Verta perskaityti: Keliaujančio katino kronikos

 Verta perskaityti: Keliaujančio katino kronikos

„Keliaujančio katino kronikos“ – graži knyga. Džiaugsmas skaityti. Labai lyriška, sentimentali ne blogąja prasme. Sakyčiau, psichoterapinė. Ypač tinka tiems, kas liūdi ir nemato gyvenimo prasmės, kas neseniai palaidojo artimą žmogų, kas serga nepagydoma liga ar slaugo artimąjį.

Mirtis čia taip šalia, lyg fone, nujaučiama, bet kartu skaitydami girdime amžinojo gyvybės rato pažadą: viskas yra ir bus gerai, vėl viskas suksis, toks yra gyvenimas.

Tai knyga, kurią norisi turėti nusipirkus savą ir paskaityti, kai gyvenimas atrodys neteisingas. Knyga patiks tiems, kas namie turi katinuką ir jį labai myli. Nana išsiruošė į kelią.

Kadaise laukinis katinas, dabar jis patogiai tupi ant priekinės sidabrinio furgono sėdynės greta savo šeimininko Satoru ir žvelgia pro langą į besikeičiančius pribloškiamo grožio Japonijos vaizdus. Satoru jam nepaaiškino, kodėl reikėjo leistis į šią kelionę, bet Nanai nelabai ir rūpi:

kad ir kiek ilgai, kad ir kaip toli keliautų, jam svarbiausia – kad šį nuotykį patirs kartu su savo žmogumi.

Tačiau, įpusėjus kelionei ir aplankius tris senus Satoru draugus, Nana ima nuvokti, koks tikrasis jų kelionės tikslas ir kaip stipriai tuoj pasikeis gyvenimas.

Taigi romano „Keliaujančio katino kronikos“ skaitytojai į istoriją žvelgs sarkastiškomis ir lengvai nustebusiomis katino akimis. Šalia linksmų pastebėjimų laukia ir priminimas, kad ne visada gyvenime viskas klostosi taip, kaip norisi. Susitikdamas su senais draugais Satoru pasineria į prisiminimus. Jam nutiko gerų ir blogų dalykų. Buvo nepaprastų draugysčių, pavydo ir meilės. Kai kurie atsiminimai prajuokins, kiti privers nubraukti vieną kitą ašarą ir galiausiai atskleis, kur link traukia Satoru.

Ši istorija yra apie gerumą, pasiaukojimą ir besąlygišką meilę. Knyga – priminimas, kad net ir mažiausios smulkmenos gali suteikti laimės. Tai labai jautri ir švelni žmogaus ir katino draugystės istorija, kuri primena apie gyvenimo grožį bei pabrėžia meilės ir pasiaukojimo vertybes. Tai istorija, kuri palieka kažkokį krislą, emociją, norą džiaugtis gyvenimu, pasauliu, parodo, kaip svarbu yra pastebėti gražius mus supančius dalykus.

„Kad ir kokie kartais nepaveikiami tariamės esą, tikiu, kad mažai kas baigs skaityti šią knygą nenubraukę vienos kitos nuoširdžios ašaros“, – rašoma knygos viršelyje.

Hiro Arikawa (g. 1972) – japonų rašytoja, gyvenanti ir kurianti Tokijuje. Jos knyga „Keliaujančio katino kronikos“ tapo bestseleriu ne tik Japonijoje, bet ir kitose šalyse – pasaulyje jau parduota daugiau nei 1 milijonas egzempliorių.

2018 m., kuriant filmą pagal šią H. Arikawos istoriją, buvo suburtas kone visas Japonijos kino žvaigždynas.

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video