Rūta Švedienė, kalbininkė Taisyklė: šalutinis dėmuo išskiriamas kartu su pabrėžiamaisiais ar aiškinamaisiais jungiamaisiais žodžiais arba žodžių junginiais bei samplaikomis būtent, ypač, juoba, juolab, juo labiau, tuo labiau, nebent, bent jau, tai yra, vis tiek, retai pasitaikančiu destis ir pan. Pvz.: Tokie žmonės bando įsitvirtinti silpnose bendrijose, būtent kur nėra iniciatyvių žmonių ir darnios narių veiklos. […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Taisyklė: jei prieš sakinio pradžioje einantį šalutinį dėmenį pavartotą dalelytę pagal sakinio prasmę galima sieti ir su šalutiniu, ir su pagrindiniu dėmeniu, šalutinis dėmuo gali būti skiriamas kartu su dalelyte arba atskirai. Pvz.: Juk(,) kai nusiperki naują automobilį, nesinori juo važinėti išmaltais miško keliukais. Gal(,) kad giminių dirbo pavaldžiose įmonėse, galėtų kilti […]Skaityti daugiau
Rūta ŠVEDIENĖ, kalbininkė Taisyklė: po žodžių vargu, kažin prieš dalelytę ar, įvardį kas bei įvardinius prieveiksmius kur, kada ir kt. gali būti rašomas kablelis, jei norima parodyti prijungimą, pvz.: Vargu(,) ar jis pats žino. Kažin(,) ar reikia pasisveikinti? Kažin(,) kada traukinys ateis? Kažin(,) kur jis prapuolė? Byla turėjo ilgai tęstis ir kažin(,) ar aš būčiau […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Pirmiausia primename, kas jau buvo aptarta praėjusioje pamokėlėje. Sudėtiniai sakiniai, susidedantys iš dviejų ar daugiau dėmenų, sujungtų prijungiamaisiais jungtukais, santykiniais įvardžiais ar prieveiksmiais, yra prijungiamieji sakiniai. Sudėtiniam prijungiamajam sakiniui būdinga tai, kad vienas jo dėmuo gramatiškai priklauso nuo kito. Tai rodo jungiamasis žodis ir klausimas, į kurį atsako priklausomasis dėmuo. Pvz.: Vaikai […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Sudėtiniai sakiniai, susidedantys iš dviejų ar daugiau dėmenų, sujungtų prijungiamaisiais jungtukais, santykiniais įvardžiais ar prieveiksmiais, yra prijungiamieji sakiniai. Sudėtiniam prijungiamajam sakiniui būdinga tai, kad vienas jo dėmuo gramatiškai priklauso nuo kito. Tai rodo jungiama sis žodis ir klausimas, į kurį atsako priklausomasis dėmuo. Pvz.: Vaikai suprato, kad autobusas vėluos. (Ką vaikai suprato? […]Skaityti daugiau
Praėjusiose pamokėlėse kalbėjome apie įterpinių skyrybą. Įterpimą reiškiantys kalbos vienetai yra skirtingai nutolę nuo sakinio turinio. Vieni glaudžiai su juo susiję, tik pertraukiama sakomos minties tėkmė. Kiti pateikia pašalines pastabas ar kitaip įsiterpia kaip pašaliniai dalykai be turinio vertinimo reikšmės. Tokie ir vadinami įspraudais. Taisyklė: įspraudas išskiriamas skliaustais, brūkšniais arba kableliais, pvz.: Jam gražus tas […]Skaityti daugiau
Rūta ŠVEDIENĖ, kalbininkė Modaliniai žodžiai, panašiai kaip ir įterpiniai, nepriklauso sakinio sandarai, neturi su juo gramatinių ryšių, bet nėra taip intonaciškai nuo jo atsiję, kaip įterpiniai. Todėl juos teksto autorius gali skirti pagal intonacinio, kartu ir prasminio savarankiškumo stiprumą ‒ savarankiškesnius išskirti, ne tokių savarankiškų ‒ neskirti. Savarankiškumas priklauso nuo konkretaus konteksto ir teksto autoriaus. […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Įterpiniai, kaip jau kalbėta praeitoje pamokėlėje, gali būti įvairių semantinių tipų pagal kalbėtojo nuostatą sakomo turinio atžvilgiu, sakinio ir įterpinio turinio santykį. Apibrėžtas ar neapibrėžtas (paprastai persakomoje kalboje) žinių šaltinis, sprendimo autorius (iš ko sprendžiant, kieno žodžiais tariant, kieno nors teigimu, liudijimu, kokiais nors duomenimis, kokiomis nors žiniomis, kieno galva, nuomone, manymu, […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Įterpiniai gali būti įvairių semantinių tipų pagal kalbėtojo nuostatą sakomo turinio atžvilgiu, sakinio ir įterpinio turinio santykį. Temos nusakymas (o dėl… tai; dėl… tai; (o kalbant apie (ką nors) ir pan., temą nusakantis daiktavardis tas, ta, jis, ji), pvz.: O dėl mokyklos renovacijos, tai ji prasidės tik po metų. Odėl Jo Karališkosios […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Taisyklė: įterpinys gali būti išskiriamas kartu su sujungiamuoju jungtuku, išskyrus ar, arba, nei, jeigu jis su įterpinius sudaro prasminę bei intonacinę vienumą, pvz.: Pirma, Petras buvo įskųstas kaip didžiausias riaušių kaltininkas, antra, jis suimtas pabėgo, ir(,) trečia, jo knygelės ir dainos žandarams labai nepatiko. Ir(,) svarbiausia – mokykla buvo ką tik susiformavusi […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Įterpiniai ‒ su sakiniu sintaksiniais ryšiais nesusiję žodžiai, jų junginiai, net sakinio sandarą turintys dariniai. Jie skirti išreikšti kalbėtojo nuostatai sakomo dalyko atžvilgiu. Ši nuostata gali pasireikšti emociniu vertinimu, gali būti reiškiama stilistiškai neutraliai – kaip sakomo dalyko komentaras, kalbėtojas gali komentuoti patį informacijos pateikimo būdą. Taisyklė: įterpinys išskiriamas kableliais, rečiau – […]Skaityti daugiau
Rūta ŠVEDIENĖ Ar galimi vartoti adaptuoti simbolinių pavadinimų „Facebook“, „Twitter“, „Google“ variantai feisbukas, tviteris, gūglas? Taip, galimi, ypač jei tai yra paprastas tekstas, o ne koks oficialus dokumentas, ne teisinė kalba.Labai paplitę nelietuviški simboliniai pavadinimai adaptuojami ir virsta bendriniais žodžiais (vartojamais be kabučių ir mažąja raide), pvz.: mersedesas, boingas ir pan. Bendriniais žodžiais jau tapę ir socialinių tinklų pavadinimų „Facebook“, […]Skaityti daugiau
Rūta ŠVEDIENĖ Taisyklė: lyginamieji posakiai, prisijungę prie būdvardiškųjų įvardžių toks (-ia), toks (-ia) pat, šitoks (-ia), koks (-ia), kitoks (-ia) ir pan., taip pat prie įvardinių prieveiksmių taip, taip pat, kitaip, tiek, tiek pat ir pan., išskiriami, jei norima parodyti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą, pvz.:Naujasis skyriaus vadovas nėra toks demokratiškas(,) kaip ankstesnysis(,) ir mažiau bendrauja su pavaldiniais. Nuolatos pabrėžiamos tokios vertybės(,) […]Skaityti daugiau
Rūta ŠVEDIENĖ Neseniai teko nugirsti šalia stovinčių kėdainiečių pokalbio nuotrupą: „Tas blogeris tikras influenceris, tiek jau blõgino, tiek blõgino, kad ir aš pasidariau painfluencinta.“ Pagalvojau, ką tas blogeris (ar influenceris) taip jau „blõgino“, kad tokia nepatenkinta besiguodžiančioji. Taip, tuo metu ji tik blogai̇̃ ištarė žodį, norėdama pasakyti, kad tas tinklaraštininkas buvo tikras nuomonės formuotojas, tiek […]Skaityti daugiau
Ar teko kada grįžus namo po įtemptos darbo dienos skųstis namiškiams, kad sukonfliktavote su „šyziku“ bendradarbiu? Arba gūžčioti pečiais, esą kaimynė visai „išprotėjo“, nes net neketina skiepytis ir tiki sąmokslų teorijomis. O pažiūrėjus vakaro žinias su siaubu pareikšti, kad kaimyninės šalies apsišaukėlis prezidentas yra tikras „psichas“ – suprask, agresyvus ir neprognozuojamas. Mums tarsi intuityviai aišku, […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Pažyminių grupei priskiriamas ir priedėlis, daiktavardžiu reiškiamas ir bent linksniu derinamas pažyminys. Priedėliu pasakome papildomą, antraeilį daikto pavadinimą, pvz.: Pamačiau Giedriaus pusseserę Aistę. Pamačiau Aistę, Giedriaus pusseserę.Čia žodis pusseserė yra priedėlis. Pirma šios dienos taisyklė. Po pažymimojo žodžio einantis išplėstas priedėlis be jungiamojo (įvadinio) žodžio yra išskiriamas kableliais, rečiau – brūkšniais, pvz.: […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Taisyklė: palyginimai prie aukštesniojo laipsnio būdvardžių, dalyvių ar prieveiksmių, reiškiantys ne kiekį, o bendresnį lyginimą, gali būti suprantami kaip neišplėtoti į savarankišką struktūrą sakiniai, pasakomi atribojamąja intonacija ir išskiriami, pvz.: Renginys bus gerokai ilgesnis(,) nei ankstesniais metais(,) ir tęsis iki kitos savaitės vidurio. Tokie butai yra brangesni(,) negu senos statybos būstas(,) ir […]Skaityti daugiau
Rūta ŠVEDIENĖ, kalbininkė Taisyklė: lyginamieji posakiai, prisijungę prie būdvardiškųjų įvardžių toks (-ia), toks (-ia) pat, šitoks (-ia), koks (-ia), kitoks (-ia) ir pan., taip pat prie įvardinių prieveiksmių taip, taip pat, šitaip, tiek, tiek pat ir pan., išskiriami, jei norima parodyti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą, pvz.: Naujasis skyriaus vadovas nėra toks demokratiškas(,) kaip ankstesnysis(,) […]Skaityti daugiau
Rūta ŠVEDIENĖ, kalbininkė Dalyvinėms, pusdalyvinėms ar padalyvinėms artimos aplinkybės su dalelyčių samplaikomis nors ir, kad ir, dar ir ar dalelyte irgi ir pan. gali būti suprantamos kaip savarankiški neišplėtoti teiginiai ir išskiriamos kableliais, pvz.: Įvairių prekių(,) nors ir negausiai(,) buvo atvežta tikriausiai ne vienam mėnesiui. Patarnauti kariuomenėje(,) kad ir vienus metus(,) būtų sveika daugeliui jaunuolių. […]Skaityti daugiau
Taisyklė. Išplėsta dalyvinė, pusdalyvinė ar padalyvinė aplinkybė arba dvi ir daugiau neišplėstų gali būti išskiriamos kableliais, jei norima išryškinti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą, pvz.: Išėjusi iš mokyklos(,) direktorė stabtelėjo. Girdėdami pasakojimus(,) vyrai tik juokėsi. Einant didžiuoju vieškeliu pro beužankančius tvenkinius(,) galima pamatyti kažkada didelio dvaro liekanas. Aš net vardus jiems sugalvojau(,) sėdėdamas prirūkytame kambaryje. […]Skaityti daugiau
Taisyklė. Kelios aiškinamosios sakinio dalys, neturinčios jungiamojo žodžio ir einančios po apibendrinamojo žodžio, yra išskiriamos dvitaškiu ir kableliu (ar brūkšniu) arba brūkšniais, pvz.: Žmonių: vyrų, moterų ir pa auglių, prigužėjo pilna Blažio gryčia. Iš tolimųjų kraštų grįžta šalčio tremtiniai – laukinės žąsys, antys, gulbės – ir suka lizdus. Taisyklė. Tarp apibendrinamojo žodžio ir jį aiškinančių […]Skaityti daugiau
Muravjovo Koriko pavardę yra girdėjęs ir nelabai istorija besidomintis žmogus. Šis Vilniaus generalgubernatorius taip buvo pramintas už žiaurumą malšinant 1863 m. sukilimą Lietuvoje ir Baltarusijoje. Po šio sukilimo numalšinimo vienas iš M. Muravjovo nurodymų buvo uždrausti lietuvišką spaudą. Ne tik elementoriai, bet ir maldaknygės turėjo būti spausdinamos rusiškomis raidėmis. M. Muravjovo pasekėjas generalgubernatorius K. Kaufmanas […]Skaityti daugiau
Pirmoje ir antroje pamokėlėse kalbėjome, kad aiškinamosios sakinio dalys gali būti su įvadiniais (jungiamaisiais) žodžiais arba be jų, kad yra keturios grupės įvadinių žodžių pagal jų reikšmes bei vaidmenį sakinyje, tad yra ir 4 taisyklės. Aptarėme du variantus su įvadiniais žodžiais, kai kableliai būtini. Aptarėme variantą, kai kableliai gali būti, bet gali ir nebūti. O […]Skaityti daugiau
Gegužės 7 dieną 13 val. nuotoliniu būdu vyks Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai skirtas renginys. Bus paskelbti Kėdainių įmonių bei įstaigų gražiausių lietuviškų pavadinimų konkurso laureatai. Jiems bus įteikti diplomai ir atminimo dovanėlės. Šiemet iš daugiau nei 120 uždarųjų akcinių bendrovių, mažųjų bendrijų, individualių įmonių, viešųjų įstaigų, registruotų 2020 metais, mero potvarkiu paskirta komisija […]Skaityti daugiau
Vienarūšės sakinio dalys gali būti sujungtos pavieniais ir poriniais bei kartojamaisiais jungtukais, taip pat reikšminiais žodžiais – prieveiksmiais, įvardžiais (jungiamaisiais žodžiais). Taisyklė: vienarūšės sakinio dalys, sujungtos jungtukais ar kitais jungiamaisiais žodžiais: a) pavieniais o, bet, tačiau, tik (-tai), todėl, tad, taigi ir kt., b) poriniais nors (ir) … bet, kad ir … bet, jei(gu) ne […]Skaityti daugiau
Erotikos čia maža, nors knygos pavadinimas gal ir žadėtų jos daug. Visko tame romane minimaliai. Na, beveik. Labai daug dėmesio detalių aprašymui. Pati knygelė nedidelio formato, tik 142 psl. Bevardis romano pasakotojas su druskos rūgšties buteliuku ir mados dizainerė Mari atvyksta į Tokiją. Dangoraižių mieste jie bendrauja ir mylisi paskutinį kartą. Bet ar tikrai paskutinį? […]Skaityti daugiau
© 2020, rinkosaikste.lt. Visos teisės saugomos.