Ar karinė technika Lietuvoje iš tiesų dažniau juda naktimis? Mitai ir realybė
Karinės technikos kolona Lietuvos keliuose. Transportavimo laikas parenkamas atsižvelgiant į eismo intensyvumą, infrastruktūrą ir vykdomų operacijų pobūdį./ Lietuvos kariuomenės nuotr.
Viešojoje erdvėje neretai pasigirsta svarstymų, kad karinė technika, ypač sunkioji, Lietuvoje dažniau transportuojama naktį ar kitu mažesnio matomumo metu. Tokie teiginiai dažnai siejami su prielaida, jog taip siekiama išvengti visuomenės nerimo ar neigiamų reakcijų. Tačiau Lietuvos kariuomenė tokius vertinimus linkusi paneigti ir kviečia į situaciją žvelgti plačiau. Pasak kariuomenės atstovų, karinės technikos transportavimas pirmiausia priklauso nuo praktinių aplinkybių, o ne nuo siekio išlikti nepastebėtiems.
„Karinės technikos transportavimai Lietuvoje yra atliekami atsižvelgiant į susidariusią situaciją ir kariuomenės poreikius. Prioritetas yra tinkamas transporto infrastruktūros naudojimas ir vadovaujamasi kelių eismo taisyklėmis“, – teigiama kariuomenės atsakyme „Rinkos aikštei“.
Naktiniai pervežimai – mitas ar realybė?
Vienas dažniausių visuomenėje sklandančių įsitikinimų – kad karinė technika tyčia gabenama naktį. Vis dėlto kariuomenė šį teiginį vadina mitu.
„Tai yra mitas. Transportavimo laikas yra pasirenkamas laikantis proporcingumo principo, t. y. vertinamas eismo intensyvumas, pratybų ar operacijų tikslai ir kitos aplinkybės“, – pabrėžiama komentare.
Anot kariuomenės, transportavimo procesai apskritai nėra grindžiami vien taisyklėmis ar rekomendacijomis.
„Yra daugybė sąlygų, dėl kurių karinės technikos judėjimo laikas nėra pagrindinis veiksnys, darantis įtaką perdislokavimo procesams“, – nurodoma atsakyme.
Diskretiškumas ir saugumo aspektai
Kiek svarbus yra diskretiškumas? Kaip teigia kariuomenė, tai priklauso nuo konkrečios situacijos: „Diskretiškumo mastas ir jo svarba priklauso nuo to, su kokia operacija, tikslu ar renginiu yra susijęs perdislokavimas. Atitinkamai pagal tai sprendžiami saugumo klausimai.“
Kai kuriais atvejais transportavimo laikas gali būti susijęs ir su nacionalinio saugumo sumetimais, tačiau tai nėra taisyklė.
„Kai kuriais atvejais taip, bet nebūtinai. Paprastai tai priklauso, kokios planuojamos ar jau vykdomos operacijos dalis yra karinių krovinių, įskaitant techniką, perdislokavimas“, – pažymi kariuomenė.
Anot jos atstovų, per didelis viešumas taip pat gali kelti rizikų.
„Tai galėtų būti tokia rizika, kuri darytų įtaką perdislokavimo sumanymui ir jo eigai“, – nurodoma atsakyme.
„Tai yra mitas. Transportavimo laikas yra pasirenkamas laikantis proporcingumo principo – vertinamas eismo intensyvumas, pratybų ar operacijų tikslai ir kitos aplinkybės“.
Lietuvos kariuomenė
Bendradarbiavimas su NATO
Lietuvos kariuomenė pažymi, jog kariniai perdislokavimai Lietuvoje vykdomi glaudžiai bendradarbiaujant su sąjungininkais.
„Visi perdislokavimų ir karinių judėjimų aspektai yra koordinuojami ir valdomi dirbant kartu su perdislokavimo procesui įtaką darančiais dalyviais, tarp kurių yra ir NATO partneriai“, – teigia kariuomenė.
Lietuva taip pat laikosi bendrų Aljanso standartų ir nuolat tobulina savo praktiką.
„Lietuva laikosi bendrų NATO standartų. Taip pat, remdamasi savo ir sąjungininkų ilgamete praktika, nuolatos tobulina transportavimo organizavimą. Reali situacija yra tokia, kad kai kuriais atvejais sąjungininkai periminėja praktiką iš mūsų“, – pažymima atsakyme.
Visuomenės informavimas ir reakcijos
Karinė technika viešose erdvėse neišvengiamai sulaukia gyventojų dėmesio, todėl informavimas laikomas svarbia proceso dalimi.
„Visuomenė informuojama oficialiais kanalais: informacija apie judėjimą pateikiama savivaldybėms, kurių ribose vyksta judėjimas, bei esant dideliam transporto priemonių skaičiui informacija pateikiama oficialiame Lietuvos kariuomenės puslapyje ir socialiniuose tinkluose, taip pat informuojama žiniasklaida“, – nurodo kariuomenė.
Jos teigimu, savivaldybės, gavusios informaciją, gali ją paskelbti gyventojams, taip mažinant nežinią.
„Transportavimas visada vykdomas numatytomis apimtimis ir visada yra informuojamos savivaldybės, kurios gali paskelbti šią informaciją visuomenei, taip panaikinant nežinios faktorių ir mažinant nerimą“, – teigiama atsakyme.
Kariuomenė pabrėžia, kad yra atsižvelgiama į visuomenės reakcijas ir jos yra vertinamos.
„Planuojant maršrutus ir laiką visada vertinamas poveikis visuomenės kasdienei veiklai“, – nurodoma komentare, priduriant, kad tam tikrais atvejais gyventojų reakcijos yra turėjusios įtakos sprendimams, tačiau konkrečių pavyzdžių nepateikė.
Kaip gabenama karinė technika?
Kalbant apie karinės technikos gabenimą, pasak kariuomenės atstovų, Lietuvoje ji gabenama įvairiais būdais: „Pagrindiniai karinės technikos transportavimo būdai Lietuvoje yra kelių ir geležinkelių transportas.“
Vis dėlto, priklausomai nuo situacijos, gali būti naudojami ir kiti būdai.
„Atsižvelgiant į transportuojamo krovinio pobūdį, paskirties vietą ir pratybų sumanymą, tam tikrais atvejais taip pat pasitelkiamas oro arba jūrų transportas“, – atkreipia dėmesį kariuomenė.
Svarbus ne tik transportavimo būdas, bet ir laikas, kuriam, pasak kariuomenės atstovų, įtakos turi daugybė veiksnių.
„Eismo intensyvumas nėra vienintelis faktorius. Įtaką laikui turi ir kiti faktoriai – infrastruktūros būklė, remonto darbai, kalendorinės dienos“, – pažymi kariuomenė.
O pervežimų planavimas taip pat nėra vienodas.
„Perdislokavimų planavimas yra tiesiogiai susijęs su operacijos pobūdžiu, nuo to ir priklauso planavimui skirti laikotarpiai“, – nurodoma atsakyme.
Kariuomenė taip pat patvirtina, kad mūsų šalies infrastruktūra tokiems kroviniams yra tinkama ir didelių problemų nesudaro: „Civilinė infrastruktūra – keliai ir geležinkeliai – yra pritaikyta tokiems kroviniams.“
„Karinės technikos transportavimai Lietuvoje yra atliekami atsižvelgiant į susidariusią situaciją ir kariuomenės poreikius. Prioritetas yra tinkamas transporto infrastruktūros naudojimas ir vadovaujamasi kelių eismo taisyklėmis“.
Lietuvos kariuomenė
Lietuva – svarbi tranzito grandis
Kaip pastebi Lietuvos kariuomenės atstovai, karinės technikos judėjimas Lietuvoje yra dažnas ir didėjantis.
„Judėjimai yra dažni, jų tendencija – augti, bet tai lemia ir Lietuvos geografinė padėtis“, – pažymi kariuomenė.
O mūsų šalis atlieka svarbų vaidmenį NATO logistikoje.
„Esame ne tik valstybė, kuri organizuoja priimančios šalies paramą, bet ir tranzitinė valstybė“, – pažymima atsakyme.
Balansas tarp informacijos ir saugumo
Kariuomenė pabrėžia, kad visuomenės informavimas ir saugumo reikalavimai kaskart yra derinami atsakingai.
„Balansas išlaikomas teikiant informaciją, kuri yra būtina visuomenės informavimui“, – nurodoma komentare.
Vis dėlto egzistuoja ribos, ko viešinti negalima: „Tai sąlygoja vykdomų perdislokavimų pobūdis.“
Kalbėdama apie visuomenėje paplitusius mitus, kariuomenė nurodo neturinti duomenų apie jų mastą: „Informacija apie mitus ir jų paplitimą nedisponuojame.“
Kaip teigia Lietuvos kariuomenė, karinės technikos transportavimas Lietuvoje yra kompleksinis procesas, kuriame derinami logistika, saugumas, infrastruktūra ir visuomenės interesai. Nors naktiniai pervežimai gali pasitaikyti, jie nėra kryptingai taikoma praktika siekiant išvengti visuomenės dėmesio. Kaip pabrėžia pati kariuomenė, svarbiausia – efektyvus planavimas, bendradarbiavimas su partneriais ir atsakingas informacijos pateikimas.
3 Komentarai
Įdomu, ar yra išmetamų dujų ribos ir naudos karinei technikai.
Karo durniai.
kažin ar išlaiko triochlineikos šūvį?