5-a pamokėlė apie aiškinamųjų sakinio dalių skyrybą

 5-a pamokėlė apie aiškinamųjų sakinio dalių skyrybą

Taisyklė. Kelios aiškinamosios sakinio dalys, neturinčios jungiamojo žodžio ir einančios po apibendrinamojo žodžio, yra išskiriamos dvitaškiu ir kableliu (ar brūkšniu) arba brūkšniais, pvz.:

Žmonių: vyrų, moterų ir pa auglių, prigužėjo pilna Blažio gryčia. Iš tolimųjų kraštų grįžta šalčio tremtiniai – laukinės žąsys, antys, gulbės – ir suka lizdus.

Taisyklė. Tarp apibendrinamojo žodžio ir jį aiškinančių sakinio dalių įterpus jungiamąjį žodį, po pastarojo gali būti rašomas dvitaškis (rečiau brūkšnys), jei norima paryškinti išvardijimą, pvz.:

Visi mūsų baltmiškio medžiai, būtent(:) beržas, epušė, ąžuolas, uosis, liepa ir kiti, žiemą žalių lapų netenka. Įgrysta kasdieniai darbai, būtent (–) liuobti gyvulius, lesinti vištas, kurti krosnį, ir norisi bent dieną atsipūsti. Keliais būdais, pavyzdžiui(:) eilėmis, grupėmis, eglute, gyvatėle, galima išdėlioti ir taures.

Taisyklė. Po vienarūšių sakinio dalių prieš apibendrinamąjį žodį (visi, viskas, visa (tai), visur, visada ir pan.) rašomas brūkšnys, pvz.:

Gimines, kaimynus, draugus, šiaip pažįstamus – visus suvadino paminėti gražios sukakties. Rūgštu ir saldu, gera ir bloga, maža ir daug – viskas šiame pirmavaizdyje yra tas pat.
Savarankiška, nepriklausoma, išdidi – tokia štai buvo mūsų Danutė.

Taisyklė. Aiškinamoji sakinio dalis, atitraukta nuo tos, kurią aiškina, arba pavartota prieš ją, išskiriama kableliais, rečiau brūkšniais, pvz.:

Sustojęs negreit atgavau kvapą, gal po kokių penkiolikos minučių. Kaip ir ankstesniais metais, šiemet aktyviausi buvo zarasiškiai. Ir iš stuomens ir iš liemens ‒ toks buvo nauja sis pagalbininkas.

Remtasi lietuvių kalbos skyrybos taisyklėmis (VLKK patvirtinta 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. N-8 (178)) ir Albino Drukteinio parengta knyga „Lietuvių kalbos skyryba. Taisyklės, komentarai, patarimai“ (2020).

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video