BNS inf. Per Kalėdas Dotnuvos gyventojai ir jų svečiai galės pasidžiaugti atsinaujinusia Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia – nauja spalva nušvito jos bokštai. Prieš pora mėnesių baigti bažnyčios tvarkybos darbai, juos organizavo Kultūros infrastruktūros centras (KIC). Tiksliau turbūt reikėtų sakyti – nušvito ne nauja spalva, bet vėl atgavo laiko ir nepalankių oro sąlygų nutrintas […]Skaityti daugiau
Krašto muziejaus Tradicinių amatų centro Arnetų name veikla pripažinta sėkmingiausia
Žemės ūkio ministerijos ir VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros surengtoje metinėje konferencijoje „Tautinio paveldo produktų apsauga, kūrimas, realizavimas ir populiarinimas“ apdovanoti sėkmingiausiai šiais metais dirbantys tradiciniai amatininkai ir tradicinių amatų centras, pagerbti tautinio paveldo puoselėtojai. 2023 metais sėkmingiausiai dirbusiu išrinktas Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centras Arnetų name. Centre vystomi tradiciniai Kėdainių krašto […]Skaityti daugiau
Jaunieji kraštiečiai tapo „Tramtatulio“ regioninio turo laureatais
Kėdainių r. savivaldybės inf. Kovo pabaigoje Panevėžyje vykusiame dešimtajame Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ regioniniame Šiaurės ir Vidurio Aukštaitijos rate net penki jaunieji Kėdainių rajono liaudies kūrybos atlikėjai tapo laureatais. Jie dalyvauti nacionaliniame konkurso rate, kuris vyks balandžio 29–30 d. Kaune. Nacionaliniame konkurso „Tramtatulis“ rate mūsų rajonui atstovaus: […]Skaityti daugiau
Rajone gyvuojantis paprotys įrašytas į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą
Kėdainių r. savivaldybės inf. Šiemet minint Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos 20-metį, Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildys 7 nauji reiškiniai, tarp kurių – Velykų antros dienos prausimas Užupės kaime, Kėdainių rajone. Vienintelis Lietuvoje Velykų antros dienos prausimas Užupės kaime – sakralinio prausimo ir laistymosi vandeniu paprotys, kuriuo linkima gero derliaus, laimės ir sveikatos, […]Skaityti daugiau
Džestina BORODINAITĖ Kėdainių kultūros centro Vilainių skyrius aidėjo nuo skambių muzikos akordų, nuotaikingų dainų ir gausių plojimų – čia vyko Kėdainių kultūros centro folkloro ansamblio „Jorija“ 45 metų jubiliejaus šventė. Jubiliejiniame renginyje „Jorijos“ kolektyvą ir jo vadovę Reginą Lukminienę, smagiai drauge muzikuojančius jau penktą dešimtmetį, pasveikino, už smagias dainas bei gerą nuotaiką įvairiuose renginiuose dėkojo […]Skaityti daugiau
Gintaras KAZLAUSKAS 1979 m. dirbdamas piešimo mokytoju Kėdainių IV vidurinėje mokykloje, surengiau antrąją personalinę tapybos darbų parodą Kėdainių kraštotyros muziejuje. Tada muziejaus direktorė ir pasiūlė įsidarbinti muziejuje dailės parodų organizatoriumi. Kaip tik buvo restauruota liuteronų bažnyčia Kėdainiuose, muziejaus filialas skirtas parodoms. Alga muziejininko buvo mažesnė nei mokytojo, tačiau darbas su menais man patrauklesnis, tad sutikau. […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka parengė projektą ,,(Pra)kalbinti Mikalojų Daukšą ir Kėdainių literatūros istoriją“. Projektą dalinai finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Kėdainių rajono savivaldybės administracija. Vykdant projektą organizuojamos šios veiklos: ekskursijos ,,Literatūriniai Kėdainiai’“; renginių ciklas ,,KėdAINIAI ir literatūra“: paskaitos „Kėdainių intelektualų kurtas Lietuvos projektas: kuo svarbus šiandien?“, „S.Jaugelis Telega. „Knyga nobažnystės“ ir […]Skaityti daugiau
Rasa Jakubauskienė Kunigas Robertas Skrinskas su „Rinkos aikštės“ redakcija pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame dar vasarą, rugpjūčio pabaigoje Adelės Dirsytės sodyboje jos vyresniosios sesers Kotrynos anūkai Rasa Rieliškienė, Julius Ivanauskas ir Jurgita Bartaševičienė dalijosi prisiminimais apie vieną garsiausių Kėdainių krašto moterų, Dievo tarnaitę, sovietiniame lageryje sukurtos maldaknygės „Marija, gelbėki mus“ autorę. Artimųjų prisiminimuose A. Dirsytė išliko […]Skaityti daugiau
Teklė Balsevičienė Iš vaikystės prisimenu du žmones, retkarčiais pasirodančius mūsų namuose – tai broliai Gailiūnai, abu kariškiai, iš gretimo Devynduonių kaimo. Tėvai laikė veislinę kumelę, tad jiedu atvykdavo ir nupirkdavo kumeliukų. Buvau tuomet ketverių ar penkerių metukų. Kas kartą gaudavau lauktuvių – saldainių. Nepaprastai jais džiaugdavausi, nes mūsų namuose tai buvo retenybė. Ne mažesnį įspūdį […]Skaityti daugiau
Pristatyta Ryto Tamašausko knyga „Akademijos sodyba: ekskursijų gidas“
Rūta ŠVEDIENĖ Jei žmogus dirba kantriai, užsidegęs, pasitelkęs valią, jei jam tai pačiam įdomu, jei mato prasmę, anksčiau ar vėliau bus įvertintas ir pagerbtas. Apie akademiškio, lituanisto, kraštotyrininko, vietovardžių tyrėjo Ryto Tamašausko apdovanojimus ir nuopelnus pateiksiu straipsnio gale, o dabar noriu baltai pavydėdama pasidžiaugti, kad į jo naujos knygos „Akademijos sodyba: ekskursijų gidas“ sutiktuves atėjo […]Skaityti daugiau
Rūta ŠVEDIENĖ Daug metų dirbusi Žemdirbystės instituto Bitininkystės skyriuje Diana Tamašauskienė dabar laiko 60 šeimų bičių. Ją galima rasti bitininkystės reikmenų parduotuvėlėje Radvilų gatvėje. Čia ji ne tik parduos, ko reikia, bet ir profesionaliai pakonsultuos. – Baigusi Veterinarijos akademiją, Zooinžinerijos fakultetą dirbote Žemdirbystės institute bityne. Kokia tai buvo veikla? – Dirbau su bičių ligomis ir […]Skaityti daugiau
Karo pabėgėliai Kėdainiuose: kiek jų ir ką jie čia veikia?
Rasa JAKUBAUSKIENĖ Teigiama, jog pastaruoju metu vis daugiau pabėgėlių iš karo siaubiamos Ukrainos palieka Lietuvą ir grįžta atgal į vis dar kariaujančią, tačiau savo gimtąją šalį. Taip pat sumažėjo ir į Lietuvą atvykstančių ukrainiečių. Migracijos departamento duomenimis, šiuo metu Kėdainiuose ar Kėdainių rajone gyvena 781 Ukrainos pilietis, kuris čia deklaravo savo gyvenamąją vietą ir kuris […]Skaityti daugiau
Kėdainiai turistų akimis: ką pamatyti, kur apsistoti, kur išsinuomoti dviratį?
Rasa JAKUBAUSKIENĖ Vasarai besibaigiant ir vis dar norint bent trumpam pakeisti aplinką, aplankyti nematytas arba iš naujo atrasti pamėgtas vietas, puiki proga pakeliauti po savo apylinkes, o gal į svečius atvykusiems draugams ar giminaičiams parodyti, kokiame gražiame ir istorijos turtingame mieste bei rajone gyvenate. Kėdainiai nėra dideli, todėl kelionės automobiliu – ne pats tinkamiausias miesto […]Skaityti daugiau
Džestina Borodinaitė Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatu centre Arnetų name pristatyta tautodailininkės Linos Kabelkaitės siuvinėtų prijuosčių ir skarelių paroda „Iš močiutės skrynios“. Čia vyko ir tradicinio siuvinėjimo edukacija „Kaip mama išmokė“. Renginio metu kūrėja L. Kabelkaitė pristatė spalvų ir ornamentų žavesiu pakerinčius kūrybos darbus, supažindino su skarelių siuvinėjimo technikomis, kurios vadinasi „adinukė“ ir „kiauroji adinukė“, […]Skaityti daugiau
Lietuvos ir Kėdainių transformacijos – kanadiečio autoriaus akimis
Rūta Švedienė Iš Kanados, Vankuverio, į Kėdainius atvyko trijų knygų apie Lietuvą autorius Gordonas Mottas ir jo žmona, iš Kėdainių kilusi Asta Markevičiūtė-Mott. Susitikimas su jais vyko M. Daukšos viešojoje bibliotekoje. Autorius gyveno ir dirbo Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, Kanadoje ir Lietuvoje. Peterborougho miesto (Kanada) Trento universitete baigęs politikos studijas, jis aktyviai domėjosi Rytų Europos šalių […]Skaityti daugiau
Gavėnios ir advento virtuvė: patiekalai nustebins net daug mačiusius
Keturi autentiški receptai Rasa JAKUBAUSKIENĖ Įprasta, jog didžiosioms šventėms – Velykoms, Kalėdoms, Užgavėnėms ir kt. – turime ne vieną tradicinį patiekalą. Juos gaminame metai iš metų, iš kartos į kartą. O ar žinote, kokie patiekalai nuguldavo ant lietuvių stalo per gavėnią ir adventą? Kokie produktai ir kada buvo galimi, o kokie draudžiami? Tikriausiai tai mažai […]Skaityti daugiau
Jorūnė LIUTKIENĖ Blynai. Kaip rašoma senosiose lietuviškose kulinarinėse knygose jie turi būti ,,dideli, kaip saulė; apvalūs, kaip saulė; raudoni, kaip saulė, karšti kaip saulė“. Blynai nuo pagoniškų laikų yra vienas iš mūsų krašto apeiginių valgių, kepami per žiemos palydas ir kitas šventes. Šį kartą plačiau apie lietinius ir seną bei naują jų versijas. Kol išmokau Su […]Skaityti daugiau
Iš meilės Žmogui ir Dievui: gyvenimo scenarijai ir paveikslai
Rytas TAMAŠAUSKAS Istorijos tėkmė ir tėvas Stanislovas OFM Cap – kunigas Algirdas Mykolas Dobrovolskis (1918–2005) kūrė asmens gyvenimo scenarijų. Mes, buvę šalia ar pagaliau gal tik vieną akimirką pažinę asmenį, irgi kuriame istoriją apie tėvą Stanislovą. Vieni išskiria tėvo Stanislovo buvimą (tarnystę) kitiems, kiti pastebi, kad Dotnuvoje buvo bandymų užuomazgų, tačiau nesuburta tiek tvirtų kapucinų vienuolijos […]Skaityti daugiau