„Keliaujančio katino kronikos“ – graži knyga. Džiaugsmas skaityti. Labai lyriška, sentimentali ne blogąja prasme. Sakyčiau, psichoterapinė. Ypač tinka tiems, kas liūdi ir nemato gyvenimo prasmės, kas neseniai palaidojo artimą žmogų, kas serga nepagydoma liga ar slaugo artimąjį. Mirtis čia taip šalia, lyg fone, nujaučiama, bet kartu skaitydami girdime amžinojo gyvybės rato pažadą: viskas yra ir […]Skaityti daugiau
„Kalbininkas, gimęs Kėdainių rajone, Bagotėlėje, dirbo didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ vyr. redaktoriumi, 28 metus (1957−1985) Lietuvos radijo laidose kas savaitę aiškino kalbos kultūros ir norminimo dalykus. Kas jis: 1. Kazys Ulvydas, 2. Jurgis Lebedys, 3. Aldonas Pupkis?“ „Kas pasiūlė žymiai švietėjai Jadvygai Juškytei slapyvardį Širšė: 1. Žemaitė, 2. Šatrijos Ragana, 3. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė?“ „2020 metais kėdainiečiai rinko gražiausią savo krašto […]Skaityti daugiau
Kaip jau žinome, pagrindiniai vienarūšių sakinio dalių požymiai – sintaksinis ir prasminis lygiavertiškumas. Visada turi išvardijimo intonaciją ir yra kableliais atskiriami vieno pagrindo požymius nurodantys derinamieji pažyminiai, pvz.: Diena išaušo nešalta, apsiniaukusi, darganota. „Vieno pagrindo“ – šiuo atveju reiškia, kad ir žodis „nešalta“, ir „apsiniaukusi“, ir „darganota“ kalba apie tą patį – koks tos dienos […]Skaityti daugiau
Kodėl pasirinkau skaityti šią italų rašytojos Elenos Ferantės (Elena Ferrante) knygą „Melagingas suaugusiųjų gyvenimas“? Nes buvau ką tik perskaičiusi keturias šios rašytojos knygas – tetralogiją: „Nuostabioji draugė“, „Naujoji pavardė“, „Apie tuos, kurie pabėga, ir tuos, kurie lieka“ , „Istorija apie paprastą mergaitę“, o jos labai patiko ir buvo liūdna, kai jų skaitymas baigėsi. Tad noriai ėmiausi […]Skaityti daugiau
2019 metų gale Valstybinė lietuvių kalbos komisija patvirtino naujas lietuvių kalbos skyrybos taisykles. Taisyklės liberalėja: randasi vis daugiau atvejų, kai galima skirti dvejopai ar net trejopai arba galima visai neskirti. Skyryba priklauso nuo sakinio sandaros ir nuo teksto autoriaus ketinimo bei viso teksto prasmės. Skyrybos taisyklių papildymai bei patikslinimai jas dar šiek tiek paslenka teksto […]Skaityti daugiau
Neseniai išleista amerikietės Sigrid Nunez knyga „Draugas“. Dėl ko ją rinkausi skaityti? Nes pamačiau feisbuke vertėjo Povilo Gasiulio rekomendaciją. Jis vertė. O žinau, kad šis ne kartą apdovanotas vertėjas neverčia bet kokių knygų. Be to, perskaičiau, kad ši knyga – bestseleris gavo 2018 m. National Book apdovanojimą ir pateko tarp finalininkų, laimėjusių 2019 m. Simpsonl […]Skaityti daugiau
Pirmadienį, vasario 22-ąją, prasidėjo virtuali knygų šventė – „Knygų savaitė“. Ta proga supažindiname su leidiniu, kuris yra visai neseniai išleistas ir susijęs su Kėdainiais. Tai „Poetinis traktatas su mano komentarais“. Autorius – iš mūsų krašto kilęs Nobelio literatūros premijos laureatas poetas, rašytojas Česlovas Milošas (Czesław Miłosz), kurio 110-ąsias gimimo metines šiemet minėsime, leidykla – „Apostrofa“, […]Skaityti daugiau
Kaip vertinamas veiksmažodis „įtakoti“? Veiksmažodis įtakoti kalbininkų vertinamas nevienodai. Vienų vertinimu, įtakoti yra knyginis, nesisteminis darinys, pasidarytas pagal kitų kalbų analogiją (plg. rus. влиять). Lietuvių kalboje vartojamas abstraktas įtaka, bet iš abstraktų su priesaga -oti veiksmažodžiai paprastai nedaromi. Šį vertinį, atsižvelgiant į stilių ir kontekstą, siūloma keisti žodžiais atsiliepti, lemti, paveikti, veikti, formuoti, taip pat […]Skaityti daugiau
Kviečia dalyvauti kūrybiniame konkurse „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“
Lietuvių kalbos draugija, „Lituanistų sambūris“, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kviečia dalyvauti kūrybiniame konkurse „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“. Organizatoriai laukia mokinių (5–12 kl.) ir suaugusiųjų Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių autorių darbų. Laukiami darbai – laisvos formos rašytiniai pasakojimai apie įvairią asmeninę patirtį, susijusią su lietuvių kalba, mintys apie savo santykį su lietuvių kalba, jos […]Skaityti daugiau
Ką žinome apie Kėdainių kraštą ir iš jo kilusius mūsų kultūrai daug nusipelniusius žmones? Lietuvių kalbos dienų proga Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyrius kviečia visus išmėginti jėgas virtualioje viktorinoje. Skelbiama viktorinos nuoroda ir kraštiečiai kviečiami aktyviai dalyvauti http://bit.ly/Kedainiai_ir_kalba Viktorina vyks iki kovo 2 dienos. Nugalėtojams bus išsiųstos Lietuvių kalbos draugijos padėkos. Linkime malonios ir […]Skaityti daugiau
Laikraštyje, internete galima pamatyti skelbimų, pranešimų, kad greitai, t. y. vasario 16-ąją, švęsime Lietuvos nepriklausomybės dieną. Šiek tiek painiojama. Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena, o Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Jei kartais suabejojate, koks tikslus vienokios ar kitokios šventės pavadinimas, arba norite pasitikslinti – ar tai šventė, ar atmintina diena, reikėtų […]Skaityti daugiau
Kalbos komisija jau septintą kartą įteiks apdovanojimus už lietuvių kalbos puoselėjimą. Šiemet garbingas apdovanojimas skirtas ir kėdainiečiui kraštotyrininkui, Kėdainių krašto vardyno tyrėjui ir populiarintojui, kalbinio švietimo organizatoriui Rytui Tamašauskui. Menininko Roko Dovydėno skulptūrėlė „Sraigė“ ir diplomas R. Tamašauskui bus įteikti už ilgametę veiklą, skirtą vardyno tyrimams ir jų sklaidai. Rytas Tamašauskas – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos […]Skaityti daugiau
Vasario 21-osios − Tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga jau tryliktus metus Valstybinė kalbos inspekcija rengia Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursą. Smagu, kad ir Krakėse neseniai įkurtos kavinės „Puodynė“ (mažoji bendrija) pavadinimas pateko tarp pretendentų į konkurso nugalėtojus. Kėdainiuose irgi jau trečią kartą bus rengiamas toks konkursas, tik kiek vėliau, kai bus galima nugalėtojams gyvai ranką paspausti. […]Skaityti daugiau
Mano tetutė sakydavo „čiepytis“ ir skiepijosi nuo visko, nuo ko tik buvo įmanoma. Skiepykimės ir mes nuo (ne prieš ar dėl) to nelemto koronaviruso ar COVID-19, – būtent taip reikia rašyti didžiosiomis raidėmis, be kabučių. Viruso pavadinimą sudaro angl. junginio Coronavirus disease 2019 santrumpa. Taip pat ir skiepai ar vakcina nuo gripo, koronaviruso, tymų, nuo […]Skaityti daugiau
Genocidas ir holokaustas – tarptautiniai žodžiai, abu teikiami „Tarptautinių žodžių žodyne“, taigi galimi vartoti. Genocidas [gr. genos – giminė, gentis + lot. caedo – žudau] – „ištisų gyventojų grupių naikinimas dėl jų rasės, tautybės arba religijos“. Holokaustas [lot. holocaustum – visa sudeginta (auka)] – „genocidas, žmonių naikinimas, masinės žudynės, ypač hitlerininkų sumanytas ir vykdytas Europos žydų persekiojimas ir naikinimas per II pasaulinį karą“. Esama nuomonių, kad lietuvių kalboje […]Skaityti daugiau
Naująjį metų ratą pradėjo sausis – pats šalčiausias mėnuo: sako, 1956 m. vieną sausio naktį Utenos apylinkėse buvę beveik 43 laipsniai šalčio. Dažnai sninga smulkiomis kruopelėmis, tarsi sausu sniegu, tad, ko gero, ir sausio pavadinimas nuo žodžio „sausas“. Kažkada juo vadintas ir gruodis: „Sausis, arba Kalėdų mėnuo, turi 31 dieną“ („Lietuvių kalbos žodynas“, http://www.lkz.lt) ir netgi […]Skaityti daugiau
Nauji metai – nauji lapai. Taip sakoma. O… ar tikrai gerai, kad čia padėtas brūkšnys? O gal turėjo būti kablelis? Apie štai tokius konkrečius skyrybos bei rašybos atvejus, taip pat apie teorinius kalbinius dalykus šiemet Jums kas savaitę rašys Kėdainių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja Rūta Švedienė. Kartais labai trumpai ir konkrečiai, kartais ilgėliau bei labiau […]Skaityti daugiau
Kada rašyti Kalėdos, kada kalėdinis Tais atvejais, kai nusakomas tam tikras daiktas ar konkretus veiksmas, skirtas tik tai konkrečiai šventei – Kalėdoms, teiktina kilmininko forma, pvz.: Kalėdų pyragas, Kalėdų eglutė, Kalėdų dovanos, Kalėdų Senelis, Kalėdų staigmena (geriau nei siurprizas!), Kalėdų atvirukas, Kalėdų koncertas, Kalėdų žaidimas ir pan. Tačiau tais atvejais, kai kalbama apie Kalėdoms skirtą, […]Skaityti daugiau