Rūta Švedienė, kalbininkė Įterpiniai, kaip jau kalbėta praeitoje pamokėlėje, gali būti įvairių semantinių tipų pagal kalbėtojo nuostatą sakomo turinio atžvilgiu, sakinio ir įterpinio turinio santykį. Apibrėžtas ar neapibrėžtas (paprastai persakomoje kalboje) žinių šaltinis, sprendimo autorius (iš ko sprendžiant, kieno žodžiais tariant, kieno nors teigimu, liudijimu, kokiais nors duomenimis, kokiomis nors žiniomis, kieno galva, nuomone, manymu, […]Skaityti daugiau
Kalbininkės skyrelis: 3-ia įterpinių skyrybos pamokėlė
Rūta Švedienė, kalbininkė Įterpiniai gali būti įvairių semantinių tipų pagal kalbėtojo nuostatą sakomo turinio atžvilgiu, sakinio ir įterpinio turinio santykį. Temos nusakymas (o dėl… tai; dėl… tai; (o kalbant apie (ką nors) ir pan., temą nusakantis daiktavardis tas, ta, jis, ji), pvz.: O dėl mokyklos renovacijos, tai ji prasidės tik po metų. Odėl Jo Karališkosios […]Skaityti daugiau
Kalbininkės skyrelis: 2-a įterpinių skyrybos pamokėlė
Rūta Švedienė, kalbininkė Taisyklė: įterpinys gali būti išskiriamas kartu su sujungiamuoju jungtuku, išskyrus ar, arba, nei, jeigu jis su įterpinius sudaro prasminę bei intonacinę vienumą, pvz.: Pirma, Petras buvo įskųstas kaip didžiausias riaušių kaltininkas, antra, jis suimtas pabėgo, ir(,) trečia, jo knygelės ir dainos žandarams labai nepatiko. Ir(,) svarbiausia – mokykla buvo ką tik susiformavusi […]Skaityti daugiau
Kalbininkės skyrelis: 1-a įterpinių skyrybos pamokėlė
Rūta Švedienė, kalbininkė Įterpiniai ‒ su sakiniu sintaksiniais ryšiais nesusiję žodžiai, jų junginiai, net sakinio sandarą turintys dariniai. Jie skirti išreikšti kalbėtojo nuostatai sakomo dalyko atžvilgiu. Ši nuostata gali pasireikšti emociniu vertinimu, gali būti reiškiama stilistiškai neutraliai – kaip sakomo dalyko komentaras, kalbėtojas gali komentuoti patį informacijos pateikimo būdą. Taisyklė: įterpinys išskiriamas kableliais, rečiau – […]Skaityti daugiau
Rūta ŠVEDIENĖ Ar galimi vartoti adaptuoti simbolinių pavadinimų „Facebook“, „Twitter“, „Google“ variantai feisbukas, tviteris, gūglas? Taip, galimi, ypač jei tai yra paprastas tekstas, o ne koks oficialus dokumentas, ne teisinė kalba.Labai paplitę nelietuviški simboliniai pavadinimai adaptuojami ir virsta bendriniais žodžiais (vartojamais be kabučių ir mažąja raide), pvz.: mersedesas, boingas ir pan. Bendriniais žodžiais jau tapę ir socialinių tinklų pavadinimų „Facebook“, […]Skaityti daugiau
Rūta ŠVEDIENĖ Taisyklė: lyginamieji posakiai, prisijungę prie būdvardiškųjų įvardžių toks (-ia), toks (-ia) pat, šitoks (-ia), koks (-ia), kitoks (-ia) ir pan., taip pat prie įvardinių prieveiksmių taip, taip pat, kitaip, tiek, tiek pat ir pan., išskiriami, jei norima parodyti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą, pvz.:Naujasis skyriaus vadovas nėra toks demokratiškas(,) kaip ankstesnysis(,) ir mažiau bendrauja su pavaldiniais. Nuolatos pabrėžiamos tokios vertybės(,) […]Skaityti daugiau
Influenceris ar nuomonės formuotojas, įtakingas visuomenininkas, įtakdarys?
Rūta ŠVEDIENĖ Neseniai teko nugirsti šalia stovinčių kėdainiečių pokalbio nuotrupą: „Tas blogeris tikras influenceris, tiek jau blõgino, tiek blõgino, kad ir aš pasidariau painfluencinta.“ Pagalvojau, ką tas blogeris (ar influenceris) taip jau „blõgino“, kad tokia nepatenkinta besiguodžiančioji. Taip, tuo metu ji tik blogai̇̃ ištarė žodį, norėdama pasakyti, kad tas tinklaraštininkas buvo tikras nuomonės formuotojas, tiek […]Skaityti daugiau
Kodėl žodžiai „psichas“, „beprotis“, „nesveikas“ atneša daugiau žalos, nei manome?
Ar teko kada grįžus namo po įtemptos darbo dienos skųstis namiškiams, kad sukonfliktavote su „šyziku“ bendradarbiu? Arba gūžčioti pečiais, esą kaimynė visai „išprotėjo“, nes net neketina skiepytis ir tiki sąmokslų teorijomis. O pažiūrėjus vakaro žinias su siaubu pareikšti, kad kaimyninės šalies apsišaukėlis prezidentas yra tikras „psichas“ – suprask, agresyvus ir neprognozuojamas. Mums tarsi intuityviai aišku, […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Pažyminių grupei priskiriamas ir priedėlis, daiktavardžiu reiškiamas ir bent linksniu derinamas pažyminys. Priedėliu pasakome papildomą, antraeilį daikto pavadinimą, pvz.: Pamačiau Giedriaus pusseserę Aistę. Pamačiau Aistę, Giedriaus pusseserę.Čia žodis pusseserė yra priedėlis. Pirma šios dienos taisyklė. Po pažymimojo žodžio einantis išplėstas priedėlis be jungiamojo (įvadinio) žodžio yra išskiriamas kableliais, rečiau – brūkšniais, pvz.: […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Taisyklė: palyginimai prie aukštesniojo laipsnio būdvardžių, dalyvių ar prieveiksmių, reiškiantys ne kiekį, o bendresnį lyginimą, gali būti suprantami kaip neišplėtoti į savarankišką struktūrą sakiniai, pasakomi atribojamąja intonacija ir išskiriami, pvz.: Renginys bus gerokai ilgesnis(,) nei ankstesniais metais(,) ir tęsis iki kitos savaitės vidurio. Tokie butai yra brangesni(,) negu senos statybos būstas(,) ir […]Skaityti daugiau
Rūta ŠVEDIENĖ, kalbininkė Taisyklė: lyginamieji posakiai, prisijungę prie būdvardiškųjų įvardžių toks (-ia), toks (-ia) pat, šitoks (-ia), koks (-ia), kitoks (-ia) ir pan., taip pat prie įvardinių prieveiksmių taip, taip pat, šitaip, tiek, tiek pat ir pan., išskiriami, jei norima parodyti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą, pvz.: Naujasis skyriaus vadovas nėra toks demokratiškas(,) kaip ankstesnysis(,) […]Skaityti daugiau
Kalbininkės skyrelis: 3-ia pamokėlė – dalyvinių, pusdalyvinių ir padalyvinių aplinkybių
Rūta ŠVEDIENĖ, kalbininkė Dalyvinėms, pusdalyvinėms ar padalyvinėms artimos aplinkybės su dalelyčių samplaikomis nors ir, kad ir, dar ir ar dalelyte irgi ir pan. gali būti suprantamos kaip savarankiški neišplėtoti teiginiai ir išskiriamos kableliais, pvz.: Įvairių prekių(,) nors ir negausiai(,) buvo atvežta tikriausiai ne vienam mėnesiui. Patarnauti kariuomenėje(,) kad ir vienus metus(,) būtų sveika daugeliui jaunuolių. […]Skaityti daugiau
Taisyklė. Išplėsta dalyvinė, pusdalyvinė ar padalyvinė aplinkybė arba dvi ir daugiau neišplėstų gali būti išskiriamos kableliais, jei norima išryškinti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą, pvz.: Išėjusi iš mokyklos(,) direktorė stabtelėjo. Girdėdami pasakojimus(,) vyrai tik juokėsi. Einant didžiuoju vieškeliu pro beužankančius tvenkinius(,) galima pamatyti kažkada didelio dvaro liekanas. Aš net vardus jiems sugalvojau(,) sėdėdamas prirūkytame kambaryje. […]Skaityti daugiau
Taisyklė. Kelios aiškinamosios sakinio dalys, neturinčios jungiamojo žodžio ir einančios po apibendrinamojo žodžio, yra išskiriamos dvitaškiu ir kableliu (ar brūkšniu) arba brūkšniais, pvz.: Žmonių: vyrų, moterų ir pa auglių, prigužėjo pilna Blažio gryčia. Iš tolimųjų kraštų grįžta šalčio tremtiniai – laukinės žąsys, antys, gulbės – ir suka lizdus. Taisyklė. Tarp apibendrinamojo žodžio ir jį aiškinančių […]Skaityti daugiau
Muravjovo Koriko pavardę yra girdėjęs ir nelabai istorija besidomintis žmogus. Šis Vilniaus generalgubernatorius taip buvo pramintas už žiaurumą malšinant 1863 m. sukilimą Lietuvoje ir Baltarusijoje. Po šio sukilimo numalšinimo vienas iš M. Muravjovo nurodymų buvo uždrausti lietuvišką spaudą. Ne tik elementoriai, bet ir maldaknygės turėjo būti spausdinamos rusiškomis raidėmis. M. Muravjovo pasekėjas generalgubernatorius K. Kaufmanas […]Skaityti daugiau
Pirmoje ir antroje pamokėlėse kalbėjome, kad aiškinamosios sakinio dalys gali būti su įvadiniais (jungiamaisiais) žodžiais arba be jų, kad yra keturios grupės įvadinių žodžių pagal jų reikšmes bei vaidmenį sakinyje, tad yra ir 4 taisyklės. Aptarėme du variantus su įvadiniais žodžiais, kai kableliai būtini. Aptarėme variantą, kai kableliai gali būti, bet gali ir nebūti. O […]Skaityti daugiau
Bus paskelbti gražiausi įmonių bei įstaigų pavadinimai, pasveikinti mokytojai, surengę
Gegužės 7 dieną 13 val. nuotoliniu būdu vyks Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai skirtas renginys. Bus paskelbti Kėdainių įmonių bei įstaigų gražiausių lietuviškų pavadinimų konkurso laureatai. Jiems bus įteikti diplomai ir atminimo dovanėlės. Šiemet iš daugiau nei 120 uždarųjų akcinių bendrovių, mažųjų bendrijų, individualių įmonių, viešųjų įstaigų, registruotų 2020 metais, mero potvarkiu paskirta komisija […]Skaityti daugiau
Vienarūšės sakinio dalys gali būti sujungtos pavieniais ir poriniais bei kartojamaisiais jungtukais, taip pat reikšminiais žodžiais – prieveiksmiais, įvardžiais (jungiamaisiais žodžiais). Taisyklė: vienarūšės sakinio dalys, sujungtos jungtukais ar kitais jungiamaisiais žodžiais: a) pavieniais o, bet, tačiau, tik (-tai), todėl, tad, taigi ir kt., b) poriniais nors (ir) … bet, kad ir … bet, jei(gu) ne […]Skaityti daugiau
Erotikos čia maža, nors knygos pavadinimas gal ir žadėtų jos daug. Visko tame romane minimaliai. Na, beveik. Labai daug dėmesio detalių aprašymui. Pati knygelė nedidelio formato, tik 142 psl. Bevardis romano pasakotojas su druskos rūgšties buteliuku ir mados dizainerė Mari atvyksta į Tokiją. Dangoraižių mieste jie bendrauja ir mylisi paskutinį kartą. Bet ar tikrai paskutinį? […]Skaityti daugiau
„Keliaujančio katino kronikos“ – graži knyga. Džiaugsmas skaityti. Labai lyriška, sentimentali ne blogąja prasme. Sakyčiau, psichoterapinė. Ypač tinka tiems, kas liūdi ir nemato gyvenimo prasmės, kas neseniai palaidojo artimą žmogų, kas serga nepagydoma liga ar slaugo artimąjį. Mirtis čia taip šalia, lyg fone, nujaučiama, bet kartu skaitydami girdime amžinojo gyvybės rato pažadą: viskas yra ir […]Skaityti daugiau
„Kalbininkas, gimęs Kėdainių rajone, Bagotėlėje, dirbo didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ vyr. redaktoriumi, 28 metus (1957−1985) Lietuvos radijo laidose kas savaitę aiškino kalbos kultūros ir norminimo dalykus. Kas jis: 1. Kazys Ulvydas, 2. Jurgis Lebedys, 3. Aldonas Pupkis?“ „Kas pasiūlė žymiai švietėjai Jadvygai Juškytei slapyvardį Širšė: 1. Žemaitė, 2. Šatrijos Ragana, 3. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė?“ „2020 metais kėdainiečiai rinko gražiausią savo krašto […]Skaityti daugiau
Kaip jau žinome, pagrindiniai vienarūšių sakinio dalių požymiai – sintaksinis ir prasminis lygiavertiškumas. Visada turi išvardijimo intonaciją ir yra kableliais atskiriami vieno pagrindo požymius nurodantys derinamieji pažyminiai, pvz.: Diena išaušo nešalta, apsiniaukusi, darganota. „Vieno pagrindo“ – šiuo atveju reiškia, kad ir žodis „nešalta“, ir „apsiniaukusi“, ir „darganota“ kalba apie tą patį – koks tos dienos […]Skaityti daugiau
Kodėl pasirinkau skaityti šią italų rašytojos Elenos Ferantės (Elena Ferrante) knygą „Melagingas suaugusiųjų gyvenimas“? Nes buvau ką tik perskaičiusi keturias šios rašytojos knygas – tetralogiją: „Nuostabioji draugė“, „Naujoji pavardė“, „Apie tuos, kurie pabėga, ir tuos, kurie lieka“ , „Istorija apie paprastą mergaitę“, o jos labai patiko ir buvo liūdna, kai jų skaitymas baigėsi. Tad noriai ėmiausi […]Skaityti daugiau
Neseniai išleista amerikietės Sigrid Nunez knyga „Draugas“. Dėl ko ją rinkausi skaityti? Nes pamačiau feisbuke vertėjo Povilo Gasiulio rekomendaciją. Jis vertė. O žinau, kad šis ne kartą apdovanotas vertėjas neverčia bet kokių knygų. Be to, perskaičiau, kad ši knyga – bestseleris gavo 2018 m. National Book apdovanojimą ir pateko tarp finalininkų, laimėjusių 2019 m. Simpsonl […]Skaityti daugiau
2019 metų gale Valstybinė lietuvių kalbos komisija patvirtino naujas lietuvių kalbos skyrybos taisykles. Taisyklės liberalėja: randasi vis daugiau atvejų, kai galima skirti dvejopai ar net trejopai arba galima visai neskirti. Skyryba priklauso nuo sakinio sandaros ir nuo teksto autoriaus ketinimo bei viso teksto prasmės. Skyrybos taisyklių papildymai bei patikslinimai jas dar šiek tiek paslenka teksto […]Skaityti daugiau
Pirmadienį, vasario 22-ąją, prasidėjo virtuali knygų šventė – „Knygų savaitė“. Ta proga supažindiname su leidiniu, kuris yra visai neseniai išleistas ir susijęs su Kėdainiais. Tai „Poetinis traktatas su mano komentarais“. Autorius – iš mūsų krašto kilęs Nobelio literatūros premijos laureatas poetas, rašytojas Česlovas Milošas (Czesław Miłosz), kurio 110-ąsias gimimo metines šiemet minėsime, leidykla – „Apostrofa“, […]Skaityti daugiau