4-a pamokėlė apie vienarūšių sakinio dalių skyrybą
Vienarūšės sakinio dalys gali būti sujungtos pavieniais ir poriniais bei kartojamaisiais jungtukais, taip pat reikšminiais žodžiais – prieveiksmiais, įvardžiais (jungiamaisiais žodžiais).
Taisyklė: vienarūšės sakinio dalys, sujungtos jungtukais ar kitais jungiamaisiais žodžiais:
a) pavieniais o, bet, tačiau, tik (-tai), todėl, tad, taigi ir kt., b) poriniais nors (ir) … bet, kad ir … bet, jei(gu) ne … tai, ne tiek … kiek, ne tik … bet ir, kaip … taip (ir) ir kt., c) kartojamaisiais ir … ir, nei… nei, ar … ar, arba … arba, čia … čia, tai … tai, tiek … tiek ir kt., yra atskiriamos kableliais.
Pavyzdžiai: a) Visi įvykiai prasideda viduje, o ne išorėje. Slopinanti tyla apgaubė Šilėnų kaimą po tos giedros, bet neramios pavasario dienos. Jau nebegalėjo matyti visumos, tiktai atskiras dalis.
b) Krosnis nors dar nauja, bet jau suskilusi. Raitelių būrys prijojo nors ir miškingus, bet tankiai gyvenamus plotus. Kaip statė, taip ir stato, kaip niokojo gamtą, taip ir niokoja.
c) Ir laukais, ir šilu bėgo vasara gėlėta.
Kitą savaitę dirbsime ar pas jį, ar pas jo brolį. Gyventojų užimtumą lemia tiek žemės ūkis, tiek ir kita veikla.
Nekartojamaisiais sujungiamaisiais jungtukais ir, bei, ar, arba, nei sujungtos vienarūšės sakinio dalys neskiriamos, pvz.: Išskirtinis trio bruožas ‒ puikus ansamblio bei muzikos stilistikos pojūtis. Beje, dabar dažnai viešuose tekstuose galima pamatyti dedamą kablelį prieš bei. Gal dėl to, kad į bet panašus? Nereikia.
Klausimas. Ar šiame sakinyje nereikia kablelio prieš antrąjį arba? Juk čia pasikartoja jungtukas. Vaisių reikia išskirstyti skiltelėmis arba supjaustyti plonais griežinėliais arba norimo dydžio gabaliukais.
Atsakymas. Nereikia painioti pasikartojančių jungtukų su skirtingas sakinio dalis jungiančiais tais pačiais jungtukais.
Kaip vienarūšiai šiame sakinyje sujungti tariniai pirmuoju jungtuku ir būdo aplinkybės antruoju jungtuku.
Remtasi lietuvių kalbos skyrybos taisyklėmis (VLKK patvirtinta 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. N-8 (178)) ir Albino Drukteinio parengta knyga „Lietuvių kalbos skyryba. Taisyklės, komentarai, patarimai“ (2020).
Apie kitus atvejus – kitą kartą
