Nerimas dėl apsemtoje ganykloje likusių avių: žmonės baiminasi, kad gyvūnai nuskęs (PAPILDYTA)
Skaitytojo nuotr.
Vėlų penktadienio vakarą Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai gelbėtojai ir policijos pareigūnai skubėjo į Pelėdnagių seniūnijos Pašilių kaimą. 20 val. 05 min. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, kad laukuose skęsta avių banda.
Į įvykio vietą atskubėjus tarnyboms paaiškėjo, kad neeilinė situacija susidarė staigiai pakilus Nevėžio upės lygiui.
Taip stipriai Nevėžis nebuvo pakilęs net pavasarinio potvynio metu. Gelbėtojams ir pareigūnams net privažiuoti buvo sunku, tačiau avis jie rado.
Atlikus žvalgybą konstatuota, kad aptvertos ganyklos teritorijoje susidariusioje salelėje stovi avių banda – apie 15 gyvūnų.
Aplink salelę žemesnė ganyklos dalis buvo apsemta.
Pareigūnai ir ugniagesiai ieškojo avių savininkų, tačiau jų rasti nepavyko.
Įvykio vietoje buvę žmonės žurnalistams perdavė laukuose apsemtų gyvūnų nuotraukas.
Kaimynai nurodė tarnyboms savininkų telefono numerį, tačiau į pareigūnų skambučius niekas neatsakė.
Kadangi nurodytu telefonu susisiekti su avių savininkais nepavyko, priimtas sprendimas veiksmų nesiimti.
„Rinkos aikštė“ į įvykio vietą nuvyko ir 23 val. 30 min. Laukai skendėjo aklinoje tamsoje, gyvūnų nesimatė net pasišvietus prožektoriumi, tačiau avių mekenimas tolumoje girdėjosi.
Šeštadienį „Rinkos aikštė“ vėl apsilankys ganykloje, bandys pakalbinti avių savininkus.
Papildyta:
Šeštadienio rytą Pašiliuose apsilankė savivaldybės vadovai ir administracijos darbuotojai, Pelėdnagių seniūnas.
Paaiškėjo, kad 17 hektarų sklypas priklauso kitame Lietuvos mieste gyvenančiai moteriai.
Avių savininkė apie susidariusią situaciją žino. Moteris avis čia laiko ne pirmus metus. Pašiliuose yra dvi atskirtos ganyklos.
Iki šiol visos avys sėkmingai pasitraukdavo nuo potvynio.
Beje, vakare avių bandos dalis buvo vienoje saloje, o naktį visos suplaukė į kitoje vietoje esančią salą. Dabar visos šios ganyklos dalies avys glaudžiasi vienoje saloje.
Dar kita dalis avių ganosi kitoje ganykloje, šalia kelio Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai.
Vietos gyventojai teigia, kad potvynis kyla kasmet ir gyvūnai tam prisitaikę.
Savininkė avis dažniausiai atveždavo potvyniui jau nuslūgus.
Specialistai situaciją stebės.
Daugiau apie šią istoriją skaitykite antradienio laikraštyje.
6 Komentarai
Nesibaiminkite, avys išplauks. Man didesnį nerimą kelia žmonių psichologinė būklė, kai jie kalba apie tai. Arba neturi gyvenimo, arba pensininkai.
Kai vaikai skendo žiemą eidami į Aušros vidurine taku, tai poxui buvo ir Rinkos aikštei. Žmonės ragino važiuoti, filmuoti, nes gali vaikas, koks pirmokas, nuskęsti. Vaikai sėdėjo slapiomrs kojomis, issuvolioja baloje tako. Nieko.Ne subines nepajudino, nes gi ten sava chebra tako nesutvarko. Negi kritikuosi savus mulkius. O vat čia aviu gerove parūpo, net naktį važiavo.
prie avių turėtų būti savininkė ir bent savo budėjimu neduotų stresuot gyvulėliams.Juk ir šert jas reikėtų.
Savininkei baudą uždėti tai gal suprastų, kad negerai elgiasi.
Avių savininkė turėjo prie avių palapinę pasistatyti ir gyventi kaip Leninas šalaše prie Razlivo ežero. Dar katile ant laužo avims ėdalą virti….Šiaip tai avys žolę ėda, o žolės dabar užtektinai. Nu dar ir psichologą avims pakviesti būtų ne pro šalį.
[…] Kėdainių ir Kauno ugniagesiai baigė vieną sudėtingiausių gyvūnų gelbėjimo operacijų. Šeštadienį ugniagesiams teko gelbėti pusę šimto Nevėžio užlietose pievose susidariusioje saloje skęstančių avių. […]