Nepelnytai primirštoms žydiškosioms Krakėms – vis daugiau dėmesio
Lietuvos Mažosios kultūros sostinės titulas šiais metais atiteko Krakėms. 600 metų jubiliejų minintis miestelis ruošiasi daugybei renginių. Be kita ko, žadama nemažai dėmesio skirti ir miestelyje tarpukariu gyvenusiai žydų bendruomenei, kuri ilgus metus nepelnytai buvo primiršta.
Žydiškosios Krakės buvo primirštos
Prieš keletą dešimtmečių atvykus į Krakes sunku buvo rasti nors kokią užuominą apie čia tarpukariu gyvenusią gausią žydų bendruomenę. Buvusios Krakių Mikalojaus Katkaus vidurinės mokyklos direktorės Marijos Šepetienės ir daugelio mokytojų dėka buvo surinkti atsiminimai apie Krakėse gyvenusius žydus.
„Čia prieš trisdešimt metų pradėjęs dirbti istorijos mokytoju, pažinau žmonių, kurie dar labai gerai prisiminė tarpukario laikus Krakėse. Dabar dauguma tų žmonių jau iškeliavę Anapilin“, – pasakoja Krakių kultūros centro vadovas Robertas Dubinka apie tai, nuo ko pradėjo rinkti istoriją apie čia gyvenusius žydus.
Jis pabrėžia, kad miestelio istorija yra neatsiejama nuo čia gyvenusių žydų, todėl jau kuris metas stengiasi tiek bendruomenei, tiek atvykstantiems svečiams priminti apie čia gyvenusius žmones.
Į Krakes gana dažnai užsuka užsienyje gyvenančių žydų palikuonių. Anksčiau atvykę čia ieškodavo savo giminaičių ir stebėdavosi, kad Krakėse nėra net gatvės pavadinimo, kuris primintų apie čia gyvenusią bendruomenę.
„Dabar jau galime pasidžiaugti: prieš kelerius metus išleistu lankstinuku apie Krakių žydus, miestelyje buvusios sinagogos vietoje pastatyta informacinė lenta, vyksta žydų kultūros dienos, organizuojamos ekskursijos“, – džiaugiasi R. Dubinka.
Be kita ko, iki karantino sėkmingai veikė „Svetainė“, kurioje buvo galima išragauti ir žydiškų patiekalų, tokių kaip foršmakas, humusas, žydiškas kugelis ar kitų.
Istoriją atgaivinti būtina
Šiais metais Lietuvos mažosios kultūros sostine paskelbus Krakes, čia bus įgyvendinta daug gražių projektų. Tarp jų nemažai dėmesio ketinama skirti ir žydiškosioms Krakėms. Aišku, tikimasi, kad renginiams pandemija nepakiš kojos.
„Pernai po pirmojo karantino „Žydų kultūros savaitė“ išties šauniai pavyko.
Nupiešėme žemėlapį, kas kur gyveno, ir parengėme informacinį stendą šalia buvusios sinagogos apie čia gyvenusią žydų bendruomenę.
Jau seniai bendradarbiaujame su „Klezmer“ muzikos ansambliu iš Vilniaus, tai ir pernai kartu su Vilniaus VšĮ „Menopolis“ organizavome žydų muzikos seminarą, kurio metu jaunimas išmoko groti žydiškas melodijas ir parengė nuostabų vakarinį koncertą“, – pasakoja R. Dubinka.
O Krakių „Svetainėje“ galima buvo paskanauti ne tik žydiško maisto, bet kartu su Daugiakultūrio centro vadove Audrone Pečiulyte susipažinti su žydų papročiais.
„Labai daug planų sugriovė karantinas, bet tikimės, kad vieną dieną jis baigsis ir mes galėsime laukti svečių“, – sako Kultūros centro vadovas ir užtikrina, kad šiais metais žydiškai kultūrai skirta savaitė bet kokiu atveju įvyks. Negalime ir neturime pamiršti praeities“, – priduria R. Dubinka.
[quote author=“Aut. past.“]Į Krakes gana dažnai užsuka užsienyje gyvenančių žydų palikuonių. Anksčiau atvykę čia ieškodavo savo giminaičių ir stebėdavosi, kad Krakėse nėra net gatvės pavadinimo, kuris primintų apie čia gyvenusią bendruomenę.[/quote]
„Čia žmonės, o čia žydai“
„Rinkdamas atsiminimus iš tų žmonių, kurie dar patys mena tarpukarį, supratau, kad apie čia gyvenusius žydus žmonės kalba nevienareikšmiškai.
Pavyzdžiui, pasakodami apie čia gyvenusius, patys nejaučia, kaip sako: va, čia gyveno žydai, o čia žmonės. Aišku, dauguma senbuvių žydus prisimena, kaip draugiškus, taikius žmones, gerus prekybininkus, darbščius amatininkus“, – pasakoja R. Dubinka.
Lietuviams labai patikdavo, kad užėjęs į žydo krautuvę ar dirbtuvę niekada neišeidavai tuščias, jei neturi pinigų, prekę galėjai gauti skolon, „bargan“.
„Na, o baisios tragedijos akivaizdoje, 1941 m. rugsėjo 2 dieną, kai šalia Krakių esančiame Peštiniukų kaime buvo sušaudyti 1 tūkst. 125 žydų tautybės žmonės, dauguma krakiškių buvo apimti siaubo ir bijojo net išeiti iš namų, tačiau buvo ir keliolika tų, kurie prisidėjo prie egzekucijos vykdymo.
Senieji Krakių gyventojai mena, kad po to, kai buvo nužudyti beveik visi miestelio žydai, lietuviai nesibodėdami eidavo į jų paliktus namus pasirankioti daiktų. Tokį pasivaikščiojimą vadindavo „grybavimu“. Pasiimdavo krepšius ir eidavo…“, – vietinių žmonių pasakotus prisiminimus pasakoja Krakių kultūros centro vadovas.
Noras pažinti mažina priešiškumą
Priešiškas požiūris į kitokios kultūros žmones greičiausiai atsiranda dėl nenoro juos pažinti. Tarp lietuvių ir žydų buvo nemažai skirtumų. Pirmiausia – religija, papročiai.
Lietuviams, kaip ir žydams, buvo svarbi religija, tačiau žydai kur kas griežčiau laikėsi savo religinių papročių. Pavyzdžiui, tais laikais, kai jie čia gyveno, daug darbingo amžiaus vyrų užsiėmė Toros studijavimu.
Talmuduose smulkmeniškai aprašyta, kaip žmogus turi elgtis ir jie laikėsi tų taisyklių. Visa tai lietuviams atrodė keista, o kartais ir pašiepdavo juos už tai.
Tik pradėjus pažinti kitą kultūrą, nustoji smerkti ir pradedi suprasti.
„Deja, tos tolerancijos dažnai pritrūkdavo, pritrūksta kartais ir dabar“, – mintimis dalijasi R. Dubinka.
