direktoriui pristatyti raštu surašytus planuojamus dienos darbus. Tuo tarpu kitu seniūnijų seniūnams pakakdavo administracijos direktoriui pateikti tik mėnesio darbų planą.

Nuskambėjus šiai kurioziškai situacijai ne tik rajono, bet ir respublikinėje žiniasklaidoje, o kėdainiečiams vis labiau stebintis tokia situacija, metams ritantis į pabaigą, valdžia tokį savo sprendimą pakeitė – seniūną atleido nuo pareigos kas rytą lankytis savivaldybėje. Dabar vietoje jo šią pareigą turi atlikti seniūno pavaduotojas.

Beje, šiemet Kėdainių rajono seniūnijų seniūnai V. Tamulį išrinko seniūnų seniūnu, kuris mūsų rajono seniūnijų interesams jau nebe pirmus metus atstovauja ir Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijoje.

Tačiau vien tuo viskas nesibaigė. V. Tamulis teigia ir toliau patiriantis didelį savivaldybės vadovų spaudimą. Kėdainių krašto žmonėms šioje situacijoje belieka tik stebėtis, kaip daugiau kaip 20 metų nepriekaištingai ėjęs seniūno pareigas žmogus, po to, kai pareiškė norą siekti mero pareigų, staiga rajono valdžiai tapo neva nebesugebančiu dirbti – jam nuolat pilami įvairūs priekaištai. 

METŲ KELIONĖS

Traktoriumi su 40 kepalėlių duonos

Tokią neįprastą kelionę traktoriumi ir su 40 kepalėlių duonos Lietuvai šimtmečio proga skyrė bendrovė „Dotnuva Baltic“.

Per 10 dienų įveikęs kone 1200 kilometrų „Dotnuva Baltic“ traktorius geografiškai apjuosė šalį pasieniu einančiu maršrutu.

Šios simbolinės kelionės akcentai – valstybė, žemė ir duona. Duona nuvežta kaip lauktuvės ir dėkingumo simbolis dešimtims ūkininkų ir kaimo bendruomenių, įsikūrusių netoli valstybinės sienos. 

Metų maršrutas – Sakartvelas

Kelionės už mokesčių mokėtojų ar dosnių rėmėjų pinigus – tokios privilegijos masina ne vieną valdininką. Tiesa, kai kurių oficialiai komandiruotėmis ar protokoliniais susitikimais pavadintų išvykų realia nauda galima abejoti. Kartais taip jau nutinka, kad tai būna tik poilsinio ir pažintinio pobūdžio kelionės su tam tikrais protokoliniais „intarpais“. Panašu, jog tokio pobūdžio išvykos nesvetimos ir Kėdainių savivaldybės vadovams bei politikams, kurių kelionių maršrutai vis dažniau driekiasi į šiltu klimatu, vaizdinga gamta ir svetingais gyventojais garsėjančią Sakartvelą, anksčiau vadintą Gruzija.

Vien iki rugpjūčio pabaigos į šią šalį rajono politikai bei valdininkai vyko net penkis kartus.

METŲ APDOVANOJIMAI

Metų Krašto garbės pilietis

Kovo 11-ąją vykusiame iškilmingame rajono savivaldybės Tarybos posėdyje paskelbtas 12-asis Krašto garbės pilietis. Šį titulą už išskirtinius ilgamečius nuopelnus, pripažintus ne tik mūsų rajone, šalyje, bet ir už jos ribų, pelnė profesorius, habilituotas biomedicinos ir agronomijos mokslų daktaras bei Kovo 11-osios Akto signataras Mykolas Arlauskas.

M. Arlausko indėlis profesinėje veikloje yra labai svarus. Lietuvos ir užsienio leidiniuose jis paskelbė gausybę darbų apie žemės ūkio dirbimą, armens pagilinimą, arimo kokybės gerinimą, žemių sukultūrinimą. Parengė rekomendacijų žemės ūkio gamybai tobulinti. Jis taip pat suorganizavo pirmąsias arimo varžybas Lietuvoje 1966 metais, o 1967 metais buvo vienas iš pagrindinių artojų varžybų organizatorių buvusioje SSRS, Lietuvos artojų komendos treneris (1966–1986 m), buvusios SSRS artojų komandos treneris traptautinėse artojų varžybose.

Už profesinę veiklą M. Arlauskas pelnė gausybę apdovanojimų Lietuvoje. Jo profesiniai pasiekimai ne kartą įvertinti ir užsienio šalyse: netgi Amerikoje bei Anglijoje.

,,Krašto garbės piliečio vardas man reiškia didelę atsakomybę, – akcentavo M. Arlauskas, gausybę įvertinimų pelnęs, didis savo darbais, tačiau širdimi išlikęs kuklus žmogus. – Tai yra didelis įvertinimas ir rūpestis, kaip aš šį vardą galėsiu toliau pateisinti.“ 

Metų kaimynė

Jau 13-ą kartą organizuotame „Lietuvos garbės“ apdovanojimų renginyje Plinkaigalio kaimo gyventoja Dovilė Ovarienė už neatidėliotiną ir skubią pagalbą padegėliams kaimynams pelnė „Metų kaimynės“ apdovanojimą.

Jauna moteris pirmoji po tragiško ryto ištiesė pagalbos ranką Danutės ir Petro Lavreckų šeimai, kurių namą Plinkaigalio kaime liepsnos prarijo visiškai. Tada net keturis savo vaikus ir du globotinius užauginusi šeima po gaisro liko visiškai be nieko. D. Ovarienė nieko nelaukė ir dar tą patį rytą kreipėsi pagalbos į kitus kaimynus, visuomenę. Prie jos aktyviai prisijungė ir Genovaitė Mosteikienė. Abiejų moterų pastangos neliko bevaisės – viso užgyvento turto netekusiai šeimai geros valios žmonės dovanojo daiktus, o pinigų į nurodytą sąskaitą šimtai lietuvių suaukojo tiek, kad Lavreckų šeima jau įsigijo naujus namus. 

Metų moterys

Jau septintus metus minint Tarptautinę moters dieną, Kėdainių krašte buvo renkamos Metų Moterys. Jomis pretendavo tapti net 27 kandidatės, tačiau laimė nusišypsojo septynioms.

Metų Altruiste tapo Beinaičių kaimo bendruomenės pirmininkė Rita Lankelienė.

Metų Mama išrinkta aštuonių vaikų mama Marija Eigirdienė.

Metų Kūrėjos titulą pelnė keramikė Jurgita Grigarienė.

Metų Ambasadorė – buvusi lietuvių kalbos literatūros mokytoja, dabar jau senjorė Danutė Muzikevičienė.

Metų specialistės išrinktos net trys: Kėdainių profesinio rengimo centro lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Birutė Konstanblackaitė, Kėdainių PSPC šeimos gydytoja Joana Kleivienė ir AB „Lifosa“ patalpose esančios valgyklos direktorė Aušra Buklienė. 

Metų kultūros šviesuliai

Šiais metais į rajono „Kultūros versmės“ apdovanojimų penkias nominacijas buvo pasiūlyti net 36 pretendentai.

Nominacija ,,Metų pasiekimas“ atiteko etninės kultūros Krakių seniūnijoje puoselėtojui Krakių kultūros centrui už 2017 metais Etninės kultūros globos tarybos organizuotame „Geriausiai tradicijas puoselėjusios Aukštaitijos etnografinio regiono seniūnijos“ konkurse laimėtą I vietą.

„Metų įvykiu“ išrinktas „Banguojantis koncertas „Stepo sala“.

„Metų tradicijų puoselėtojo“ nominacija atiteko Erikai Usevičiūtei, Krakių kultūros centro meno vadovei, už teatro tradicijų puoselėjimą ir vadovavimą Krakių kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro studijai.

Metų kultūros darbuotoja tapo Jekaterina Karmelavičienė, Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos Surviliškio filialo bibliotekininkė. Jai apdovanojimas įteiktas už siekį biblioteką paversti ne tik knygų išdavimo įstaiga, bet ir vietos gyventojų kultūrinio bei estetinio lavinimo, asmens kultūrinės išraiškos, įvairių meninių gebėjimų, kultūrinio akiračio formuotoja ir palaikytoja. 

Metų medicinos darbuotojas

Metų medicinos darbuotoja šiemet išrinkta Danutė Spingienė.

D. Spingienė gydytoja dirba jau 40 metų. Visi jos profesiniai dešimtmečiai prabėgo Kėdainių ligoninėje.

„Ši žinia man labai netikėta ir įvertinimas daug reiškia, bet aš nesijaučiu labiau už kitus nusipelniusi gauti apdovanojimą. Pilna ligoninė tokių darbuotojų kaip aš, todėl nesu išskirtinė, – atsiimdama apdovanojimą sakė D. Spingienė. – Gydytojo darbas yra toks darbas, kur niekada nepasakysi: „Štai dabar aš jau viską žinau.“ Niekada. Baigdamas dirbti ir tai dar ne viską žinai, nes atsiranda naujų ligų, gydymo metodų, vaistų – viskas keičiasi.“ 

Metų mokytojas

Šiemet geriausiu Metų mokytoju išrinktas Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazijos pradinio ugdymo mokytojas metodininkas Linas Vilčinskas.

L. Vilčinskas Metų mokytojo vardą pelnė už tai, kad puikiai valdydamas informacines technologijas pamokas paverčia ne nuobodžiu procesu, bet linksma, daug mąstymo ir kūrybos reikalaujančia ugdymo veikla. Taip pat mokytojas pamokas paįvairina kūrybinėmis užduotimis, sudomina ir skatina mokinius pažinti save.

Nuo 2015-ųjų pedagogas bendradarbiauja ir su „Šviesos“ leidykla. Jis yra vadovėlių pradinėms klasėms serijos „TAIP!“ matematikos vadovėlio ir užduočių sąsiuvinio pirmai klasei bendraautorius. Įgytą dalykinę ir metodinę patirtį L. Vilčinskas perteikia ir kolegoms – respublikos mokytojams vesdamas atviras pamokas, skaitydamas pranešimus, organizuodamas seminarus ir internetines pamokas.

Jis – mokytojas iš pašaukimo, sąžiningai ir atsakingai atliekantis savo darbą. 

Gyvybės apdovanojimas

Kėdainiečiams Vilmai ir Deividui Judeniams įteiktas garbingas Gyvybės apdovanojimas.

Šių apdovanojimų tikslas – pastebėti gyvenimą ir viltį teikiančius žmones, papasakoti apie jų iniciatyvas, pasidalinti šviesiais, viltingais darbais su visuomene ir priminti, kad kiekvienas žmogus yra vertybė.

V. ir D. Judeniai šį apdovanojimą gavo už šeimos stiprinimą.

Kilnią šeimos stiprinimo misiją jie atlieka nuo 2009 metų, savo namuose įkūrę vaikų dienos centrą „Tavo svajonė“, kuriame kasdien lankosi vaikai iš sunkumus patiriančių šeimų. Taip pat V. ir D. Judeniai konsultuoja šeimas, padeda spręsti šeimoje kylančias problemas, organizuoja savipagalbos grupes jaunuoliams. 

Metų debiutas

Metų debiutu šiemet pripažintas Valentino Abariaus pasirodymas respublikiniame moksleivių dainuojamosios poezijos konkurse, kur jis laimėjo pirmąją vietą.

Šiam jaunuoliui ir įteikta dešimtoji Sauliaus Mykolaičio vardo premija. 

METŲ EKOLOGINĖ NELAIMĖ

„Sprogo“ ekologinė bomba

Rugsėjo mėnesį paaiškėjo, kad mažiausiai dvi savaites į Nevėžio upę kliokia neišvalytos nuotekos. Šis skandalas viešumon iškilo tik po to, kai pilietiškas kėdainietis Danas Budrys nufilmavo ir socialiniame tinkle publikavo siužetą apie tai, kaip nevalytos nuotekos iš valymo įrenginių kliokia tiesiai į Nevėžį, keldamos putas ir baisią smarvę.

Suskubta ieškoti kaltų. Nustatyta, kad valymo įrenginiai nustojo veikti, nes kažkas į kanalizaciją išpilinėjo didelius kiekius chemikalų, kurie ir nužudė nuotekas turinčias valyti bakterijas. Įtarimai mesti ant bendrovės „Kėdainių oda“, tačiau iki šiol jie nei patvirtinti, nei paneigti.

Nepaisant įvykusios katastrofos, Kėdainių rajono savivaldybė dar gan ilgą laiką nė nesiskubino skelbti ekstremalios situacijos, o savivaldybės administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis sakė, kad „upės ekologinė būklė nuolat stebima, neigiamo poveikio florai ir faunai neužfiksuota, todėl ekologinės nelaimės nėra.“

Galiausiai į Kėdainius atvykęs tuometis Aplinkos ministras Kęstutis Navickas atvirai įvardijo, kad Kėdainiuose nesugebama susitvarkyti su šia situacija, juolab, kad neišsprendus šios Kėdainių valymo įrenginių problemos, Lietuva sulauks Europos Sąjungos baudų.

Jis dar pavasarį buvo raginęs mūsų rajono vadovus ieškoti valymo įrenginių rekonstrukcijai reikalingų lėšų ir patikino, kad Aplinkos ministerija jau yra rezervavusi 50 procentų reikalingos sumos, tad Kėdainiams belieka skirti likusius 50 procentų. Jau seniai buvo paskaičiuota, kad valymo įrenginių rekonstrukcija kainuotų apie apie 3,4 mln. eurų, tad iš savivaldybės biudžeto tektų skirti apie 1,7 mln. eurų.

Tačiau net ir „sprogus“ ekologinei bombai, kai į Nevėžį iš nebeveikiančių vandenvalos įrenginių pasipylė visiškai neišvalyti teršalai ir kartu su visomis fekalijomis nevaržomai tekėjo beveik visą mėnesį, Kėdainių savivaldybė vietoj skubaus problemos sprendimo ėmė visai Lietuvai demonstruoti savo neįgalumą.

Rajono valdininkai, be skrupulų milijonus eurų leidžiantys tiltų rekonstrukcijai, paplūdimio, kuris gali būti nuplautas įrengimui, šimtatūkstantines lėšas skiriantys privačiam krepšinio klubui, gatvių ir šaligatvių remontui bei dar dešimtimis tūkstančių įvairiausiems koncertams ir šventėms, iškviesti ant Seimo „kilimėlio“, net nesigėdydami visai Lietuvai virkauja, kad svarbiausiai rajono problemai išspręsti ir skirti pinigų vandenvalos įrenginių rekonstrukcijai negali, nes… nebeturi galimybės skolintis, o biudžetas jau ištuštintas.

Galiausiai dėl šio įvykio ekstremali situacija buvo paskelbta tik rugsėjo pabaigoje, pinigų rekonstrukcijai taip ir neskirta, o problemą nutarta bent kiek sušvelninti pastačius orapūtę. 

METŲ NESUSIKALBĖJIMAS

Taip ir nenuspręsta, kas turi tvarkyti

Metų neužteko, kad Kėdainių valdžia pajėgtų nuspręsti, kas turi tvarkyti daugiabučiams namams priskiriamas teritorijas – Kėdainių miesto seniūnija ar patys gyventojai.

Kovo 18 dieną Kėdainių arenoje dėl šio klausimo buvo surengtas net visuotinis miesto seniūnijos gyventojų susirinkimas, kuriame patys gyventojai ir turėjo nuspręsti, kas tvarkys daugiabučių prieigas.

Deja, gyventojų nesusirinko pakankamai, balsavimas neįvyko, tad jokio sprendimo ir nebuvo priimta. Šis klausimas greičiausiai taps jau naujosios valdžios rūpesčiu.

METŲ STREIKAI

Padidinti atlyginimai medikams

Praėję metai Lietuvoje prasidėjo medikų streikų, prie kurio aktyviai prisijungė ir Kėdainių medikai. Medikai visos šalies žmonėms parodė, kaip reikia susivienyti siekiant tikslo.

Ir tikslą jie pasiekė, atkreipė valdžios dėmesį į medicinos problemas – darbo krūvių sureguliavimą, sistemos finansavimą bei nemažai kitų.

Rezultatas – atlyginimai medikams padidinti. 

Streikavo ir Kėdainių mokyklos

Kitas streikas, jau baigiantis metams, nuvilnijo per šalies mokyklas. Viena po kitos prie neterminuoto streiko jungėsi mokyklos, o grupė mokytojų net buvo apsigyvenusi Švietimo ir mokslo ministerijoje, kurion lipo net per langus.

Prie streiko buvo prisijungusios ir dvi Kėdainių mokyklos – Šviesioji gimnazija ir Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazija. Abi ugdymo įstaigos streikavo daugiau kaip dvi savaites.

Per tą laiką meras Saulius Grinkevičius nebuvo nuvykęs nė į vieną streikuojančią mokyklą, o kai jau pedagogai buvo apsisprendę grįžti prie įprasto darbo, rajono vadovas jiems staiga ėmė ir parodė pavėluotą dėmesį.

Į susitikimą su pedagogais meras išsiruošė po to, kai kartu su kitų rajonų merais sulaukė Premjero Sauliaus Skvernelio įpareigojimų imtis priemonių, kad streikuojančiose mokyklose būtų užtikrintas ugdymo procesas ir nenukentėtų vaikai. 

METŲ SPRENDIMAI

Brangiausia gatvė

Žydų gatvės rekonstrukcija šiemet, ko gero, sumušė brangumo rekordus. Nors ši gatvė yra bene trumpiausia, tačiau jos rekonstrukcijos kaštai bene didžiausi.

Vos 70 metrų ilgio Žydų gatvės rekonstrukcija atsiėjo 138 tūkst. 918 eurų.

Šios gatvės plotas – 454 kvadratiniai metrai. Taigi, darbų viename kvadratiniame metre kaina – 306 eurai. Darbų kainą išaugino brangus sprendimas šią gatvę išgrįsti akmenimis.

O štai, pavyzdžiui, Nuokalnės gatvės remonto darbai yra nepalyginamai pigesni. Apskaičiuota vieno kvadratinio metro kaina – 57,59 euro, o rangovas darbus pasiūlė atlikti už 45 eurus. Arba, pavyzdžiui, A. Kanapinsko gatvės vieno kvadratinio metro remontas kainuos 53 eurus. 

Didžiausias apetitas

2018-ųjų pradžioje ruošiantis savivaldybei tvirtinti biudžetą, labiausiai augo jai priklausančios įmonės „Kėdbusas“ apetitas.

Ši bendrovė prašė šiais metais skirti net 390  tūks. eurų mokesčių mokėtojų lėšų. Supratus, jog tokia suma per didelė našta – suma sumažinta iki 250 tūkst. eurų.

Buvo sakoma, kad pinigai esą reikalingi nuostolingiems maršrutams kompensuoti, nors pernai šiai paskirčiai užteko mažesnės sumos – 220 tūkst. eurų. Tuomet buvo kalbama, kad tokios sumos pakanka įmonei išsilaikyti.

Kodėl šiemet staiga ši suma išaugo, Tarybos posėdyje, kuriame ir buvo prašoma pinigų, niekas aiškiai negalėjo atsakyti ir pateikti pagrįstų skaičiavimų. Rajono Tarybos nariams beliko tik stebėtis. Prašomi pinigai, žinoma, buvo skirti.

Vadinasi, ateinančiais metais, įvertinus numatomą kainų kilimą, didelė tikimybė, kad šios įmonės apetitas gali dar labiau augti.

Beje, „Kėdbusas“ galėtų pretenduoti ir į „Metų išlaidūno“ titulą.

Pasirodo, ši bendrovė vien per 2016-2017 metus autobusų pirkimui jau buvo išleidusi arti milijono – 811 tūkst. 433 eurų.

Tik keturi iš „Kėdbuso“ nupirktų autobusų – nauji, dar keturi – mažai tenaudoti, iki  5 metų amžiaus, o dar devyni – kaip reikiant nugyventi, iki 15 metų amžiaus.

Už seniausius autobusus sumokėtos kone rekordiškai didelės sumos – vieno jų vertė siekia apie 32,7 tūkst. eurų.

Iškilus šiems faktams viešumon, „Kėdbuso“ atstovai teisinosi, esą tokia didelė senų autobusų kaina sumokėta todėl, kad šiems gamykloje buvo atliktas kapitalinis remontas, o autobusų varikliai pakeisti į naujus, atitinkančius europietiškus standartus.

Viešųjų pirkimų tarnyba įvardijo, kad „Kėdbusas“, pirkdamas autobusus, padarė ne vieną pažeidimą. Autobusai buvo perkami ne viena sutartimi, bet kiekvienas atskirai.

Nepaisant to, jog visas atvejais pardavėjas buvo vienas ir tas pats, Vokietijos įmonė „VDL Bus Center GmbH“, kiekvienam pirktam senam autobusui buvo sudaroma atskira sutartis.

Kitaip tariant, vietoje to, kad būtų paskelbtas vienas konkursas visiems autobusams pirkti, kiekvienam autobusui buvo pasirinktas mažos vertės pirkimas apklausos raštu būdu. UAB „Kėdbusas“, nepaskelbusi apie pirkimus viešai, pažeidė skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

Tikrinant Kėdainių bendrovės pirkimus atskleistas ir dar vienas pažeidimas.Praėjusių metų viduryje už 18,6 tūkst. euro įsigytas autobusas „MB 615-VARIO“, tačiau nėra aišku, kas atliko pirkimo procedūrą.

Be to, „Kėdbuso“ pirkimų procedūras narpliojo ir Kėdainių rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba, kurios išvadose teigiama: „Bendrovė, atlikdama viešuosius pirkimus, nesivadovavo teisės aktų, reglamentuojančių viešuosius pirkimus, reikalavimais, nevykdė Kontrolės ir audito tarnybos nurodytų rekomendacijų.“ 

„Kiauras maišas“

Šie metai buvo eiliniai, kai rajono valdžia gelbėjo ant žlugimo ribos balansavusį profesionalų, bet privatų Kėdainių krepšinio klubą „Nevėžis“.

Nors krepšinio klubui iš rajono biudžeto šiam žaidimo sezonui pernai buvo atseikėta 253 tūkst. eurų, o šiemet vėl skirti 183 tūkst. eurų, to nepakako.

Vasarą padaryta dar viena mokesčių mokėtojų pinigų injekcija į privatų klubą – rajono taryba papildomai skyrė dar 150 tūkst. eurų. Tikinama, kad sumokėti skoloms.

Už tokį sprendimą balsavo dauguma rajono tarybos narių, nors kai kurie iš jų ir sakė, kad tai – besaikis mokesčių mokėtojų pinigų taškymas. Žodžiu, panašu, kad pinigai kaip į „kiaurą maišą“ – kiek įdėsi, tiek vis tiek bus mažai… 

Metų „sandoris“

Beveik 10 tūkst. eurų. Tiek Kėdainių rajono savivaldybė sumokėjo privačiai firmai už Kėdainių miesto parko prieigose stovėjusio apgriuvusio malūno statinio nugriovimą. Nepaisant net to, kad miesto seniūnas Valentinas Tamulis, pats ir ėmęsis šios vietovės sutvarkymo iniciatyvos, visa tai siūlė padaryti nemokamai.

Apgriuvęs malūno statinys Kėdainių miesto parko prieigas darkė net 25-erius metus. Jis užkliuvo ir akis ėmė badyti tik į Kėdainių miesto seniūno pareigas įsisukusiam V. Tamuliui.

Šis su Pelėdnagių seniūnijos ūkininkais buvo sutaręs, kad jie nugriaus seną statinį ir sutvarkys griuvėsius visiškai nemokamai.

Griuvėsius ūkininkai būtų sumalę ir panaudoję savo kelių duobių užlyginimui, o parko prieigas – sutvarkę.

Ir visa tai Kėdainiams jie būtų padarę už ačiū, tačiau savivaldybė seniūnui to padaryti neleido.

Atlikus viešąjį pirkimą savivaldybė šiems darbams atlikti pasamdė bendrovę „Alkuras“, kuriai ir sumokėjo beveik 10 tūkst. eurų.

„Statinio nugriovimas buvo vykdomas vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais statinių griovimo darbus. Vadovaujantis technine specifikacija, statybines atliekas tvarkanti įmonė privalo būti registruota atliekas tvarkančių įmonių registre. Taip pat turi turėti sutartis su atliekų perdirbėjais. Todėl ir buvo pasirinkta UAB „Alkuras“, o ne ūkininkai“, – aiškino savivaldybės administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis.

Metų automobiliai

Šiais metais į Kėdainių miesto ir rajono gatves išriedėjo 12 naujutėlaičių mažo tipo visureigių „Suzuki Vitara“ automobilių.

Juos rajono savivaldybė už mokesčių mokėtojų pinigus trejiems metams išnuomojo visų vienuolikos seniūnijų vadovams ir savivaldybės administracijos Statybos ir turto skyriui.

Metų viduryje (liepos mėnesį) savivaldybė iš viso valdė 33 lengvuosius automobilius, iš kurių net 30 nuomojosi.

Tuomet buvo paskaičiuota, kad per vienerius metus valdininkų transporto priemonių nuomai skiriama daugiau nei 118 su puse tūkstančių eurų mokesčių mokėtojų pinigų. 

Metų slėptuvė

Kėdainių rajono savivaldybės pastate įrenginėjama slėptuvė ekstremalių situacijų valdymui užtikrinti.

Atsitikus kokiam kataklizmui šioje slėptuvėje slėptųsi ne gyventojai, bet valstybės tarnautojai ir institucijų specialistai, atsakingi už tokių situacijų suvaldymą.

Per trejus metus šios slėptuvės įrenginėjimo darbams jau išleista 15 tūkst. eurų. 

METŲ OPOZICIONIERIAI

Politikams trūko kantrybė

Žinomi rajono politikai Viktoras Muntianas ir Darius Petrauskas daugiau kaip dvejus metus dirbę valdančiojoje koalicijoje, rugsėjo mėnesį oficialiai pasiskelbė dirbsiantys opozicijoje.

Rajono Tarybos darbu nepatenkinti opozicionieriai nė nebando kritikos savo kolegoms išsakyti diplomatiškai. V. Muntianas į akis rėžia, jog jis mano, kad valdantieji meluoja ir apgaudinėja ne tik visus Tarybos narius, bet ir gyventojus, o štai D. Petrauskas sako, kad mūsų rajono taryba – neįgali. 

METŲ PASIRUOŠIMAS

Perstumdė kėdes

Ketverių metų rajono valdžios kadencija jau eina į pabaigą, todėl panašu, kad savivaldybės įstaigose jau pradedama perstumdyti kėdes.

Nuo gruodžio 31 dienos iš Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijos direktorės pareigų traukiasi Neringa Vaicekauskienė, šiose pareigose pakeitusi savivaldybės administracijos direktoriaus postą užėmusį Ovidijų Kačiulį.

Kad šis pasibaigus kadencijai savivaldybėje galėtų grįžti į „Aušros“ progimnazijos direktoriaus pareigas, su N. Vaicekauskiene buvo sudaryta terminuota darbo sutartis. Šiai terminuotai darbo sutarčiai einant į pabaigą, N. Vaicekauskienė dalyvavo savivaldybės skelbtame konkurse ir laimėjo lopšelio-darželio „Vaikystė“ direktorės vietą.

„Aušros“ progimnazijos bendruomenė, suvokdama, kad visa tai reiškia greičiausiai ne ką kita kaip darbo vietos atlaisvinimą O. Kačiuliui, sukilo ir bando pasipriešinti, tačiau jų pastangos greičiausiai bus bevaisės, nes kaip teigia rajono savivaldybės atstovai, pagal įstatymą kelias O Kačiuliui į buvusią darbovietę yra visiškai atviras.

„LR Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 6 numato galimybę grįžti į buvusias pareigas buvusiems vadovams. Šį sprendimą priimsiu po rinkimų“, – paklaustas, ar ketina grįžti vadovauti „Aušrai“, „Rinkos aikštei“ sakė O. Kačiulis. 

METŲ PUOTA

Valdininkų linksmybės už mokesčių mokėtojų pinigus

9 tūkst. eurų. Tiek mokesčių mokėtojams kainavo Kėdainių valdininkų puota, surengta savivaldybės ir seniūnijų darbuotojams savivaldos dienos proga.

Šventę jie susiorganizavo spalio viduryje netoli Ariogalos esančiame Darbutų kaime. Dubysos regioniniame parke prabangiai įrengtame švenčių, seminarų ir poilsio centre „Kirkšnovė“.

Iš pradžių savivaldybės atstovai bandė nuslėpti, kiek mokesčių mokėtojams atsiėjo ši šventė, tačiau „Rinkos aikštei“ pakartotinai pareikalavus įvardinti, kiek išleista pinigų, skaičius vis tik pateikė. 

METŲ KEISTENYBĖS

Metų prognozuotojas

Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius šiemet rajono gyventojus gąsdino niūriomis prognozėmis.

Viename rajono tarybos posėdyje jis viešai tėškė, kad šalies valdžios sprendimai, kuriais centralizuojamos valstybinės įstaigos, gali sugrąžinti Lietuvą į socializmą ir šviesų komunizmo rytojų.

Tiek Kėdainių rajono Tarybos nariai, tiek ir Seime dirbantys tautos išrinktieji tokius S. Grinkevičiaus pareiškimus įvertino vienareikšmiškai kaip neadekvačius ir tiesiai šviesiai įvardijo, kad Kėdainių rajono vadovas tiesiog nusišneka.

Rajono vadovas užsiima ir kitokiomis prognozėmis.

Štai spalio mėnesio rajono Tarybos posėdyje jis prognozavo, kad Kėdainių rajonui ateinantys metai nebus džiugūs. Panašu, kad rajono biudžetas bus bemaž 823 tūkstančiais eurų mažesnis, o pinigų trūks net ir pradėtiems projektams.

O kaip bus iš tikrųjų, sužinosime negreitai, nes kitą rajono Tarybos posėdį, kuriame turėtų būti tvirtinamas rajono biudžetas, pagal kurį ir bus gyvenama visus ateinančius metus, rajono galva ketina sušaukti ne anksčiau nei kovo pabaigoje.

Jei jau tris mėnesius nešaukiami rajono Tarybos posėdžiai ir tiek laiko galima gyventi nepatvirtinus biudžeto bei nėra kitų rajono gyventojams aktualių klausimų, belieka tik stebėtis, kam tuomet iš vis Kėdainiuose renkama rajono Taryba, jei jos sprendimai realiai yra nereikalingi?

Metų „skambutis“

Kol vieni kėdainiečiai rašo krūvą prašymų savivaldybei ir gatvių asfaltavimo darbų laukia kone pusę amžiaus ir vis tiek jų nesulaukia, kitiems gi pakanka tik paskambinti į savivaldybę ir… prašymas išasfaltuoti gatvę nedelsiant patenkinamas. Žinoma, su mero palaiminimu. Apeinant rajono Tarybą. Nederinant tokio sprendimo nei su seniūnu, nei su seniūnaičiais, nors tokiais atvejais tai yra privaloma.

Kodėl? Galbūt todėl, kad už tokio sprendimo galimai kyšo asmeninių interesų ausys? Galbūt todėl, kad toje gatvėje gyvena svarbūs asmenys, kurie ir priiminėja šiuos sprendimus?

Pavyzdžiui, rajono Tarybos narys Juozas Gaidamavičius. O priešais jį, kaimynystėje, kitoje gatvės pusėje, į politiką užsimojusi sugrįžti buvusi ministrė Virginija Baltraitienė.

O gal tai tik sutapimai? 

Metų skubėjimas

Rajono valdžia šiemet taip skubėjo pasigirti sutvarkytais objektais, kad puolė juos vieną po kito atidarinėti statybininkams dar nė iki galo jų nepabaigus.

Štai dar prieš rugsėjį buvo atidaryta nebaigta įrengti A. Kanapinsko gatvės žiedinė sankryža, o gruodžio mėnesį – pėsčiųjų tiltas per Nevėžį, nors statytojai atsakingoms institucijoms jį priduos greičiausiai tik sausio 7 dieną. 

Skubėta atidaryti ir pėsčiųjų tiltą per Smilgos upelį, jungiantį Tilto ir Žemaitės gatves.

Statybininkai plušo iki pat atidarymo šventės, tačiau visų darbų taip ir nespėjo užbaigti. Juos šiems teko tęsti ir po tilto atidarymo.

Metų patyčios

„Kai rajono merui palankus laikraštis išspausdino publikaciją, kurioje tyčiojamasi iš miesto seniūno Valentino Tamulio, nutariau nebetylėti ir parašiau kreipimąsi į laikraštį. Po juo pasirašė ir kelios dešimtys mano kolegų bei pažįstamų. Tačiau kai nuvykau į redakciją ir paprašiau išspausdinti mano atsakomąjį straipsnį, nesitikėjau, kad iš manęs, pagyvenusio žmogaus, gerokai jaunesnis žurnalistas taip išsityčios“, – sakė žinoma Kėdainių krašto literatė Selestina Rimavičienė.

Moteris pasakojo, kad vos įteikus atsakomąjį straipsnį barzdotas redakcijos darbuotojas (Nerijus Povilaitis) pradėjo jai aiškinti, kad žodis „kankinys“ iš arabų kalbos reiškia, kad tai yra labai išaukštintas žmogus. Moteris atkirto jam, kad yra lietuvė, todėl supranta šio žodžio reikšmę kitaip ir dėl to nori pareikšti savo nuomonę, atsakydama į straipsnį.

„Barzdotasis (N. Povilaitis – aut. pastaba) negirdėjo jokių mano argumentų ir vėl puolė apie tą kankinį aiškinti, sakydamas, kad aš nesupratau, ką jis tuo norėjo pasakyti. Dar reikalavo įrodyti, kas V. Tamulį kankina, kas jį apdrabsto purvais.

Jis pradėjo replikuoti man kone į kiekvieną sakinį. Visa tai girdėjo ir kiti tame pačiame kabinete buvę redakcijos darbuotojai. Tai girdėdami jie nesislėpdami šaipėsi.

Tokia situacija mane labai užgavo. Suprantu, kad žmonių nuomonė gali nesutapti, tačiau manau, kad tai neturėti būti patyčiu priežastimi. Labai nemalonu ir skaudu, kai gerokai jaunesnis žmogus iš tavęs tyčiojasi kitų akivaizdoje ir visi aplinkui juokiasi“, – guodėsi S. Rimavičienė.

Merui palankiame laikraštyje dirbantis N. Povilaitis tikina tik bandęs moteriai paaiškinti šio žodžio reikšmę tiek  krikščionybės, tiek islamo kontekste, tačiau nepastebėjęs, kad iš jų dialogo būtų juokęsi kiti redakcijos darbuotojai. 

TEMIDĖS METAI

Metų sekliai

Pastaraisiais metais Kėdainiai visose Lietuvoje garsėjo dėl kraupių rezonansinių nusikaltimų. Pareigūnai turėjo informacijos, kad Kėdainiuose veikia organizuota nusikalstama grupuotė, kuri vykdo stambaus masto vagystes, o vietiniams ir atvykėliams parduoda narkotines medžiagas.

Prireikė 1,5 metų kruopštaus kriminalistų įdirbio, kol pagaliau šiais metais nusikaltėlių grupuotė Kėdainiuose buvo sutriuškinta.

Už tai prie bylos dirbusiems pareigūnams net įteiktas „Metų seklių“ apdovanojimas. Vienas iš apdovanotųjų – Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos II skyriaus viršininkas Rolandas Vaitkevičius. 

Be to, besibaigiant metams pareigūnams pavyko aptikti ir vogtų traktorių slėptuvę.

Pareigūnai vykdė kratas Šėtos seniūnijos Petraičių kaime, kur pas vietinį 66 metų amžiaus gyventoją rado keturis brangius traktorius. Vieni buvo laikomi fermų pastatuose, kiti – lauke.

Sulaikyti penki įtariamieji.

Metų kirtis

„Rinkos aikštę“ nepagrįstai puolęs, jos reputaciją bandęs sumenkinti ir apšmeižęs joje dirbančius darbuotojus laikraštis „Kėdainių mugė“, priklausantis bendrovei „Daumantai LT“, kurios vienas iš akcininkų yra Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius, sulaukė teismo kirčio. Be to, „Kėdainių mugę“ neetiškai pasielgus pripažino ir Visuomenės informavimo etikos komisija (VIEK).

Kauno apylinkės teismas paskelbė „Kėdainių mugei“ nepalankų nuosprendį ir pripažino, kad šis leidinys pažeidė „Rinkos aikštės“ dalykinę reputaciją bei akivaizdžiai peržengė demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribas bei prisidengus aktualija siekė pažeminti/sumenkinti „Rinkos aikštę“ skaitytojų akyse.

„Kėdainių mugė“ šį teismo sprendimą apskundė, tad bylos nagrinėjimas perkeltas į  kitus metus.

Dar prieš šį teismo sprendimą „Kėdainių mugei“ kirto ir etikos sargai.

VIEK pripažino, kad „Kėdainių mugė“ pažeidė etiką ir suklaidino savo skaitytojus nepagrįstai kritikuodama „Rinkos aikštę“ bei pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 8 ir 51straipsnius.

UAB „Mugės redakcija“, leidžianti „Kėdainių mugę“, apskundė šį teismo sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau ir šis skundą atmetė kaip nepagrįstą ir paliko galioti VIEK sprendimą, tačiau ir tokio nepalankaus sprendimo sulaukusi redakcija nenusiramino ir apeliacine tvarka šį teismo sprendimą dar kartą apskundė. Tad tęsinys – jau ateinančiais metais. 

METŲ BĖDOS

Afrikinis kiaulių maras

Afrikinis kiaulių maras rajono ūkininkams atnešė milžiniškus nuostolius.

Klastinga liga pirmiausia, birželio mėnesį, įsisuko į Josvainių seniūnijos Svilių kaimo ūkį, kuriame buvo auginama pusdevinto šimto kiaulių. Visos jos nedelsiant buvo sunaikintos.

Praėjus vos kelioms dienoms po šio įvykio, afrikinis kiaulių maras nustatytas Krakėse, Krakių žemės ūkio bendrovės kiaulių ūkyje, kur buvo laikoma 900 kiaulių. Visos jos taip pat utilizuotos.

Abu ūkiai patyrė didžiulius nuostolius. Tai didelė bėda ne tik ūkiams, bet ir juose dirbusiems žmonėms. Dalis jų neteko darbo.

Tačiau viena nelaimė nevaikšto. Krakių žemės ūkio bendrovei teko dar vienas išbandymas – rugsėjo  mėnesį kilo gaisras jos grūdų sandėlyje.