Dirbtinis intelektas sveikatos priežiūroje labiau padeda ar kenkia?

Kai laikrodis muša antrą valandą nakties, o staigus skausmas šone, netikėtas bėrimas ir niežulys ar pradėjęs karščiuoti vaikas neleidžia sudėti akių, daugelis žmonių pirmiausia ranką tiesia ne į vaistinėlę ar termometrą, o į telefoną. Ir ne tam, kad paskambintų konsultacijų numeriu 113 arba kviestųsi greitąją, o tam, kad apie situaciją praneštų ne kam kitam, o dirbtiniam intelektui (DI). Jo prašoma pagalbos, patarimo ir paaiškinimo. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad šimtai tūkstančių žmonių savo gyvybiškai svarbius klausimus patiki dirbtinio intelekto algoritmams.

Tai verčia kelti klausimą ar šios sistemos yra pajėgios pakeisti gydytojo konsultaciją? Gal tokia bus ateities medicina? O gal dirbtinis intelektas yra atsakingas už kai kurių žmonių pablogėjusią sveikatos būklę ar net mirtį, mat per didelis pasitikėjimas klaidingais jo atsakymais privedė prie negrįžtamų reiškinių? Šiame straipsnyje ieškosime atsakymų į šiuos klausimus kartu su Kėdainių krašto medikais ir pasaulio mokslininkais.

Tyrimas atskleidžia: sveikatos klausimus patiki dirbtiniam intelektui

Šių metų balandį medicinos mokslo žurnale „Nature Health“ paskelbtas plataus masto tyrimas nagrinėjo, kaip žmonės naudoja dirbtinį intelektą (konkrečiai „Copilot“) sveikatos klausimais (How people use Copilot for Health, 2026, B. Costa-Gomes, P. Tolmachev, E. Taysom ir kiti).

Pasirodo, nuo pat dirbtinio intelekto atsiradimo pradžios, sveikatos klausimai buvo viena iš populiariausių pokalbio temų. Dirbtiniam intelektui tobulėjant, didieji kalbos modeliai, tokie kaip „ChatGPT“, „Microsoft Copilot“ ar „Gemini“, pamažu tampa neatsiejama paciento kelio dalimi. Tyrėjų teigimu, vartotojai šiems įrankiams patiki viską – nuo pirmojo kreipimosi pasireiškus simptomui iki sudėtingų klausimų apie vaistų sąveiką.

Ekspertai pastebi, kad yra viena labai aiški priežastis, kodėl dirbtinis intelektas taip greitai pakeitė tradicinę paiešką apie sveikatos problemas, tarkime, „Google“ paieškos modelyje. Tradicinė interneto paieška tiesiog pateikia sąrašą tinklalapių, kuriuos asmuo turi peržiūrėti, gebėti rasti jam naudingą informaciją. Tai užtrunka laiko ir neretai reikia bent kelių tokių paieškų, kad būtų galima susidaryti tikslesnį vaizdą apie žmogų kamuojančią sveikatos problemą.

Tuo tarpu DI pokalbių robotas bendrauja kaip žmogus ir vienu kartu gali pateikti susistemintą ir atrinktą informaciją bei kartu palaikyti emociškai. Vartotojas gali pateikti papildomą kontekstą, patikslinti savo poreikį, o sistema atsako pritaikytai, lyg kalbėtųsi su gyvu specialistu.

Kai kuriose situacijose žmonės šiuos atsakymus vertina net palankiau nei gydytojų konsultacijas, mat pokalbių robotas pateikia ne tik sausą informaciją, bet ir pasiūlo, kokių konkrečių veiksmų žmogus gali imtis.

Dažniausiai DI pagalbos prašo naktį

Tyrėjams išanalizavus daugiau kaip 500 tūkst. su sveikata susijusių „Microsoft Copilot“ pokalbių, pastebėta, kad asmeninės sveikatos užklausų dalis – ypač susijusių su emocine gerove ir simptomų vertinimu – drastiškai išauga vakaro ir nakties valandomis. Tai laikas, kai pirminiai sveikatos centrai nebedirba, vykti galima tik į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių arba kviestis greitąją. Tačiau jei žmogus blaiviai vertina situaciją ir suvokia, kad jo būklė nėra gyvybės ir mirties klausimas, jis palauks ryto, kad galėtų kreiptis į šeimos gydytoją.

Vis dėlto tai nesumažina nerimo ir jaudulio nakties metu, taip pat ir noro palengvinti laiką iki kol bus galima patekti pas gydytoją. Statistika rodo, kad beveik viename iš penkių pokalbių (apie 20 proc.) dirbtiniam intelektui vartotojai detaliai aprašo savo simptomus, bando suprasti tyrimų rezultatus arba savarankiškai valdyti lėtines būkles.

Taip pat nustatyta, kad egzistuoja ryškus skirtumas tarp įrenginių, mat telefonas naudojamas trumpiems, spontaniškiems ir labai asmeniškiems klausimams, o kompiuteris – akademinei veiklai, medicininių dokumentų analizei ar tyrimams. Įdomu ir tai, kad maždaug viena iš septynių užklausų (apie 14 proc.) užduodama ne dėl savęs, o dėl kito žmogaus – vaiko, sutuoktinio ar senyvo tėvo.

DI kaip navigatorius biurokratijos labirintuose

Nustebino ir tai, kad didelė dalis DI naudojimo susijusi ne su pačia medicina, o su medicinos sistemos sudėtingumu. Žmonės prašo dirbtinio intelekto padėti rasti gydytoją, užsiregistruoti vizitui, suprasti painias draudimo sąlygas ar net užpildyti medicininius dokumentus.

Autoriai pastebi, kad iš esmės žmonės prašo pagalbos atliekant dalykus, kurie teoriškai turėtų būti paprasti. Tai, kad tokių užklausų yra tiek daug, gali būti sveikatos sistemos sudėtingumo problema. DI čia tampa savotišku tarpininku, padedančiu žmogui prasibrauti pro biurokratines užkardas, kurios dažnai tampa kliūtimi laiku gauti pagalbą.

Kėdainių medikai akcentuoja: diagnozė – ne programos darbas

Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorė, šeimos gydytoja Joana Kleivienė, kas dieną susidurianti su pacientais pastebi, kad vis dažniau jie į kabinetą įžengia jau apsiginklavę dirbtinio intelekto jiems duotomis diagnozėmis. Nenuostabu, kad gydytoja į šį technologinį šuolį žiūri atsargiai, tačiau ir be išankstinio priešiško nusistatymo. Pasak jos, svarbiausia suprasti esminę ribą tarp informacijos paieškos ir gydymo proceso.

„Dirbtinis intelektas gali padėti pacientui, tačiau diagnozės nustatyti už gydytoją neturėtų.

Dirbtinis intelektas vis labiau tampa kasdienio gyvenimo dalimi, ne išimtis ir sveikatos klausimai. Pacientai vis dažniau pasakoja internete ar DI įrankiuose ieškantys atsakymų į klausimus apie savo simptomus, galimas ligas, tyrimų rezultatus ar gydymą.

Pats toks domėjimasis sveikata nėra blogas dalykas. Priešingai – sąmoningas žmogus, kuris domisi savo sveikata ir nori geriau suprasti, kas su juo vyksta, yra sveikintinas“, – teigia J. Kleivienė.

Visgi gydytoja pabrėžia, kad riba tarp naudingo pasidomėjimo sveikatos klausimais ir pavojingos saviveiklos yra labai trapi, o eiliniam žmogui, dar kamuojamam skausmo ar baimės dėl savo sveikatos, neretai net ir nematoma.

„Problema prasideda tuomet, kai informacijos paieška tampa savidiagnoze, o DI pateiktas atsakymas suvokiamas kaip jau nustatyta diagnozė.

Pacientui DI gali būti naudingas kaip pagalbininkas – pavyzdžiui, padėti suprantamai paaiškinti medicininį terminą, pasiruošti vizitui pas gydytoją, susidėlioti klausimus ar geriau suprasti jau gautą informaciją.

Tačiau reikėtų nepamiršti, kad DI nėra gydytojas ir nemato paciento taip, kaip jį mato gydytojas“, – sako Kėdainių PSPC vadovė.

Mašina žmogaus nepakeis

Yra juokaujama – jei tau skauda galvą ir apie tai parašysi paieškos sistemoje „Google“, iš karto gali užsisakyti ir karstą. Mat kompiuterinė paieškos sistema išmes nuorodas į straipsnius apie vėžį, insultą, ankstyvą mirtį. Taip jautresni žmonės, prisiskaitę tokių straipsnių, nusistato sau baisiausias diagnozes ignoruodami faktą, kad galvos skausmui yra keliolika priežasčių, kurias lengva pašalinti.

Gydytoja J. Kleivienė akcentuoja, kad medicina nėra tik algoritmų rinkinys. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis gyvo vertinimo, o mašina to atlikti tikrai negali.

„Diagnozė nustatoma ne vien pagal kelis simptomus.

Gydytojas vertina paciento ligos istoriją, simptomų eigą, amžių, gretutines ligas, vartojamus vaistus, objektyvios apžiūros duomenis, tyrimų rezultatus, t.y. visą klinikinį kontekstą“, – aiškina specialistė.

Be to, egzistuoja techninis aspektas, vadinamas „haliucinacijomis“ – kai DI pateikia klaidingą informaciją itin užtikrintu tonu. Analogiškai, kaip ir paieškos sistemos yra linkusios pasiūlyti nuorodas su baisiausiais straipsniais, taip ir dirbtinis intelektas yra linkęs viską dramatizuoti.

„Dirbtinis intelektas gali pateikti labai įtikinamai skambantį atsakymą, kuris nebūtinai yra teisingas.

Kartais žmogus, įvedęs vieną ar kelis simptomus, gali gauti ilgą sąrašą galimų ligų – nuo visiškai nereikšmingų iki labai rimtų. Natūralu, kad perskaitęs tokį sąrašą žmogus gali išsigąsti ir pradėti manyti, kad serga sunkiausia iš išvardytų ligų, net naujus kitus tos ligos simptomus pradeda jausti, kurie gali suklaidinti diagnostiką ir gydytojui“, – pastebi Kėdainių PSPC vadovė.

Pasitaiko ir priešingų variantų, kai DI nepagrįstai nuramina žmogų, kuriam skubiai reikia pagalbos. Anot J. Kleivienės, didžiausia rizika yra aklas pasitikėjimas programa.

Vieni pacientai gilina žinias, kiti robotu tiki aklai

Gydytojai šiandien tenka susidurti su nauja realybe – pacientais, kurie į kabinetą ateina jau pasikonsultavę su dirbtiniu intelektu. Tačiau, kaip ji sakė ir anksčiau, konsultuotis nėra blogai. Vis dėlto ne visi pacientai yra vienodi, tad ir konsultuojasi jie skirtingai, ir gautą informaciją vertina nevienodai.

„Į gydytojo kabinetą ateinantis pacientas, kuris sako: „Pasidomėjau, gal galime apie tai pasikalbėti?“, ir pacientas, kuris sako: „DI nustatė, kad man yra ši liga, todėl man reikia būtent šitų tyrimų“.

Tai yra dvi labai skirtingos situacijos. Pirmuoju atveju tai gali būti puikus pagrindas dialogui.

Antruoju – gydytojui tenka pirmiausia atskirti internete ar DI sugeneruotą informaciją nuo realios paciento būklės“, – patirtimi dalijasi šeimos gydytoja.

Ji priduria, kad paciento įtarimai kartais gali būti pagrįsti, tačiau juos vis tiek privalo patikrinti specialistas.

„Net ir tokiu atveju DI pateiktą informaciją reikėtų vertinti kaip hipotezę, o ne kaip diagnozę. Pacientas tikrai gali pasakyti gydytojui: „Radau informaciją apie tokią ligą, mano simptomai panašūs – ar tai galėtų būti mano atvejis?“. Toks klausimas yra visiškai normalus ir gali būti naudingas“, – sako Kėdainių PSPC direktorė.

Tyrimų taip pat gali būti per daug

Viena iš didžiausių klaidų, kurias daro DI besinaudojantys pacientai – bandymas patiems susikomplektuoti sveikatos tyrimų planą. J. Kleivienė perspėja, kad tai gali ne tik tuštinti kišenes, bet ir kelti papildomą stresą.

„Svarbu ir tai, kad žmogus neturėtų rinktis tyrimų vien todėl, kad juos pasiūlė dirbtinis intelektas.

Medicinoje principas „pasidarysiu visus tyrimus, dėl visa ko“ ne visada yra geras sprendimas.

Tyrimas turi būti pasirenkamas pagal konkrečią klinikinę situaciją. Kuo daugiau atliekama nereikalingų tyrimų, tuo didesnė tikimybė gauti atsitiktinių, neaiškių ar klaidinančių rezultatų, kurie vėliau gali lemti dar daugiau tyrimų ir nerimo“, – teigia gydytoja.

Racionaliai naudojant DI gali labai padėti

Nors iššūkių daug, medikai sutinka – progresas nesustabdomas. Pasak J. Kleivienės, užuot bandžius drausti technologijas, reikėtų mokytis jas naudoti protingai.

„Manau, kad ateityje pacientų naudojimasis DI tik didės, todėl nereikėtų bandyti šio proceso sustabdyti. Daug naudingiau būtų išmokti DI naudoti racionaliai. Pacientui galima rekomenduoti DI pasitelkti ne tam, kad „nustatytų ligą“, o tam, kad padėtų pasiruošti pokalbiui su gydytoju: susisteminti simptomus, prisiminti, kada jie prasidėjo, išsiaiškinti medicininius terminus, pasiruošti klausimus“, – pataria Kėdainių PSPC direktorė.

Tačiau ji primena auksinę taisyklę, kurios joks algoritmas negali pakeisti.

„Jeigu žmogus jaučia stiprius, naujus ar greitai progresuojančius simptomus, DI neturėtų tapti priežastimi atidėlioti kreipimąsi į medikus.

Ypač pavojinga būtų bandyti pagal DI atsakymą pačiam nuspręsti, kad „nieko rimto nėra“, kai žmogaus būklė kelia nerimą“, – sako J. Kleivienė ir ragina visada, nerimaujant dėl savo sveikatos, kreiptis į gydytoją. Net jei prieš tai pasikalbėjote su dirbtiniu intelektu.

„Į dirbtinį intelektą sveikatos srityje žiūrėčiau ne kaip į priešą, bet ir ne kaip į gydytojo pakaitalą. Tai gali būti gana geras informacinis įrankis, tačiau galutinį sprendimą dėl diagnozės ir gydymo turėtų priimti sveikatos priežiūros specialistas, įvertinęs konkretų žmogų ir visą jo situaciją“, – reziumuoja J. Kleivienė.