Kalbininkės skyrelis: 1-a įterpinių skyrybos pamokėlė

 Kalbininkės skyrelis: 1-a įterpinių skyrybos pamokėlė

Rūta Švedienė, kalbininkė

Įterpiniai ‒ su sakiniu sintaksiniais ryšiais nesusiję žodžiai, jų junginiai, net sakinio sandarą turintys dariniai. Jie skirti išreikšti kalbėtojo nuostatai sakomo dalyko atžvilgiu. Ši nuostata gali pasireikšti emociniu vertinimu, gali būti reiškiama stilistiškai neutraliai – kaip sakomo dalyko komentaras, kalbėtojas gali komentuoti patį informacijos pateikimo būdą.

Taisyklė: įterpinys išskiriamas kableliais, rečiau – brūkšniais, pvz.: Laimė, nė vieno žmogaus
tarpdury nebuvo, nes visus,
matyt, sutraukė į vidų kalbėtojas, kurio kiekvienas žodis buvo girdėti net lauke. Kol jaunas esi, rodos, lyg ir nesvarbu tėviškė. O mūsų daktaras dabar Seimo narys, beje. Krikštatėvis, tik pamanyk, kumeliuką dovanojo. Per gerai, sakau gi, manai apie kaimynus. Vadinasi, bausmės baimė esti pagrindas atsirasti kaltės jausmui. Ne, dievaži, nusibodo aiškinti, kad čia Įmonių įstatymas. Mes, pavyzdžiui, niekada neketinome jungtis į vieną frakciją.

Kaip jau minėta, Milkus naudojosi Brodovskio žodynu. Aš, nelaimės draugai, žemiau už vištas netūpiau, nors su ereliais, tiesą pasakius, niekuomet nebuvau iškilęs. Galima surasti aibę priežasčių, tačiau, mano pastebėjimu, viena iš tokių priežasčių yra paviršutiniškas požiūris į buvusią santvarką.

Vienur žodžio iš burnos negalėjai ištraukti, o kitur – atvirkščiai – žmonės mus sutikdavo išskėstomis rankomis.

Tai – deja – buvo tiesa. Iš mūsų nėra – tikėkite – nė vieno, kuris linkėtų jums nesėkmės.

Remtasi lietuvių kalbos skyrybos taisyklėmis (VLKK patvirtinta 2019 m. lapkričio 7 d.
nutarimu Nr. N-8 (178)) ir Albino Drukteinio parengta knyga „Lietuvių kalbos skyryba. Tai syklės, komentarai, patarimai“ (2020).

Apie kitus atvejus – kitą kartą.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video