Verta perskaityti: MYLĖTIS – knyga apie išsiskyrimą

 Verta perskaityti: MYLĖTIS – knyga apie išsiskyrimą

Erotikos čia maža, nors knygos pavadinimas gal ir žadėtų jos daug. Visko tame romane minimaliai. Na, beveik. Labai daug dėmesio detalių aprašymui. Pati knygelė nedidelio formato, tik 142 psl.

Bevardis romano pasakotojas su druskos rūgšties buteliuku ir mados dizainerė Mari atvyksta į Tokiją. Dangoraižių mieste jie bendrauja ir mylisi paskutinį kartą. Bet ar tikrai paskutinį? Juk reikia laiko, kad nustotum mylėti žmogų, kurio, ko gero, jau nebemyli. O gal vis dar labai labai myli? Kiek žodyje „mylėtis“ slypi meilės?

Agonija – ne kitaip pavadinsi tą bandymą nebemylėti, nutraukti santykius. Skaitytojui nėra pateikta jokia jų istorija. Kas buvo su jais iki tų dienų, kai jie atsidūrė Japonijoje. Skaitytojas mato tik dabartį ir iš detalių aprašymo bei retų pasakotojo bandymų įvertinti situaciją turi suprasti, kas gi vyksta.

„Nesvarbu, kas buvo kaltas, veikiausiai niekas. Mes mylėjome vienas kitą, bet negalėjome vienas kito pakęsti. Mūsų meilei nutiko štai kas: iš esmės mes davėme vienas kitam daugiau gero negu blogo, tačiau tas truputis blogo mums tapo nepakeliamas“, ‒ rašoma romane.

[quote author=“Aut. past.“]Tai knyga apie išsiskyrimą, vienišumą, partnerių konfliktą kasdieniame gyvenime. Čia rasime ir ironijos, ir žaidimo, ir liūdesio, ir neišvengiamybės pojūčio, galbūt net ir parodijos. Galbūt čia yra ir romano žavesys.[/quote]

Svaigulys – štai kas lydi visą knygą. Ir tas buteliukas druskos rūgšties, kaip pagrindinis veikėjas, bandant nuspėti, o kas bus toliau su juo. Ta rūgštis kelia intrigą.

Veja fabulą, ir kartu nusako meilės būseną. Romane seksualinis malonumas prilyginamas rūgščiai, sklindančiai kūnu. Toli nuo bet kokios banalios psichologijos ši knyga, nuo bet kokio atgyvenusio sentimentalizmo. Įtemptas jausmas, išreiškiamas ne jų nusakymu ar dialogais, o detalėmis, jų vaizdžiu aprašymu.

Tikrovės patirtis išreiškiama glaustai, su elegancija parodomos jos įvairios pusės. Tai tikrai elegantiškas ir gražus romanas, mėgstantiems įsijausti, suklusti, pagalvoti. Ir, manau, tiems, kas patyrė nelaimingą meilę, kai teko skirtis ir išgyventi agonijos būseną.

Tai knyga apie išsiskyrimą, vienišumą, partnerių konfliktą kasdieniame gyvenime. Čia rasime ir ironijos, ir žaidimo, ir liūdesio, ir neišvengiamybės pojūčio, galbūt net ir parodijos. Galbūt čia yra ir romano žavesys.

Knygos vertėjas Vytautas Bikulčius rašo: „Romano „Mylėtis“ kompozicija atskleidžia priešpriešą tarp pasakotojo ir Mari, atveria jų erotinių glamonių prasmę, kurią išryškina nutylėjimai, nebylios elipsės, netikėtos pauzės. Šitaip kūrinyje sušvyti šviesa ir tyla, virsdamos baltais tarpais tarp epizodų.

Šalia jų regime ir raudonos spalvos pritvinkusią meilės ir aistros ugnį, kurią sustiprina reklamos šviesos, automobilių žibintai, peizažo elementai. Už šių meilės, erotikos ir spalvų konflikto ryškėja autoriaus postmodernistinis žaidimas, į kurį jis kviečia įsitraukto skaitytoją“.

Knygos autorius Jean-Philippe Toussaint (Žanas Filipas Tusenas; g. 1957) – belgų rašytojas,  kuriantis prancūzų kalba, kino režisierius. Jo motina – lietuvė, senelis Juozas Lanskoronskis tarpukariu buvo karo atašė Lietuvos ambasadoje Paryžiuje.

„Mano senelis Juozas Lanskoronskis buvo lietuvis. Beje, mano pilnas vardas yra Jean-Philippe Juozas Franz Toussaint, taip jis užrašytas pase. 1988 metais mes su mama ir jos broliu atvykome į Lietuvą ir aplankėme Vilnių, Kauną, Klaipėdą. Motina ir dėdė Lietuvoje sutiko nemažai pusbrolių ir net mano senelio seserį, kuri vis dar buvo gyva.

Vėliau, kai ėmiau statyti filmus, prisiminiau lietuvišką kilmę ir savo filmui „Čiuožykla“ pasikviečiau Lietuvos nacionalinę ledo ritulio rinktinę. Dienraštis „Libération“, kuris atvyko padaryti reportažo apie statomą filmą, rašė: „Ledo ritulio žaidėjai, kurie vaidina filme, yra tikri ledo ritulio žaidėjai, tai yra Lietuvos nacionalinė komanda, kuri specialiai atvažiavo ta proga ir buvo sužavėta ilga viešnage Paryžiuje.

Jeanas Philippe’as Toussaint’as be galo troško, kad ledo ritulio aikštelėje dalyvautų tikri sportininkai, ir jis pasirinko lietuvius, nes jo motina yra kilusi iš tos šalies. Daugiau nebuvau atvažiavęs į Lietuvą“. (citata iš Jean Philippe Toussaint: „Stengiuosi, kad į mano knygas smelktųsi dabartis…“ – žurnalas „Metai“ (zurnalasmetai.lt), https://bit.ly/3tgJcXK).

Kviečiu romaną „Mylėtis“ perskaityti. Dar yra išverstas į lietuvių kalbą Žano Filipo Tuseno kūrinys „Vonios kambarys“ (liet. 2003 m.). Susipažinkime su šiuo autoriumi.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video